|
Dmitrijus Volodichinas. Mieloji
2108 m. Tarp visų patinų, kuriuos kada nors buvo mačiusi bekompromisė anarchistė Diana Ševčuka, kapitonas Raskinas atrodė patraukliausiu. Daugiausia dėl dviejų priežasčių: pirma, jis turėjo nuostabų balsą, žemą, gilų ir kimstelėjusį. Jei Diana būtų visiškai kvaila, ji būtų pavadinusi tą balsą herojišku. Antra, Raskinas į ją nekreipė jokio dėmesio. Tai buvo nauja ir velniškai neįprasta. Rusų Venera, iš kur ji išdavikiškai pabėgo, buvo viskuo nuobodus pasaulis, išskyrus narkotikus ir ginklus. Žmonės ten gyveno pasibaisėtinoje nuobodybėje, už nužudymą pagal įstatymą skirdavo 10-ies minimalių atlyginimų dydžio baudą, kraujo kerštą leido dar pirmaisiais respublikos metais, o herbu buvo dvigalvis erelis: Bakunino galva plius Markuzės galva. 22-ius metus toks gyvenimas Dianą visiškai tenkino, išskyrus, žinoma, vietinius patinus, kuriems milteliai ir žolytė atėmė vienintelį tą dalyką, kam aplamai tinkamas patinas. Tiesiog ji nežinojo apie kitokį gyvenimą... 23-iais ji sutiko Milę Mak-Gregorą, antrąją Niu-Skotlendo lainerio pilotę. Vieno vakaro uosto bare pakako, kad Diana ir Milė taptų geriausiomis draugėmis. Mano mergaite, - jai sakė Milė, - yra vietų, kur galima gyventi savo malonumui. Nekalbu apie tokius niekus, kaip namus į Žemę panašioje planetoje; maistą, kurį užaugino darže ar, tarkim, pamelžė iš tikro tešmens, o ne tą sintetinį šlamštą, kuriuo tu mane šiandien pavaišinai; asmeninė amfibija..,. Ar žinai, kas yra amfibija? O! Jūs čia nieko nežinote ... jums ir ne prie ko taip gyvenant. Tad štai, Di, brangiausia už viską yra laisvė. Ji suteikia galimybę rinktis tą biografiją, kuri labiausiai patinka... o ne tą, kuri kliuvo triskart perpardavus nukainuotas prekes. Tiesiog reikia turėti truputį pinigų. Patikėk manimi, ne tokią fantastišką sumą, kaip gali atrodyti iš tolo... Milė tapo ja mokytoja visame kame, kas svarbiausia gyvenime. Gabia ir aistringa mokytoja. Nieko geriau Diana šiame gyvenime nežinojo, nematė, nejautė...
Raskino balsas per akimirką išsklaidė prisiminimų dūmelį. Kažkur toli nuo kapitono kabinos, už
vakuuminio abordažinio šliuzo sąvaros, tuzinas galvažudžių šukavo Laisvąjį Genijų pagrindinę Rusų
Veneros astrofizikų bazę. Iš ten Raskinui atsakė: Diana kreipėsi į piratų vadą: Čia kapitono kabinoje pasigirdo nepatenkintas Žako balsas: Tuo metu kapitoną pašaukė iš šturmano kabinos. Diana krūptelėjusi išgirdo, kad prakeikti moksliukai vis tik įsigudrino duoti pavojaus signalą. - Žakai! Raskinas vėl kreipėsi į Dianą: Ji išsigando. Kapitonas nepasakė nieko baisaus, nieko grėsminga, tačiau Dianos oda prabėgo šaltukas. Raskinas turėjo nuosavą uostą nedidelėje šaltoje Eldorado planetoje. Ji ten gyveno penkias paras, kol Raskino gelda nepatraukė į Laisvojo genijaus medžioklę. Aplinka piratų landynėje pasirodė esanti ne kažin kiek komfortiškesnė už įprastinę gyvenamąją kubatūrą aprūdijusioje orbitinėje stotyje, kuri štai jau 40 metų sklendžia aplink Venerą. Diana labai gerai suprato: tas dviratis nekrenta tol, kol važiuoja. Jei Raskinui nenusišypsos sėkme, tai pinigų vandeniui, orui, maistui ir daugybei smulkmenų, be kurių ir gyvenimas ne gyvenimas, nebus. Viskas kybo ant siūlo ir gali būti prarasta dėl poros nesėkmingų reisų p šitas vyriokas greičiau jau perrėš gerkles desėtkui tokių kaip ji, nei iš nagų paleis savo brangų turtą. Dieve, neleisk man prapulti! Neleisk man suklysti! Aš tik maža mergaitė, ir man tereikia tik trupučio padoriam gyvenimui... - Tai šiek tiek apsunkina užduotį, tačiau aš susitvarkysiu. Kapitonas Raskinas nepradėjo švaistytis grasinimais, jis tiesiog įdėmiai į ją pažvelgė. - Būkite tikras, pone Raskinai. Galiausiai, ji pravalo susitvarkyti. Ji moka. Ji gali. Neveltui gi kišo į save trejus metus. Viskas pavyks. Greičiausia... Ir dar: Raskino artumas vertė virpėti ją ir ... jos aistrą. Kas galėjo pamanyti, kad kartais tai įsiliepsnoja baimės akivaizdoje! Kapitoną vėl pašaukė iš šturmano kabinos. Lengvasis kreiseris Marija Spiridinova, imperiškųjų Mėnulio stebuklas, sparčiai artėjo prie abordažo operacijos vietos. - Žakai! Kur tu? Laivą trūktelėjo. Kokie atrakcionai čionai sukosi, Diana blogai prisiminė, nes pusvalandžiui šleikštulys susuko ją ir išvertė su garantuotu serijinio maniako-žudiko nuoseklumu. * * * Sąmonė su gailiu pagirgždėjimu vyniojosi į plyšį. Virš jos palinko kažkokia netvarkinga barzdota marmūzė. - Gerk. Ji pakluso. Kokia bjaurybė! Karti ir dvokianti. - Kiek pirštų? Marmūzė nuplaukė kažkur į viršų. Iš to taško, į kur ji nuplaukė, atsklido žvengimas. Taip juokiasi patinai. - Ji tvarkoje, kapitone. Diana kilstelėjo pasiremdama alkūnėmis. Jai nustojo svaigti galva. Pasirodo, kad jai pavyko nenusivemti ant drabužių. Ta pati kapitono