Efraemas Sirietis
Efraemas Sirietis (306-373) 4 a. diakonas, teologas ir himnų rašytojas, krikščionių garbinimas kaip šventasis. Parašė daug himnų, poemų ir pamokslų, o taip pat Biblijos komentarų. Jo kūriniai perteikia ankstyvąją krikščionių tikėjimo dvasią, dar mažai paliestą europietiškojo požiūrio ir artimesnę rytietiškam mąstymo būdui.
Daugiau >>>>
Taip pat skaitykite: Bardesanas bei Mani
|
Mani, Markiono ir Bardaisano mokymų paneigimas Skaitykite Bardaisano mokymas: Kas išlaiko jo Esybes erdvėje? Ir vėl, leiskime Bardaisano pasekėjus paklausti apie tas Esybes, apie kurias jis kalba, o taip pat, kas išlaiko tuos daiktus, matant, kad jie padėti apleistoje ir tuščioje erdvėje, kurioje nėra visa palaikančio oro kvėpavimui, ypač, kai jis mini ten esant tiek lengvas, tiek sunkias Esybes? Nes Šviesa lengvesnė už Vėją, o Vėjas už Ugnį, kaip ir Ugnis lengvesnė už Vandenį. Tačiau lengvi ir sunkūs daiktai negali egzistuoti kartu be kitų jėgos [juos palaikančius]. Juk lengvi daiktai randasi viršuje, o sunkūs apačioje. Taip Ugnis negali būti ten, kur Šviesa, nei Vanduo, kuris sunkus, ten kur Ugnis ar Vėjas, kai nėra juos palaikančios jėgos. Vanduo yra pabaigoje Ugnies, kuri yra jo priešybė. Tad sunkis ir svoris negali būti greta, jei nėra vienodo svorio. daiktai, kurie lengvi ir sunkūs Vandens ar Oro viduje. Tie daiktai parodo, kaip sunkūs susisiekia su lengvais. Ir jei sunkesni pagal matą nei kiti, greitai nugrimsta, kaip gerokai toliau nuo tų, kurie yra apačioje, be svorio ir be mato, turėtų būti Tamsa, būdama sunkesnė nei bet kas! Ir su visu jo sunkumu, yra žemiau visko [kaip galėtų Tamsa] pakilti iš tų dėl jos sunkumo Tačiau jei ji gali egzistuoti ir būti ramybėje, tegu pasako jie mums, koks yra tas dalykas, kuris pakilo virš savo sunkumo (?) nes negalėjo pakelti savęs Bet jei jie sako, kad jis kirto ribą ir kada kirto, jis kirto ją kylančia kryptimi, tada [leiskite paklausti], kuris yra lengvesnis, nes sunkiam daiktui kilti nėra natūralu, o tik leistis žemyn pagal savo prigimtį? Nes taip . [dėl tos ar kitos priežasties] kirsti jo ribą ir veržtis aukštyn. Be visa to, [tikra jos (t.y. Tamsos) prigimtis reikalauja, kad] turi būti siunčiama žemyn. Ir kadangi iš seno ir amžinai visa iš tikro leidžiasi žemyn ir žemyn, Ugnis negali [rasti kelio žemyn per didelį tamsos tarpą į tamsą apačioje arba pasiekti] Gelmę, kuri neišmatuojama. Jei Pirmapradis vėjas išjudino Esybes, kas sukėlė Vėją? Dievas?
