Igoris Pomerancevas
* Pabučiavau ją, berods, penketą su puse karto. Ir kiekvienąsyk ji nusukdavo akis ir pavirsdavo paukščiu: girdi, čia jau ne aš, nežinau, kas čia dedas... Nuo to laiko į klausimą: "Ar bučiavai kada paukštį?" aš paprastai atsakau teigiamai. * Mėgstu aš šitą epą ne už keturių tūkstantmečių galybę, ne už prakrito sluoksnius ir sanskrito antsluoksnius netgi ne už įstabią kraujo jūrą palei Hastinapuros sienas, o už tai, kad kuomet ją bučiuoju, kuomet pažodžiui ja užsikemšu burną, kažin kur trachėjoj savaime išlenda ir grumendamas ritasi katakombomis kūno išverstakis ugnimi spjaudantis "Mahabharata", "Mahabharata!.."
Vertė Sigitas Geda
Sofija Maidanskaja. Eilės
W. Szymborska. Eilėraščiai...
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
Prisiminimai iš brandžios vaikystės
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
Belsučlit: baltarusių šiuolaikinė literatūra
Hugo Loetscher. Uždanga po uždangos po uždangos
Bronius Mackevičius. Purienos ir kt.
Taisa Bondar. Joninių naktis
Eduardas Mieželaitis. Tapsmas
Skaitinių, poezijos ir fantastikos skiltis
Vartiklis