kabina. Kapitonas Raskinas. Šturmanas Dobsas žmogus, kurio išvaizda neabejotinai išdavė sviejų režimų funkcionavimą: užgėrimas-pagirios. Du į spintą panašūs monstrai įneša konteinerį su bionomu. O! Tuo momentu ji galutinai įsijungė. Raskinas atsuka keramikinio futliaro viršų. - Mes išsigelbėjom? Viskas ... tvarkoje? Galiausiai ji nuvožė viršų. Sekundę ar dvi žvelgė į konteinerio turinį ir jš uždengė. Atsukiojimo procesas pasikeitė jo priešingybę, beje, kapitono veiksmų intensyvumas gerokai išaugo. Dobskai kietai delnu užsiėmė burną. - Įsitikinote, pone Raskinai? Saldžioji, saldžioji Mile! Jei tu būtum žinojusi, kaip arti tavo žiedelis nuo didelio gyvenimo kapšo. Atsimeni, kaip mes perrinkinėjome įvairius būdus, kaip padaryti mane turtinga su mano pasigailėtinu meistrės- operatorės atlyginimu. Ir tada būčiau persikėlusi pas tave, į Niu-Skotlandą, ir mes būtume buvę laimingos... Atsimeni, aš net buvau pasirengus save pardavinėti, tačiau tu man pasakei: Panelė dar nė vienos moters nepadarė laiminga. Atsimeni? Vos prieš tris mėnesius... Galų gale Milė tarė: Žinai, jei jau terliojiesi su bionais, tai ir parduok bioną... Kaip gi taip? Niu-Skotlandas Oikumenos sostinė elektronikos srityje. Gal ten ką nors sudomins tavo bionas... tačiau gi tai... tai ... išdavystė Kvailute! Nelaukiau iš tavęs. Kuri mūsų anarchistė? Tu ar aš? Aš. Bet... Jokių bet. Jei tu anarchistė, tai kažkur tavyje, giliai sieloje privalo būti toks dalykėlis, toks mažytis saugiklis, kuris suveikia reikiamą momentą, ir tada supranti: tai jų reikalai, o ne tavo; tai jų problemos, o ne tavo; tai jų įstatymai, o aš laisvas žmogus, ir niekas nedrįsta stoti man skersai kelio. Tame buvo prasmės. Diana dar kiek pasiginčijo, dėl tvarkos, o tada leido įkalbėti. Milė pažadėjo pakalbėti su rimtais žmonėmis dėl investicijų. Pasirodė, kad norinčių yra. Žiedeli. Viskas susitvarkė. Tau teks truputį pasikankinti, žinoma... pabūsi konsultantės bionų klausimais vaidmenyje kriminalinio pasaulio žmonėms. Taip apie juos sako, tačiau iš esmės jie tikri džentelmenai... ir be to su jais tvirtas susitarimas. Užtat finale 150 tūkst. eurodoleriais. Ti, mano miela, daugiau nei pakankamai mūsų abiejų bendrai laimei. Tu patenkinta? Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad Milė negali būti greta jos ir visą kelią iki pat galo teks nueiti jai vienai. Suprask, gėlele, aš dirbu, nesu laisva... Aš suprantu. Nieko tokio! Aš apie tave galvosiu kasdien, kiekvieną minutę... O dabar 150 tūkstančių buvo u- kelių žingsnių nuo jos. Ir tegu jie atrodo kaip išdraskytas lavonas, tačiau tai 150 tūkstančių. - Kuo ypatinga dėžė su sugedusia mėsa? nerūpestingai pasidomėjo Raskinas. Ji susimąstė. Štai tau mįslė: galima, aišku, pabandyti ir reliatyvumo teoriją išdėstyti trimis sakiniais... ypač, jei aiškinimu užsiims žmogus, kažkiek žinantis reliatyvumo teoriją... Kai kurie biono principai tapo jai suprantami tik praėjus metams studijų, o kai kurie neaiškūs iki šiol. Diana žinojo, kaip tvarkytis su su šiuo dalyku, tačiau niekada nepretendavo būti šios srities korifėjumi. Tiek to. Ne dievai puodus žiedžia. - Bioelektronika nuo paprastos skiriasi tuo, kad taip/ne relės vaidmuo tenka gyvų ląstelių
organoidams. Tai ne naujiena. Bioelektroniką sukūrė senai ir ją sėkmingai naudoja. Bionas naujas
lygis; ir jis skirtas ypač udėtingų užduočių sprendimui. Sudauginti 10 ir 10 jam truks tiek pat, kiek pakeisti
asteroidų orbitas paveikiant stambesnio kūno gravitacine jėga... Kapitonas kreipėsi į navigatorių Dobsą: Dianai patiko stiprus patinas Raskinas ir visai nepatiko, kaip jis vadina bioną. Daugiau pagarbos tėvyninei technikai! Tuo metu kapitonas jau instruktavo abordažinės komandos monstrus. - Žakai, Žanai, tempkit šią gyvąją girą į aštuntąjį triumą. Su visu mėšlu. Ir padėkite ten panelei Ševčukai,
jei ji nurodys. Matyt Raskino balse nuskambėjo kažkokios ypatingos natos. Du dručkiai darniai paėmė už rankenų, nerūpestingai, rusišku stiliumi privirintas prie konteinerio, ir lengvai pakėlė agregatą. - Na ką mes, bose? Jų balsai pamažu tilo, toldami nuo kapitono kabinos. Rasinas pasisuko į anarchistę: Ji panoro jį pasiųsti į antrą galą, tačiau kažkodėl vietoje to atsakė: * * * Bioną prieš 7 m. sukūrė akademiko Blynovo komanda 28 žmonės, kurių 4 buvo administratoriais, vienas apskaitininkas, tuzinas be paliovos kaifavo ir tiko tik tam, kad dėstytų pamišusias idėjas, pasirodžiusias visai netikusiomis, trejetas taip pat be paliovos stiprinosi stipriaisiais gėrimais ir kartais paduodavo idėjų, kartais duodančių naudą, viena laikyta Blynovo sekretore, dar viena jo meiluže, 4-is prijungė dėl jų aukštų pareigų, o prie reikalo jie neprisidėjo niekuo... ir galiausiai visos veiklos varikliu tebuvo pora: labai negražus vyriškis Dima Porochovas ir labai nelaiminga moteris Rita Rebrova. Rita mąstė sistemomis, savo mintis dėstė sistemomis, pagiringas komandos mintis surinkdavo į sistemas ir netgi, atrodo, juokaudavo kažkaip sistemiškai... Porochovas griovė jos sisteminius darinius, liejosi ironijos fontanu ir dar tyčiojosi iš pačios Ritos. Rebrova įsižeisdavo, pyko, bandė įrodinėti savo teisumą, tobulino loginių darinių schemas... Ši pora privertė Blynovo komandą sukurti tai, dėl ko ji nebuvo suburta: iš esmės, bionas pasirodė esąs neatsargaus Dimos pokšto, eilinės Rimos sumąstytos sistemos, siekiant nusodinti Dimą, kolektyvinių trijų alkoholikų pagirių ir paties Blynovo, griežtai pareiškusio mes labai nutolom nuo temos: jokios naudos iš jūsų nematau; greičiau jau institutą uždarys ir bus teisūs; vienintelė mintis, kurioje kažkas virpa, tai kliedesiai apie bioelektroniką, kuriuos vakar netyčia išgirdau... tęsim tuo, administracinės valios sinteze. Per pusmetį Blynovas gavo valstybinę Rusų Veneros premiją, ketvertas pakištų autoritetų šoktelėjo karjeroje, Rebrova ištekėjo už Porochovo, o institutą galiausiai uždarė, nes lėbavimų laipsnis viršijo kritinę atžymą. Bionai pasirodė esą labai kaprizingais daikteliais. Jie kartais atsisakydavo veikti, sustodavo tik dėl Viešpačiui Dievui žinomų priežasčių, o kai kurie meistrai-operatoriai netgi tvirtino kad, atseit, bioelektrinės mašinos kenkdavo tiems, kurie joms nepatiko... Jiems viską atleisdavo, nes bionai galėjo spręsti uždavinius, kurie nebuvo įkandami kitai technikai ar net žmonėms.... Elektronika pradžioje buvo žmogaus sumanyta kaip darbinis arklys, sunkiai dirbantis ir disciplinuotas. Bionai pasirodė esą kitokie. Šmaikštuoliai juokavo: Nors jie visada tarnyboje, tačiau visad vėluoja į darbą, savavališkai išeina į atostogas ir erzina vadovybę. Bionai niekada nebuvo nei darbiniai, nei disciplinuoti, nei arkliai... Diana suprato, kaip jai nepasisekė, kai tik atvožė konteinerio dangtį. Sprendžiant iš antspaudo, tai buvo senas bionas. Vienas pirmųjų serijoje. Visus juos, pirmuosius, tam tikram stimului programavo arba Rebrova, arba Porochovas, arba pirmieji jų mokiniai vos du ar trys. Jei antspaudas būtų priklausęs vienam iš mokinių, Diana būtų nustačiusi raktą-stimulą per ketvirtį valandos: arba Šlovė darbui!, arba Svarbiausia darbas!, arba ūkite tvarkingi kita savaime!. Jei antspaudas būtų priklausęs Porochovui, tektų pasikankinti. Šis buvo prisigalvotojas. Galėjo užburti bioną keptai kiaulienai, pusiau sausam vynui, suflė, apkūniai brunetei, kūrybinio poilsio programai mėnuo ant sofos ir net žodžių kombinacijai Blynovas- durnius!. Tačiau Dmitrijus Prokofičius nuvo atviru žmogumi, iš savo raktų nedarė jokios paslapties, ir visi jie pateko į Pradedančiojo bionų operatoriaus vadovo rejestrą. Dvi-trys valandos ir Diana nebūtinai atskleistų įsiūtą rakto-stimulo matricą Tačiau antspaudas buvo iš dviejų raidžių: M. R. Margarita Rebrova. Koks nepasisekimas! Ne tai, kad ponia Rebrova slėpė savo nustatymų užkeikimus. Ne. Tiesiog ji visada buvo uždaru asmeniu, neturėjo įpročio plepėti ir, dar daugiau, net kai jai kildavo noras pakalbėti profesinėmis temomis, tik du iš septynių pašnekovų turėjo dovaną ją suprasti... Taigi, kokią motyvaciją ji įdėdavo į bioelektroninius smegenis, žinojo tik tie, kam tai priklausė pagal pareigas. Diana iš anksto nepamėgo jai tekusį bioną, nors jai ir reikėjo nusiteikti būti paslaugia ir malonia. Bionas, iš esmės, nepilnaprotis. Paslaugumą ir pavojų jis priima tarsi žvėris, kažkokiu savo keistu elektroniniu instinktu. Nė vienas meistras-operatorius negalėjo to paaiškinti, tačiau visi tai jautė. Diana, aišku, taip pat. Ir ji iš visų jėgų bandė nusiraminti. Atliko eilę kvėpavimo pratimų. Pakirkino nervus autotreningu. Tada tiesiog įkalė raminamųjų. Tačiau trokštamos ramybės būklės pasiekti jai nepavyko. Pinigai. Jai labai reikėjo premijinių. Bus jų, tada ir visas jos gyvenimas bus pavykęs... - Velniop! save tramdė. Trečia rūšis dar ne vestuvės. It tikrai, šiandien ji pasirengė trejetui su pliusu. Patyrusiam meistrui-operatoriui tai gana darbinga būklė. Diana pervedė bioną iš pradinės būsenos 0, kai mašina tėra audinių krūvą, vartojančią maitinamąjį
skystį. Kiek ilgiau palaikė būsenoje 1, kai bioelektroninis mechanizmas būna sužadintoje būsenoje ir ląstelių
grupės virsta bendruomenėmis, patiriančiomis darbo su informacija alkį. Tegu pabadauja, bus
sukalbamesnės... Tada, būsena 3: galima prisijungti. Būtent tai ir padarė Diana, panaudojusi ypatingos
modifikacijos lustą, įmontuotą jai galvoje. Kadaise, pačioje pradžioje, meistrai-operatoriai prisijungdavo per
kontaktus, blizgančius kaukolės dėžutėje, tačiau dabar toks barbariškumas nebūtinas.