Kas bebūtų iškėlęs tą Blogį, kuris snaudė, ir suteikė galią tam, kas buvo bejėgis ir rado būdą ir sukėlė Priežastį, privertusią Blogį pereiti Ribą, tą, kuris niekada anksčiau nepalikdavo savo ribų, tas nusideda mokydamas mus, kokį vardą turime jam duoti, kokia akimi turime žvelgti į jį, ir kaip turime stebėtis juo! Kodėl Aukštesnioji būtybė turi taip elgtis? Bet jei ta pati Aukštesnioji būtybė sujudino Vėjo elementą priešingai jo prigimčiai, tada toji Aukštesnioji būtybė turi rangytis ir leistis žemyn iš savo prigimtinės aukštumos; ir, taipogi, kokia Priežastis ją pakėlė aukštyn, kad ji galėjo įsukti nesutarimus ir varžytuves Prigimčių ir Esybių, buvusių ramybės būsenoje, ir, jei jie žino, iš kur ta priežastis kyla? Nes ir dėl tų kitų dalykų, kuriuos jie kalba apie Esybes, iš kur jie sužinojo tai, ką jie sako? Jei apreiškimo dvasia suteikė jiems žinojimą, ji turėjo jiems atskleisti [kažką] apie Priežastį, nuo kurios visos susijusios priežastys priklauso. Tačiau bet kuris turi stebėtis tuo Vėju, apie kurį neatskleista Mozei, didžiausiam iš pranašų, perskyrusiam jūrą ir praėjusiu jos viduriu, kaip, vėlgi, Simonui, didžiausiam iš apaštalų, kuris nusileido ir ėjo vandeniu virš jūros bangų! Tačiau tai buvo atskleista tam Bardaisanui, kuris negali sutrukdyti net rasai kristi ant jo lovos! Tačiau leiskime jiems parodyti ženklus ir stebuklus, kurios jis darė, kad ,dėka jų, paslaptimis, kurių moko, galima būtų patikėti. Tad jei pranašai ir apaštalai, parodę daug ženklų ir stebuklų, nieko nesakė nė apie vieną dalyką, kurį pats Bardaisanas teigia, bei Bardaisanas, kuris teigia daug dalykų, kurie svetimi pranašų ir apaštalų mokymui, nerodė jokių ženklų, kuriuos jie rodė, ar nėra aišku ir akivaizdu kiekvienam, norinčiam aiškiai matyti, kad yra didelis plyšys tarp jo suklydimo ir jų tikrojo žinojimo? Kas išlaikė Esybes erdvėje? Leiskite paklausti, [kokia jėga išlaikė] visus tuos tvarinius, apie kuriuos Bardaisanas mokė ir Pamatą (?) bei Žemę ir tuos, kurios vadino PANPHLGOS ("visa deginantys") (?) ir visas tas žemes (?), kurios yra žemiau bet ko ir virš Tamsos kas visa tai išlaiko? Arba kaip Tamsa, esanti žemiausiai, išlaiko visa, taip būdama visa ko pamatu? Bet jei jie sako, kad visa padėta ant nieko, tegu Bardaisanas pasako, kaip gali būti paaiškinta, kad visa kyla iš nieko, ir leiskime jiems pakartoti dalyką, kurį ištarė jų burna, bei paklausti, kaip niekas gali išlaikyti kažką? Nes kaip gali daiktas, kuris neegzistuoja, išlaikyti egzistuojantį daiktą? Bet jei jis sako, kad Dievui lengva laikyti pakabintą viską virš nieko, jis pripažįsta, nors ir netiesiogiai, kad Dievui nebūtų sukurti visa iš nieko? Nes jei jis negalėtų visa sukurti iš nieko, jis negalėtų padėti kažką ant nieko [ir Bardaisanas negali sakyti, kad Dievo valia palaiko viską]. Nes [kaip] ta Valia, kurią jie laiko šviesa, [negalėjusi sukurti visa iš nieko, galėtų tai palaikyti]? Ir tada, nes Valiai būtų būtina turėti kažką, iš ko kurtų tvarinius, [jai reiktų kažko], ant ko galėtų padėti tvarinius. [Ir jei tvariniai sukurti iš Esybių], kurios nepriklauso nuo kažko, kas palaiko jas, ar [tos Esybės nėra priklausomos] nuo kažko, kas nėra priklausomas? Ir kai jie sako, kad ten yra miriadai kiekvienas išlaiko kitą [jie nėra protingi tame], ką sako; [leiskite paklausti apie paskutinįjį palaikytoją] jų visų, kuris tempia juos aukštyn? Tad būtina rasti vienintelį Tą, kuris tobulas visais aspektais, tapatus savo Domenui, egzistuoja savo paties galios dėka ir iš nieko tveria