Recenzija vadovėliui "Informatikos įvadas"

Pasidžiaugiama kiekviena lietuviškai išleidžiama knyga kompiuterių tema. Ypač trūksta kokybiškų vadovėlių. O vadovėlių, skirtų studentams, kuriems kompiuterika nėra pagrindinė specialybė, atrodo, išvis nėra. Gal todėl, kad parašyti jiems skirtą vadovėlį yra sunkiau, negu skirtą būsimiems kompiuterikos specialistams. Ypač svarbu yra medžiagos pateikimas bei jos universalumas.

Tačiau, peržiūrint autorių kolektyvo paruoštą, vadovėlį, pavadintą "Informatikos įvadas", šiek tiek neramina, kai dažniau didesnis dėmesys yra skiriamas atskiros vienos programos konkrečioms galimybėms, o ne šio tipo programų bendrajai apžvalgai, pvz., skyriuje apie skaičiuokles apsiribojima vien "Microsoft Excel" programa, o paliečiant ypač svarbią duomenų bazių sritį - vien tik darbas "Microsoft FoxPro" terpėje net neminint bendrųjų DB principų - juk daug svarbiau DB projektavimas ir sugebėjimas tarp jų rinktis, o ne vienos konkrečios programos meniu išvardijimas. Šiame skyriuje, be to, labai jaučiamas konspektinis (tarsi žinyno) stilius. Ir nors tai gali būti patogu studentui, tačiau labai nukenčia kalba. Tačiau dar daugiau jie praranda, negavę universalesnių žinių.

Kartais jaučiama pagunda lyginti skirtingus dalykus, pvz., aiškinant jau minėtą "Excel", įvairūs niuansai (dažnai vien tik išvaizdos ar elgsenos klausimais) palyginami su teksto procesoriais. Tai skirtingų sričių programos visiškai skirtingų uždavinių sprendimui. Būtent šių sričių skirtumų principinio paaiškinimo vadovėlyje ir nesurandama.

Skirtingai nuo minėtų dviejų, labai įdomus yra pradinis skyrius apie informatikos mokslą. Palyginus glaustai apžvelgiama šio mokslo vystymosi istorija, jo vieta ir reikšmė pasaulyje. Visas skyrius išdėstytas labai nuosekliai ir logiškai.

Daug bandymų (pvz., vartotojo sąsajos) apibendrinimams yra skyriuje apie sisteminę programinę įrangą. Tačiau kartais, mano nuomone, ir čia pritrūksta tolygumo, nes kartais šalia konkrečių mygtukų konkrečioje programoje įkrentama į per gilią teorinę apibendrinimų duobę. Ir nežinia kodėl visoje knygoje jaučiama didelė meilė "Norton Commander" apvalkalui, - nuorodos į jį, kaip į idealą, prasiskverbia daugelyje vietų.

Kadangi knyga pirmiausia skirta VPU studentams, joje labai dera skyrius apie mokomąsias programas. Tačiau pagal svarbą pedagogams, manau, jis galėjo persikelti ir arčiau knygos pradžios. Be to, kažkur šioje vietoje, labai būtų tikęs didesnis dėmesys ar net atskiras skyrius pasauliniui "Internet" tinklui (ypač jo audringo vystymosi laikotarpiu), kuris yra neišsemiamas informacijos lobynas.

Iš tikro, vadovėlis užkloja visas svarbiausias su kompiuteriais susijusias sritis: tekstų ruošimas, skaičiavimai ir duomenų saugojimas. Šalia jų surandame ir būtiną kiekį bendrųjų dalykų. Skirtingai nuo konkrečių programų, nenuklystama į sistemos vidinio darbo aiškinimą, kuris tebūtų svarbus tik kompiuterių srities specialistui. O kad per visą knygą nėra vieningos vienijančios gijos, tikriausiai yra todėl, kad jį ruošė nemažas autorių kolektyvas. Nepaisant tai, studentai ir visi kiti besidomintys suras daug naujų žinių. Jie net galės išmokti praktiškai naudoti keletą populiariųjų programų.

'Vartiklis' siūlo paskaityti ir kitas recencijas kitoms knygoms:
S.Minkevičiaus "Abėcėlei" ir
dar viena apie tą pačią knygą bei
Darbas Microsoft Windows’95 terpėje” ar
VPU "Informatikos įvadui"
Gūgliška banalybė