Taigi, ji susijungė su bionu. Pirma akimirka - visad pati nemaloniausia. Jautiesi mėsos gabalu, kraujas srūva per tavo smegenis nesančių arterijų virvutėmis, akyse rausva migla. Bet kuri gyva būtybė, esanti nevisaprotė, turi ir nuotaiką, ir savijautą. Ir ji visada tave užkrečia ir tuo, ir tuo. Ta priėmė Dianos įsiskverbimą abejingai šaltai. O taip, bionui ir iš tikro šalta... reikės pareguliuoti temperatūros režimą. Gerai, kad bent gyva, mirtinai neužkratė. Dabar reikia leisti pajausti: ji dali tavęs, o ne atvirkščiai. Atrodo, kad Diana ėmė lyderiauti kiek grubokai. Bionas atsakė šaltumo banga. Labai nemalonus jausmas, kai medėja pirštų galiukai... Kaip tave vadinti? Pirmiausia, bioną programavo moteris, vadinasi ir pats agregatas panelė, o ne ponas. - Na, na! Lengviau, lengviau... Prašauta: į konceptualią lauką draugė bionas sureagana gana neigiamai. Bionas netroško dirbti. - Gerai, atleisk. Sutarėm. Tačiau bendradarbiauti vis tiek mums teks; ir tu tai žinai. Diana niekino meistrus-operatorius, kurie cackinosi su savo mašinomis. Negalima leisti mėsai daryti įtaką situacijai. Ją turi kontroliuoti meistras-operatorius. Nuo ir iki. Šis bionas leido kai nežinai kažkokiais fliuidais: leido suprasti: pažintis nepageidautina, bendravimas nepageidautinas, geriau jau mums atsijungti. Diana pasistengė suimti save į rankas. Jai tai beveik pavyko, tačiau baisiai trukdė mintys apie pinigus. - Na, brangute, pradėsim, Kas tau patinka? Gal, kūryba? Brangute labai klaidinga. Diana krėtė nežymus virpulys. Ji pajuto ledinį mašinos kvėpavimą. Tačiau reikėjo darbuotis. - Kūryba, ką? Pamąstyk, juk tai savarankiškumas, tai galimybė išreikšti geriausias savo savybesm, tai ... tai ... poetiška. Romantiška, norėjau pasakyti. Aukščiausia kūrybos liepsna... Šalta. Ne tas stimulas. Dėl tvarkos Diana truputį pavaikščiojo aplink konceptualinį lauką kūryba. Be jokių rezultatų. - Gerai. Pabandykime logiką. Gal logika? Tikslumas. Išvestinumas. Tvarka. Kontrolė. Aiškumas. Skaidrumas. Tavo kūrėja buvo asmeniu labai vertinusiu logiką ir sisteminį mąstymą... Vėl ne tai. Panašu, Rebrova pati nelabai jau vertino visą tą painiavą su logika. O ką ji galėjo vertinti? Pusė gyvenimo išbuvo radikaliąja feministe, tada taip pat radikaliai užrišo su kova už moterų teises. Visa mokslui. Taigi, pabandom... Feminizmas tai ... - Nepriklausomybė? Visiška laisvė. Niekas nieko tau neužkrauna. Pats sau šeimininkas. Tai yra, šeimininkė... Tuščia. Kapstysim giliau. - valdžia. Valdžia patinams. Sau pačiai. Pasauliui. Emocijoms. Troškimams. Valdžia atsiduoti jiems arba juos suvaldyti... Lengvas dilgčiojimas. Ne tai. Ne, aiškiai ne tai, tačiau kažkas palyginama. Tik kuriuo parametru? Pgal valdžią? Patinus? Emocijas? Savikontrolę? Gerai, atsiminsim, važiuojam toliau. Mokslas tai... - Atradimas? Pažinimas? Naujovių siekis? Ne? Na, tai bent garbė? Bendravimas su protingais? Šlovė? S-subinė. Tolyn nuo šilta. Vis toliau ir toliau. Panašu, kad mokslas tiek išsunkė ponią Rebrovą, ir toji buvo pasiruošusi pasiųsti mokslą kuo toliau, tik va nieko daugiau ji daryti nemokėjo.... Užeiti iš kitos pusės. Charakteris kietas, ryžtingas. Tai.. - Drąsa? Tiesmukiškumas? Sąžiningumas? Kažką užsipulti? Tegu jie žino, kas teisus! Teisingumo šventė? Tradicinės vertybės? Į paskutinį bionas tarsi ir atsiliepė, tačiau labai vangiai. Kažkokie niekai. Tradicinės vertybės ir valdžia patinams.... Arba savikontrolė... Arba ... arba ... Ne, trūksta informacijos. Gal kokia nesąmonė? - Motina? Tėvai? Geri santykiai su giminėmis? Tobula buitinė technika? Asmeninė amfibija? Poilsis pačioje Žemėje? Tyla. Diana vos sulaikė susierzinimą. - Ką dar tau? Sveikata? Komfortas? Vaikai? Konceptualus laukas vaikai aiškiai buvo greta rakto-stimulo. Nuo biono padvelkė šiluma, nors mašina tarytum šąlo... Vaikai? Ką vaikai? Su kuo juos krimsti? Mano vaikai, vaikai, kur juos padėti... - Žaislai? Barškučiai? Vaikiškumas? Blogiau. Ji įsikarščiavo. - Tyčiojiesi? Neplauti indai? Nenuvalytas snarglys? Fikusas ant palangės? Užuolaidos? Op-a! Laukas