visa. Nes jei jis neturi kokios nors vienos tų savybių, tada jis nėra tobulas ir todėl yra kažkuria prasme netobulas Dievas, kuriam reikia trijų dalykų, būtent, kažko, iš ko galėtų kurti daiktus, ir Stulpo, kuris laikytų jo tvarinius, bei Domeno, kuriame jo Dieviškumas rastųsi. Tačiau jei Dievo valia savo galia palaiko tvarinius, atsiradusius iš Esybių, tada aišku, kad Dievo valia iš pradžių palaikė Esybes ir ji pati jas sujaukė. Nes jei ji nepalaikė Esybių, tada ji nepalaiko nieko, kas iš jų kilo. Ir jei Esybės priklausomos nuo jos (t.y. Dievo valios) ir egzistoja Jo galiso dėka, jos net nėra Esybės, ypač kaip kad Tamsa turėtų egzistuoti dėka Gerojo [dievo] galios dėka. Mani mokymas: jis Šviesos pasauliui leido susiliesti su Tamsa ir taip sukėlė daug sunkumų Ir tada, tuo pagrindu, prieštaraujame ir Mani, pateikdami teisingą paneigimą. Nes jis Dievą vadina Šviesos žeme, kuri (Žemė) nėra tobula, ir jei ji yra nepakankama, vienintelio žodžio nepakankamumas užtenka tvirtinio apie tobulumą paneigimui. Nes viena pusė įtartina dėl visumos, nes viena pusė yra arti Tamsos, tada ji ribojama Tamsos, ir jei ji [tokia] pagal prigimtį, jos prigimtis yra gana nepakankama ir netobula, nes tai, kas ribojama iš vienos pusės, nėra gražus dalykas dėl Tamsos. Tad dalykas, kuris ribojamas Blogio, parodo jo silpnumą tam pakanka, kad Blogis ribotųsi su juo. Ir kaip, Mani, galėtume tą dalyką pavadinti tobulu Gėriu, kuris ribojamas Tamsos, ar tobula Šviesa, kuri ribojasi su Tamsa? Nes ji [t.y. Tamsa], įkalinta ir ribota žemesne padėtimi, nesiekia užpildyti viską [t.y. Erdvę], papildomai tam, kad ji [t.y. Tamsa] įžūliai plečiasi tarsi galiūnas siekdama sutrypti savo Domeną ir peržengti jo Ribas bei išplėsti valdymo sritį. Tačiau jie sako, kad ji [t.y. Tamsa] atsirado iš poreikio, tačiau jei jai buvo poreikis, žinoma, kad ši [t.y. Šviesa] taipogi silpna, - ir jei pirmoji plečiasi, antroji traukiasi. Ir taip, kad jie gali būti paneigti visais požiūriais, jei dvi Gėrio ir Blogio ribos yra ištisinės, visa ta pusė, kuri ribojasi su purvu tampa purvina ir užteršta, o taip pat užkrėsta bei pažeista sąlyčio su Tamsa. Ir jei jie sako, kad su Tamsa besiribojanti pusė nėra pažeista, tada ši nepaveikta pusė yra geresnė nei tos Sielos, kurios pažeidžiamos susilietusios su Tamsa, nes sakoma, kad ji [t.y. Tamsa] įgauna valdžią žemesniajam, nes visa ta žemesnioji dalis pažeista. Ir nors ji [t.y. pusė] amžinai liečiasi su pažeista Tamsa, sąlytis su pažeista vieta negali jos pažeisti. Ir jei Varžovas negali užvaldyti jos, Priešas pavergti ar Plėšikas pakilti ir ją peržengti, tada kodėl būtina Gerajam [dievui] imti jam priklausiančias tyras Sielas ir sviesti anapus pergalingojo Pakraščio į Tamsos nasrus? Nes sakyta, kad Tamsa niekaip negali kirsti tos tvirtos Sienos. Bet jei tai būtų neapsaugota Siena. Kurią galima pereiti, paminti, peržengti ir kirsti, tada jos silpnumas turėtų būti pažeidžiamas sąlyčio su Tamsa. Ir jei Tamsa galėtų ją užvaldyti, jei siektų ją sunaikinti, ji būtų palaipsniui sunaikinta ir paimta šturmu. Jei būtų ketinta ją plėšti, prie jos būtų sėlinta paslapčiomis ir stumiama į priekį. Ir jei [norėtų] pajusti Aistrą ir mėgautis ja, tai kas užtikrina Aistrą būtų jos pusėje kas suteikia Malonumą buvo amžinai ta puse artimam sąlytyje; ir jei savo valiai būtų davus veikimą, Tamsai nebūtų poreikio pulti ir patekti į Šviesos žemės vidurį, nes tas pats Malonumas būtų pasklidęs po visą ją [t.y. Žemę]. Nes Šviesos tokia prigimtis ir žmogus