Vartiklis: Reading, Literature, Poetry. S.Geda

Mane vadina moralistu. Nelabai suprantu, ką mūsų laikais reiškia šis žodis. Prancūzų moralitė ir moralistai - ne tas pats. Moralitė yra mokymas, kaip nepasimesti (nepamesti) sielos. Mokytis reikėtų iš visko:
iš kriauklės;
iš šunelio;
iš muzikos;
iš nuolatinio lyginimo ir gretinimo;
iš kvailybių (savų ir svetimų).

Iškeroja keistas augalas. Niekieno sūnus. Dažnai - su aštriais spygliais. Kartais gal ir genijus. Priklauso nuo sėklos. J. Brodskis^*): „Kur tiek sėklos išlaistyta...“

Ar lietuviams nuolat vaidenasi šėtonas? Ar mes apsėsta tauta? Čiurlionis išėjo iš galvos būdamas genijus. Žmuidzinavičiui nebuvo kur išeiti. Jis absoliučiai neturėjo galvos. Tai tipiškas lietuvių Jonelis, sovietmečiu gudriai suvokęs, kaip virsti Vanka.

^*) Josifas Brodskis (1940-1996) – rusų poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas, Nobelio premijos laureatas (1987). 1972 m. ištremtas iš TSRS, persikėlė į JAV. Jo poezijoje ir prozoje vyrauja egzistencinė, etinė, filosofinė, religinė problematika; eilėraščiai pasižymi intelektualia ironija, meistriška forma, juose gausu kultūrinių įvaizdžių. Taip pat parašė ir pjesių („Marmuras“, 1982 ), autobiografinių ir literatūrinių esė, literatūros kritikos straipsnių (eseistika daugiausia angliškai). Apie jam paskirtą Nobelio premiją TSRS nebuvo oficialiai pranešta…
1966-70 m. kelis kartus lankėsi Lietuvoje. Jo kūryboje yra lietuviškų motyvų (eilėraščių ciklas „Lietuviškas divertismentas“, 1971 m.), poemėlė „Lietuviškas noktiurnas“ (1973-83); į rusų kalbą vertė T. Venclovos eilėraščius.
Yra ir daugiau jo sąsajų su Lietuva. 1940 m. gegužės 24 d. poetas Leningrade gimė Lietuvių gatvėje (Litovskaja ulica), o Brodskio močiutė gimusi Baisogaloje, čia gyveno jos šeima, kurioje mokėta ir lietuviškai. Daug laiko vaikystėje ten praleido ir motina Marija Volpert, gimusi Daugpilyje („baltiškas tipažas“, anot paties poeto).