užuolaidos davė vienareikšmę teigiamą reakciją. Diana apstulbo: Aš gi pajuokavau... - Na, nežinau... Gal, savi namai? Greta. - Jaukumas? Neblogai. - E-e-e... saugumas? Blogiau, tačiau vis dar, kaip vadinasi, klasteryje. O šiaip, koks parametras jungia namus, užuolaidas, jaukumą, vaikus, valdžia patinams ir tradicines vertybes? Tik čia Diana pradžiugo. O kaip kitaip? Moteris moterį visada supras. Tiesiog reikia skverbtis giliau, prie pačių pamatų. - Ritute, katyte, šaunuolė. Aš tave suprantu. Žinoma! Visa, kas išvardinta, visada kainavo nepigiai. Ypač namas ir vaikai,. Na, žinoma, ir apstatymas. Baldai-užuolaidėlės. - Pinigai. Teisingai? Galinga reakcija. Reakcija kaip reikiant. Keista kažkokia, pozityvo joje mažoka, tačiau... bionas rodo: darbuotis galim. Nuostabu. Puiku. Šaunumėlis. Diana susisiekė su šturmano kabina ir perėjo į prisijungimo prie navigacijos įrenginio režimą. Bo Dobsas, nors ir girtuoklis, suformulavo uždavinėlį idealiai. Dabar bionas ją sutriauškins kaip skilusį riešutėlį. Vienu dantim... Kad bionas adekvačiai spręstų uždavinį, ją reikėjo ne tik pakrauti, bet ir trumpai, paprasčiausiais žodžiais, perpasakoti bendrą jo prasmę. Diana perpasakojo. Imk, mašinėle, imk. Stingdančio speigo banga. Tarsi ledinio kumščio smūgis tiesiai į makaulę. Savavališkas biono atsijungimas. Šleikštulys. Skausmas. Akyse temsta. Netekdama sąmonės Diana spėjo visa tai pajausti: vyksta kažkas labai blogai ir visiškai nepataisomą. * * * Kai ją atgaivino, Dobsas pranešė: Kapitonas Raskinas: Dobsas: Diana norėjo riktelti ant jo, tačiau išėjo tik silpnas klekatavimas: * * * - Tu žinai, Patai. Juk tai buvo pokštas. Ir jis gali sukelti didelius nemalonumus. ... Dobsas, nesupratęs pokšto, pilnai pritarė. Jei kapitonas paišlaidaus stiklinėlei Bitnerio, atseit, jis, Bo, ne prieš. Jis, Bo, pabandys. Tik paaiškinkit, ką spausti ir kur raudonas sektorius. Kvailystė. Dianai buvo taip bloga, o šturmanas buvo taip panašus į savimi patenkintą šūdo gabalą, tad nusprendė:
tegul pabando! Įsimins, paršas, kokia lengva meistro-operatoriaus duona. Visiems laikams įsimins. Jei jam
bus taip pat bloga, kaip ir jai, tai jai, galbūt, ir palengvės.
Kai Diana pakilo ir kojelėmis-kojelėmis pabandė pasiekti aštuntą triumą, prieš ją iškilo eilinis nemalonumas. Judesių koordinacija visai sutrikus... Beje, ji nespėjo pilnai susikonfūzyti : kapitonas Raskinas pagriebė ją ir prispaudė prie savęs. Pasakė kažką panašaus: Tavo smegenys kainuoja perdaug, kad leisčiau denį jas paliesti, - o tada pašaukė savo šaunuolius. Žakai, Makai, pristatykite mergiotę į darbo vietą. Neleiskit jai nugriūti ir suskilti į tūkstantį porcelianinių šukių. Diana galėjo prisiekti, kad ją traukė neatsitraukti nuo patino šono. Skubotas patikrinimas parodė: pirma, mašina priėmė užduotį ir net jį išsprendė, tačiau nepateikė sprendimo meistrui-operatoriui. Vietoje to bionas paprasčiausiai spjovė pašnekovui į smegenis. Antra, tai mašina iškrėtė paklusdama ponios Rebrovos valiai, kuri kadaise be rakto-stimulo įvedė ir antistimulą. Krėsti šunybes džiaugsmas mums! Genijų porelė garsėjo savo ekstravagantiškumu. Ponas Porochovas sugalvojo pokštą su antistimulu ir net porą kartų tuo pasimėgavo, užbūręs bionus savo nemėgiamiems dalykams. Diana net nelabai prisiminė kokiems: ar tai dietai, ar tai meilei už pinigus, ar tai bukagalviams, ar ati akademikui Blynovui... Užlipti ant jo minų galėjo tik visiškas idiotas. O štai ponia Rebrova, savo įpratimu, sutuoktinio kalambūrams suteikė platų maštabą ir praktinį aspektą. Ji bionus programavo antistimulais mokymo tikslais. Atseit, nereikia ant nieko gyvenime užsiciklinti.. Ir niekada, prakeikta sterva, nesakė, kokioje mašinoje kokia bomba padėta. Tad Dianai, galima sakyti, pasisekė: ji atskleidė maestro paslaptį... Suklupo. Tegu dabar ir smagusis Bo pabando, kokio skonio genialumo stichija. Diana kaip reikiant painstruktavo navigatorių, pasirūpino tarsi savimi. Priglaudė prie jo netikusios galvos