besimėgautų ja vienodai. Tad pažiūrėk į sukurtą apgaulės sistemą, kurioje visur Šviesos malonumas yra sąlytyje su Tamsa, kaip jie sako. Ir jei taip, viena pusė, kuri ribojasi su Tamsos Sūnumis, buvo visai gimininga Tamsai, nes ji buvo su kais. Ir jei to malonaus dalyko Kvapas buvo pasiųstas į jų šnerves, ir ta Šviesa pasklido jų akyse ir puikiojo Muziko Melodija liejosi į jų ausis, kai, kai visa tai buvo su ja, ar ji neužuodė ir ar nejuto tarsi nuo tolimo kalno, kad ten buvo kažkas malonaus? Ir jei iš [Šviesos] Žemės centro ar vidinės pusės ji juto Šviesos Malonumo kvapą, tas irgi buvo prieš juos. Ir kaip nutiko, kad pasklido malonus kvapą ir blizgėjimas ir net ten įžengė? Ir kaip tas nuostabus Kvapas kažkada parbloškė Tamsą? Jei Tamsa žino iš anksto, ji pranašesnė už Šviesą Nes jei Tamsa gali žinoti iš anksto ir to dėka sužinoti, kad [Šviesos karalystėje] gali būti kažkas malonaus, tada ta Esybė [Tamsa] tuo žinojimu yra didingesnė ir tobulesnė nei Geroji [būtybė]. Tačiau Sielos, kilusios iš jos [Esybės] šiandien yra Nežinioje ir Suklydime. Ir jei ji turėjo įžvalgų žinojimą iš anksto, tai ar Sielos, kurias, tikimasi, matyti išgrynintas, matomos jas vedamas iš kelio, neturėtų būti tokios pat didžios? Nes kaip tą žinojimą turėdama ji sukūrė be to žinojimo. Bet, aukščiau visko, jos negali žengti į priekį, kad ir kaip ta Geroji [būtybė] stengtųsi dėl jų pasitraukimo, nes Blogoji [būtybė] iš anksto žinotų visus prieš ją sumanytus judesius ir paslaptis; ir kad Geroji [būtybė] net negali nuslėpti savo slaptų minčių nuo jos. Ir jei ji negali nuslėpti savo širdies minčių savo Domene, kaip ji tikisi iš tos stiprios Jos rankos išlaisvinti Sielas, kurios yra jos valdžioje, ypač, jei jos saugojos jos viduje ir yra prarytos, kaip jie sako. Ir jei, kai jos nebuvo prarytos, ji sumanė jas praryti; ir kai jos prarytos, kas gali jas išnešti iš jos vidurio? [Tai mintis], kurią net pats Mani murmėjo iš Tamsos vidurio, kai buvo prarytas. Ir kieno pagalbą galima iškviesti jo murmėjimu? [Ar gali būti iškviesta] Jo, kas net jo domene saugosi to, ko bijo? Nes jis bijo ateiti, nes žino, kad jei ateis, bus prarytas; tačiau jie gėdijasi sakyti, kad jis gali būti prarytas. Ir kaip jie tai gali nuslėpti? Nes tos Sielos, kurios buvo prarytos, [apsaugotos] nuo susigėdimo. Ir jei jos nebuvo prarytos, tad vėl jos yra sugėdintos tuo atžvilgiu, būtent: Kodėl ta Prigimtis, kuri negali būti praryta, nesikauna (?) su Tamsa ir jos visos neprarija? Ar Blogoji [būtybė] žino iš anksto? Taigi, jie turi dvi alternatyvas: leiskime jiems pasirinkti vieną, kurią benori, kad būtų parodyta prieštaravimas joje. Bet jei abiejose bus parodytas prieštaravimas, tai ne per mus, o dėka jų išmintingo Mokytojo, kuris išgalvojo jiems Mokymą, kuris prieštaringas visais aspektais. Juk jei jie sako, kad ji nežinojo iš anksto, [tada leiskite jiems išgirsti mano ankstesnius klausimus apie Tamsos sąlytį su Šviesa]. Jei Blogoji būtybė žinojo iš anksto iš pat pradžių, kaip tada ji kartais (?) suvokdavo, tarsi kartais žinotų? Ir jei kai ji žinojo, ji netroško; klausimas toks, kuris išsiskaido į dvi alternatyvas, [būtent, ] jei ji tikrai užsipuolė [atviromis (?)] akimis, tai dalykas paneigiamas pagal jos prigimtį; bet jei, nors jautė potraukį, neužpuolė, ji save apribojanti liko ilgą laiką būsenoje, kurios nenorėjo. Tačiau tos Sielos, kurios iš Gerosios [būtybės] jautė gėdą dėl jos apsiribojimo, nes jos pasijuto tvirkinamos ir pažeistos palinko į visokius blogumus.Ir kas privertė tą neteisų