šalmą, tada parodė, kaip atsijungti, ir paaiškino tai, kas svarbiausia: Diana nustebusi pažvelgė į kapitoną. Tas vyptelėjo: O ir tikrai, iš kur jam, kvaileliui, žinoti, kad tai Rebrovos bionas, o tai reiškia, pagal apibrėžimą, merginos? Nė iš kur. O bendrai imant, ir ne dėl ko. - Neimk į galvą, vaikine. Ji ... reiškia mašina. Kapitonas dosniai įpylė iš gertuvės, kabančios prie šlaunies. O tada paėmė Dianą už parankės ir išsivedė iš triumo. - Einam. Reikia šnektelėti. O už nugaros Bo jau murmėjo: Kapitonas nusivedė Dianą į savo kajutę, iš seifo ištraukė butelį Barškuolių konjako iš Teros-2 ir atlaužė gabalėlį tikro kartaus šokolado iš pačios Žemės. - Tai tau, Di, ir ne koks pašvinkęs Bitneris. Taurelės skambtelėjo palydint jos laukiančio tylėjimo. - Kaip greitai būsi normoje? Diana atsiduso. Tai visai ne toks pokalbis, kokio norėjosi šia minutę. - Ar turi parūkyti, kapitone? Raskinas kyštelėjo ugnį. Ji užtraukė. Dievo, kokia palaima. Atrodo, iš jos rankų išėjo nervinis drebulys. - Nesi tikra? Jo balsas paveikė Diana hipnotizuojančiai. Atrodytų, kokie niekai, vos vos pakeistas tonalumas, ir ji nusijuokė atsakydama... ne, jsi vis tiek supras, žmogus su tokiu balsu negali nesuprasti. - Nesu tikra, Patai. Raskinas uždėjo jos ranką ant savosios, iš viršaus prispaudė kita. - Užtat aš už tave esu tikras, mergaite... Diana tylėjo. Ji labai nenorėjo, kad jų žvilgsniai susidurtų. Jos veido oda juto Raskino kvėpavimą. Diana pajuto malonumą nuo svetimo vyro kvapo. Paprastai žmonės kvepia bjauriai... tačiau kartais būna malonių išimčių. - Mums reikėjo užsiimti meile jau prieš dvi paras. Diana laisva ranką uždėjo jam ant peties. - Ne, kapitone. Beje, ji nepuoli traukti rankos-belaisvės iš spąstų. Ir Raskinas žvelgė į Dianą šypsodamasis. - Apie ką sau leidi galvoti, Patai? Aš, tarp kitko, lesbietė... * * * Po valandos jiedu apsikabinę užmigo. Paskutinė Dianos mintis buvo: Romantiška iki nudurnėjimo. * * * Ji atsibudo pirma. Raskinas pūkštė greta. Diana panoro jį paglostyti, tačiau pabijojo pažadinti. Koks niekšas! Ger-ras...: Kaip gerai, kad buvo įjungta dirbtinė gravitacija. Meilės kovos žavesys nesvarumo sąlygomis ekstremalams... Jai buvo kiek nejauku. Viskas tarytum gerai. Patinas visai padorus, o ir priesaikos meilei su viena lytimi ji nedavus. Koks balsas! Ir kvapas... Ji gerai prisiminė balsą. Taip, labai gerai... Milė... O ką Milė? Ji toli, ir ji nepultų pavyduliauti. Ir vis tik Diana negalėjo atsikratyti kvailos minties: Ką darau čia, jo patale? Ir pati nelabai įsitikinus atsakė: Užsiimi meile, brangute. Beje, pavyko šauniai. Ji niekuo negalėjo apkaltinti Raskino. Kapitonas suteikė Dianai malonumą tegu ir stulbinantį, tačiau sotų. Tačiau kodėl reikėjo sutikti? Nusileido kapitono spaudimui? Galėjo nenusileisti, dėl to buvo tikra. Užsivedė? Vidutiniškai. Labiau jau pati sau padėjo užsivesti. Galų gale Diana ryžosi iššifruoti situaciją iki galo: visų pirma, ji bijojo, kad Raskinas ją priplos, jei nepavyks rasti rakto-stimulo. Taigi-taigi. O dabar, galbūt, ir nepriplos.... Net blogiausiu atveju. Ir mažiausiai jai norėjosi išsiaiškinti, iki kokio lygio Raskinas matė ir sutrato jos baimę. Ne, geriau apie tai negalvoti. Bent jau, kapitonas ją paėmė be spaudimo... Jau neblogai. Jau neblogai? Toks - ar vertas džiaugsmo?! Tuo metu subraškėjo garsiakalbis. Kapitonas Raskinas prabudo akimirksniu: Dianai oda pašiurpo. - Užsikišk! O dabar kas? * * * Niekad Diana neužmirš į ją tą akimirką nukreipto žvilgsnio. Atrodo, mergaite, tu kainuoji pigiau, nei pasirodė. Raskinas nieko panašaus nepasakė. Jis jai nusišypsojo. Jis ją pabučiavo. Jis viauktelėjo kažką nesuprantamai paremiančio. Tačiau moters akys tarsi antrosios ausys, jos viską išgirs. Kaip ji neapkentė navigatoriaus Dobso! Ir kaip džiūgavo, aki paaiškėjo: visas jo triumfas niekingas menkniekis. Bionas iš tikro atidavė sprendimui uždavinį, atblokavo NĮ, bendrai, kaip sako tardytojai, buvo linkęs bendradarbiauti. Tačiau Dobsas, apdujęs nuo tokios laimės, nedelsiant nusigėrė iki rožinių drakonų. - O ar pasakė jis, koks tas raktas? Pasakė ar ne, veltėdžiai? Raskinas tardė komandą.
Kai navigatorių Bo atitempė į šturmano kabiną, jis labiausiai priminė tešlą. Tai yra taikėsi prie horizontalaus
paviršiaus ir silpnai lipo prie vertikalaus. Raskinas pusę minutės įdėmiai apžiūrinėjo Dobsą, apatiniu
žandikaliu darydamas lėtus žiaumojančius judesius. Tada užjaučiančiai pareiškė:
Dalyvaujantys pritariamai palinksėjo, tik Diana paklausė: Kapitonas susimylėjo paaiškinimui: Kabinoje įsivyravo mirtina tyla. * * * Po 6 val. Raskinas tardė prašviesėjusį Bo dalyvaujant Dianai: Galvos purtymas. - Bo? Praplėšiamos akys. - Bo!! Diana paniekinamai susiraukė. Jums, vaikinai, tos šarmankės smegenų užtektų visiems. - Na-a-a... ji suveikė, bose. Viskas pavyko. Šturmano veide atsispindėjo titaniškos pastangos. Tarsi koks Sizifas, - sau pastebėjo Diana. Akimirkai jai pasirodė, kad Dobsas smegenų pastangas skatina aktyvia antakių, lūpų, apatinio žandikaulio ir kaktos odos pagalba. Pagaliau nematomas garvežys truktelėjo iš vietos. - Nu, kapitone, aš jai ... daug ką sakiau. Diana pasiskubino paaiškinti: Raskinas net nepradėjo klausinėti. Jis tiesiog padarė solidžią pauzę ir įsmeigė žvilgsnį į lubas. - Jis boba, - paprastai paaiškino Diana. Diana isteriškai nusikvatojo. * * * Raskinas liepė Dobsui išsimiegoti. Kai tas išėjo iš kapitono kabinos, Patas tvirtai suėmė Diana už peties
ir jai paaiškino reikalo esmę: Didžiosios Saldžiosios Milės vaizdas ėmė blėsti. Atleisk, Mile, jei nori būti mylima, nepalik manęs. Raskinas pabučiavo ją į pakaušį ir nuo tokio elgesio Diana kiek paskydo. Jos protas išsaugojo visas paskutinių valandų aplinkybes. Tačiau kūnas labai išdavikiškas dalykas... Ji jau kelintą kartą pagalvojo, kad kaip nelauktai prakeiktas navigatorius įsikišo į jos reikalus. Ir kapitonas,
tarsi skaitydamas jos mintis, iškart pakomentavo: * * * Taigi, ką pasakė Dobsas? Laisvas kaip vyras.. Irgi mat man vyras! Padėkliukas alaus bokalui... Gerai, pabandom. Susitarė kažkaip navigatorius su mašina, nors ir ... mulkis. - Būsiu su tavimi korektiška. Vis tik pabandom susitarti. Tu ne prieš? Agregatas nulis reakcijos. - Vyriškis... Gražuolis? Lotynų amerikietis? Skandinavas? Galiūnas? Menedžerio tipo? Mačo? Artistas? Ne. - ... puikus sekso partneris? Aktyvus? Švelnus? Dėmesingas? Atsargus? Ach, kalbu kvailystes. Tokių nebūna... Ilgas narys? Ne. - ... visai mažytis? Na, moksleivis? Studentas? Kai kurioms patinka... Ne. - ... kokia nors egzotika? Brutalumas? Dominavimas? Restlingas? Antrankiai? Bandažas? Ne. Nors, atrodo, viską perrinko... - ... tau reikia tikro žvėries? Ne. - ... kad būtų po padu? Kad viską darytų vien už tavo palankų žvilgsnį? Tarno tipas? Ne. - ... namisėda? Prižiūri vaikus... ne, vaikai buvo, atleisk, kartojuos. Gal ... kad nešiotų ant rankų? Labai arti! Tačiau į kurią pusę? - ... e-e-e, bučinio meistras? Glamonės? Išleistuvių balo princas? Ne. - .. o jeigu ... skoningai apsirengęs? Kokie niekai! Iš jų užtenka, kad atrodytū ne prasčiau už seną plaktuką... Negeriantis? Lengvas sujudėjimas, ... tačiau ... ne. - ... tarsi Porochovas pilvočius? Kompanijos vinis? Talantas? Ne. Ką dar sakė Dobsas? Normalus seksas... - ... saugus seksas? Vyras turi prisiimti atsakomybę? Tisiog labai daug sekso? Šalta. Šalta, šalta, šalta.... Rusų Veneroje, toje pačioje kariškoje kontoroje, kur Diana dvejus metus arė meistrų-operatorių mokslus. Ji laikyta kieta mergina ir mušė visus rekordus su bionais. Pagal instrukciją reikėjo apsiriboti 3 valandomis. Tačiau Diana poravosi ir penkias, o ta ir šešias jei labai reikėjo... Čia ji pripažino savo pralaimėjimą ir, mirtinai pavargusi, atsijungė nuo agregato tik po 11 val. * * * Ko kiek laiko į triumą įnešė Dobsą. Girtutėlį. Prižiūrint Dianai, prijungė. Jį atvilko Makas ir Žakas. Makas pasakė: Žakas pridūrė: Diana susiraukė, tačiau įstengė išstumti kažką panašaus: Navigatorius tesuspėjo ištarti: Tai buvo tipinis bioninis nokautas. Rebrova įsiuvo ir antrą antistimulą pedagoginiais tikslais. Beje, apsaugą nuo alkoholiko Diana ir pati įsiūtų. Su malonumu. Jei tik sugebėtų... * * * Dianai reikėjo pavalgyti ir pamiegoti, kitaip ant darbo iškart teks padėti kryžiuką. Apdujęs biono operatorius ne operatorius.... Čia reikia valios, energijos, žvalumo. Per 10 min. Diana sunaikino dvigubą pietų porciją. Keturias valandas ji pabandė pamiegoti už du, tačiau tokių stebuklų Viešpats nesiunčia. 