asketą nusidėti? Ar gali būti, kad Šviesos nekaltybė, apie kurią jie kalba, kad ji savo puikumą apreiškė archonams taip. kad tie sužavėti nubėgo paskui ją? Tačiau negalima tyroms burnoms kalbėti, kaip jie daro, apie tokius dalykus kaip tie, ir jie neturėtų jų rašyti; bet mes rasime prieglobstį tokiame diskurse, nes galima naudoti [ir įrodinėti], kad jei Šviesos nekaltybė pasirodė jai ir sužavėjo savo tyrumu, tame matomas jos kvailumas. Ir kuo Šviesos nekaltybės Grožis ar malonumas skyrėsi nuo Švytinčios Žemės? Taigi, jei čia yra klausimas apie Aistrą, tai, kaip ištvirkėlė, ji apkabina tvirkintoją. Nes abiejų domenų ribos apima viena kitą dėl daiktų savybių. Ir kadangi jos amžinai ir begaliniu ilgiu liečiasi, galbūt, ir Blogiui įkyrėjo amžinas kontaktas. Nes jei jų naudojamas palyginimas [pažodžiui, atneša] yra taikytinas klausimui, [būtent,] kad viena myli, o kita mylima, ištvirkavimo patirtis juos paneigia, nes, [būtent,] jei jos myli, tada ateina laikas, kai jos prisisotina ir joms nusibosta mylimas dalykas. Ir jei mūsų klausimai nemalonūs jiems, nei kaip jie malonūs mums, tai jie turi piktžodžiauti prieš Tiesą. Taigi, jei jie nori išgirsti daugelį dalykų, vienu žodžiu pasakyta, kai jie prisipažįsta, kad jie yra blogame kelyje. Ir todėl iš tylos mūsų pusėje jie gautų naudą. Nes jei Ir jei jie neketina ateiti prie to, kas juos nuverčia juos (?), parodykime jiems, kaip vienu metu Tamsa turėjo Aistrą Šviesai, nes jos amžinai buvo paslėptos viena kitoje. Jei tas Kvapas buvo paskleistas neseniai, pirmiausia turime pareikalauti, kokia buvo jo paskleidimo priežastis, ir kokia galia jį pakėlė, ir kodėl visa tai įvyko (?). Aišku, kad tai yra sunkumų ir susirėmimo priežastis. Nes jei Tamsa įgijo Galvojimą, kurį ... ir Mąstymą, kurio ji [anksčiau] neturėjo, tai vėl [paneigiame juos paklausdami, kaip Mąstymas gali būti įgytas Prigimties, kuri jo neturi. Tai gali būti įgauta tik iš išorinio šaltinio srities, esančios virš Tamsos]. Skaitykite |
Tačiau leiskite mus paklausti, kaip dėl tos Ugnies, kas privertė ją šauti aukštyn ir kirsti
Ribą, kurios iki tol niekada nebuvo perėjusi? Jie sako, kad Vėjas pakėlė ir nunešė ją aukštyn.
Leiskite mums pasekti priežasčių grandine ir paklausti taipogi apie Vėją kas vertė jį pūsti
aukštyn? Tad, jei priežasčių daugėja, kokia buvo visų priežasčių Priežastis? Jei ji nežinoma,
tada tai didelis suklydimas, tačiau, jei žinoma, tai tinkamas klausimas, į kurį atsakant teisingi
argumentai turi būti pateikti. Nes jei tai Dievas, tada Jis yra didžiojo sąmyšio priežastis, Jis
sujudino visus daiktų būsenas ir sumaišė daiktus, kurie buvo gryni ir sukėlė nesutarimus ir
varžytuves Prigimčių, iki tol buvusių ramybės būsenoje; tada Jis, kuris, kaip jie sako, yra tikroji priežastis, visą grožį pakeitusi bjaurastimi.
Bardesanas
Rudolfas Šteineris
Gnostikų koncepcijos
Plotinas. Geradariai
Krikščioniškasis gnosticizmas
Dualistinė mokykla. Markionitai
Filosofija iki vėlyvojo neoplatonizmo
Ankstyvasis gnosticizmas: Ofitai
Mani - manicheizmo pradininkas
Plotino mąstymo ontologinė prasmė
Ką marksizmo klasikai manė apie lietuvius?
Plotino portretas: požiūrio paprastumas
Kankinys šv. Polikarpas iš Smyrno
Kristaus dieviškumo pagrindimas šv.Jono rašiniuose
Paulius Tilichas: filosofija ir teologija
P. Florenskio teoantropokosmizmas
Šv. Grigalius Nazianzietis
Maksimas Išpažinėjas
Nikėjos susirinkimas
Irenėjus iš Liono
Ginčas dėl Sofijos
Barnabo evangelija
Monothelitizas
Filosofijos skyrius
Religijos skiltis
Vartiklis