30 sek. meldėsi. Dar 20 min. iš jos atėmė Raskinas. Jis, be ypatingų gudrybių, tačiau gerai gerokai suteikė jai žvalumo. Netrukus ji suvokė, kad, matyt, ir tikrai jai to reikė. Viskas, dirbam. - Na-a, kuo baigėm? Šalto abejingumo siena, štai kuo jie baigė, ir beje, tuo pradėjo... - Nuosavas sodelis? Daržas? Gėlės? Lysvės? Kriaušės? Rožių krepšeliai? Tvenkinys? Gyvenimas gamtoje? Nuosavas gyvulėlis? Ožkelė? Karvytė? Ne. Na ir teisingai. Kokios svajonės pas mylimą gaidžio žmoną... Ir čia tapo šilčiau. Juntamai šilčiau. Diana pajuto: nuo sėkmės ją skiria tik koks pusė žingsnio. - Na... gaidys? Feniksas? Laimės paukštė? Lakštingala? Ne. Kokios dar lakštingalos! Rebrova, kaip ir ji pati, iš Veneros, o Veneroje lakštingala kaip ir mezozojaus pterodaktilis vienodai pasakiški dalykai, neegzistuojančios būtybės... - Arba tai povas? A? Karališkas povas? Ne. - Strutis? Labai sportiškas paukštis. Jis padovanos tau naujas užuolaidas ir leisis pajodomas... Kokių velnių> na, kokių velnių? Kantrybė baigiasi. - Svajonės, taip? Gal svajonių išsipildymo šalis? Pasaka? Stebuklas? Ne. - Katarsis? Insaitas? Prieiga? Ne. Ne. Ne. Ne. Ne. Ne. Ne. Ne. * * * - Jie atvyko, Di. Jie pateikė pinigus. Jie davė testinę užduotį. Navigatorius Dobsas, beveik blaivas, žiūrėjo į biono konteinerį plačiai išplėstomis akimis, o jo vyzdžiai
blizgėjo tarsi dvi juodos sagos. Bijosi, paršelis. Ir teisingai. - Bandyk, Bo. Bo myli paprastai kaip ir tu. Navigatorius prisijungė pats. Prasidėjo... Kapitonas Raskinas žingsniavo užtikrintai, savo sutiktiems pavaldiniams šypsojosi ir net pamerkdavo akį. Blogi reikalai, - įsitikino Diana. - Blogi reikalai, - padėtį nušvietė Raskinas. Pasirodo, kad naujieji škotai pademonstravo niekšiškumą. Jų vyresnioji, labai rimta mergina, davė užuominą: atseit, ar žino Raskinas kiek kainuoja sunkiojo kreiserio atvykimas į šitą kosmoso tašką? Ar supranta jsi, kad visas tas išlaidas teks padengti jam, jei bionas neišlukštens to uždavinėlio? O neužteks lėšų, sumokėti teks jo gelda, ji dar ne tokia sena. O jei ir ekipažą išmontuosi kaip medžiagą transplantacijai, bus kaip tik. Net liks, nors nedaug. Ar nenori kapitonas kokio nors sveiko inksto vietoje kaip grąžos? Galima sutvarkyti. Juokai, juokai.. - Kaip galvoji, ar gali jie mums pakišti neišsprendžiamą uždavinėlį? Staiga jis pratrūko: Tada jis nutilo ir netarė nė žodžio beveik iki pat kapitono kabinos. Ir tik pačioje pabaigoje pasakė: Raskinas atsakė neįsižeidęs: Niekšas buvo teisus visu 100%. Kabinoje jos laukė Milė. Nieko, be ramios paniekos, nesakančios akys. Lūpos, rodančios lengvą nusivylimo grimasą. Ir dar uniforma su tokiais skiriamaisiais ženklais, dėl kurių vertėjo sužaisti meilę, kvaršinti galvą provincialiai durnelei, verbuoti ją taip, kad toji pati to nesuprastų, o tada iš jos padaryti instrumentu slaptai operacijai. Dianai pakako kelių sekundžių, kad suprastų taip. Atitraukti jos dėmesį, užimti ją... koks kliedesys! Arba Dobsui pramuš bioną, arba teks apmokėti kreiserio paslaugas... Mano neblogi kepenys, mem, paimkite! Tačiau širdelė visai susinešiojus, gal jis neliesit, mem? Nėra apie ką čia kalbėtis? Laivo, ekipažo, kapitono ir pačios Dianos likimas sprendėsi ne kapitono kabinoje, o 8-me triume. * * * Diana dūmė per kapitono Raskino geldą taip, kaip dar niekada nebuvo bėgus. Jai į galvą vis ateidavo jos kūno, savo ir mylimo, panaudojimo būdai beprotiškoje naujųjų škotų bioelektronikoje; ir tie būdai vienas už kitą beprotiškesni. Netikėtai utilizatoriaus kabė užkabino jos alkūnę. Kaip tik ne laiku! Diana trūktelėjo, ant kabės palikdama nemažą striukės skiautę. Ir juk tai buvo ne koks nors odos pakaitalas, o tikra oda iš pačios Žemės, todėl atraiža, paaukotas prakeiktam gelžgaliui, buvo vertas poros pietų Rusų Veneros vidutinės klasės restoranėlyje. Pagaliau ji pasiekė 8-ą triumą. Ir pamatė tai. Siaubo šaltukas sugniaužė jos vidų. Žūti dėl savo suklydimų ne taip pikta, kaip dėl girto patino kretinizmo! Sau ji būtų atleidusi Gal jam tiesiog nusukti makaulę? Tada turės bent moralinį pasitenkinimą. Navigatorius Dobsas pastatė konteinerį su bionomu ant grindų, užsigulė jį, apkabino ir uostinėjo tarsi sutuoktinis, nosį įkišę į gyvos kubatūros liuką, už kurio piktavalė žmona kas trys minutės, tiksliai reguliariai, kartoja tą pačią frazę: Vis tiek neįsileisiu, reikia mažiau gerti! Diana įsiklausė į navigatoriaus bumbėjimą: Mašina tylėjo.. - Kuo čia užsiimate, pone Dobsai? Kokio ... tu, balvone, visai jau spiritas smegenis išplovė?! Tačiau patinas jos neklausė. Jis švelniai glostė juodas konteinerio paneles ir pritarė: Navigatorius nušliaužė nuo juodos dėžės, suklupo ant kelių, tačiau bandymas laikytis tiesiai nebuvo
sėkmingas. Tada jis apkabino konteinerį, įsirėmė į jį kakta ir užraudojo: Kažkoks svarbus saugiklis perdegė Dianos sąmonėje. Ji rovė į priekį, blaškydamasi tarp trijų vienas kitą neigiančių norų: užmušti niekšą Dobsą; nusviesti bjaurybę Dobsą, o tada pačiai pabandyti ištaisyti padėtį; pasakyti paršui Dobsui, kaip jis turėti elgtis. - T-tu! Patine! Argi taip meldžia atleidimo pas moterį?! Jo žvilgsnis taip priminė seno, dieną po pieno laukiančio agonijos spanielio žvilgsnį, kad Diana nenorom sustojo. Ją pristabdė visiškai iracionali mintis: Kaip gaila to žvėriūkščio... Dobsas tuo tarpu tęsė: Mašina išleido melodingą trelę.
Fantastikos skyrius | |
- Žakai, pranešk apie situaciją!
