|
Polas Ešas. Kontaktas Kontakto nustatymas su visiškai kitokia civilizacija yra sudėtingas procesas. Ir
viena pagrindinių priežasčių abipusis šio proceso sunkumų suvokimas.
Vakarėlis buvo pačiame įkarštyje, kai Lourensas Dėjus pasitraukė iš jo, pričiupęs su savimi
butelį. Koridoriuje jis vos nenutrenkė Projekto Direktoriaus. ... Galiausiai Lourensas pasiekė kontaktų kambarį. Jis buvo tuščias. Lourentas kaip įpratęs klestelėjo į krėslą priešais ekraną ir prisipylė taurę. Septyni metai, pagalvojo jis. Septynis metus katu dirbo Žemės ir Lorijos mokslininkai, atkakliai stengdamiesi sijungti du mokslinio pažinimo metodus; tačiau ar jiems pavyko dar klausimas. O dabar, kai projektas "Interkontaktas" baigtas, kai informacijos perdavimas tarpžvaigždiniais atstumais tapo tikrove, įrangos montavimas 43-ose Žemės planetose ir poroje tuzinų lorintiečių kolonijų eina į pabaigą, kad dabar vyksta? Projekte dirbę žemiečiai įsijautę švenčia jo pabaigą vieni Žinoma, niekam ir į galvą negalėjo ateiti, lorintiečiai užbėgs draugiškai išgerti vieno-kito stiklo atsisveikinant. Pirmiausia, jie kvėpuoja chloru, o antra, tik keletas jų skafandre gali išbūti per 10 min. Todėl Projektas buvo vykdomas visiškai hermetinėje bazėje, pastatytoje žemiečiams vienoje ir Lorijos planetų. Kai prieš 15 m. Lourensas Dėjus, dar penkiolikmetis paauglys, pradėjo savo karjerą Tarpplanetinių tyrimų tarnyboje, jis dažnai įsivaizduodavo: jis, tai yra, ne jis, o žalias didžiaakis jo dvynys, sėdi prie stovyklos laužo ir pirštu stuksena sau į žalią krūtinę. Tokie gundantys vaizdiniai daug įtakojo renkantis profesiją. Tačiau, nepaisant romantinio akių žvilgesio, Lourensas tvirtai stovėjo ant žemės. Kitaip tariant, jis buvo realistas, kai buvo kalbama apie tai, kaip sunku perteikti net paprasčiausią teiginį "Aš draugas" visiškai nepanašioms į žmogų būtybėms su nepaprastai kitokia socialine sandara. Siekiant įveikti tokius sunkumus, reikėjo gerokai daugiau žinių, nei turėjo Lourensas. Tačiau sėkmingai įveikęs ir šią kliūtį, galiausiai atsidūrė Kontaktų skyriuje. Skyrius buvo nedidelis, nes protingus pasaulius buvo galima suskaičiuoti ant pirštų; tuo garbingiau atrodė naujokui patekti į čia. Po 11 m. pasirengimo ir kelių trumpų kontrolinių užduočių jį paskyrė Kontaktų karininku. Pirma jo darbo vieta su šiomis pareigomis tapo "Interkontakto" projektas. Kasdien 7 m. laikotarpyje jis, sėdėdamas šiame krėsle, žvelgė į K-k-riskoro veidą, po 6, 8, 10 valandų kartu dirbdami su eiline informacijos porcija, būtina abiejų planetų mokslininkams. Tol, kol nepadarydavo išvados, kad suprato vienas kitą. "Ne, - pagalvojo Dėjus, - tai buvo ne savitarpio supratimas, o tik pasikeitimas informacija. Simbolių rinkinys, turintis kažkokią prasmę jiems ir mums, simbolių, kuriais ir mes ir jie galėjome manipuliuoti su nauda. Tačiau ar supratome vienas kitą? Taip ir nežinau". 7 m. įtempto darbo ir nė vieno konflikto, nė vieno priekaišto. Net po to įsimintino nutikimo pirmais darbo metais, kai kažkas iš žemiečių lorintiečio akivaizdoje tarstelėjo, kad dienelė šiandien giedra. Tiesa, tai pareikalavo 6 val. įtempto tyrinėjimo apie meteorologinius reiškinius ir jų poveikio jutimų organams ypatybes. Net po to, kai vienas lorintietis, nesupratęs, kur yra mūsų rankinio lazerio darbinė kryptis, sudarkė metalines konstrukcijas, K-k-riskorui atstojančias kėdę. Beje, nebuvo gausu ir pagyrimų. O ir aplamai, ar giria lorintiečiai vienas kitą ar apsieina be šito? Įdomu, ar iš tikro tas K-k-riskoras bejausmė skaičiavimo mašina, kokia atrodo esąs? Tada, matyt, tas kiaušinritis niekšelis "Op.." Lourensas visi viduje susigūžė. Vadinti lorintiečius įžeidžiančiais žodžiais, kaip ir tyčiotis iš jų išvaizdos, griežtai uždrausta net ir būnant vienam. Kartą pagalvos koks žmogus, tai vėliau, žiūrėk, ir prasitars. Pasekmes numatyti sunku. Neįmanoma iš anksto nuspėti, kas gali įžeisti nežemiečius. Galima tik spėlioti, remiantis gana apytiksliais įsivaizdavimais apie jų tabu. Kiek Lourensas galėjo prisiminti, lorintietis niekada neprakalbdavo pirmas apie mūsų rasių skirtumus; ar tai būtų jų dauginimosi būdas, psichologinės savybės ar socialinės- politinės sandaros ypatybės. Vienintelis dalykus, kurį aptarinėjo nevaržomai, tai kvėpavimo sistemos skirtumai (deguonis vietoje chloro). Jei verčiant tekdavo vis tik paliesti vieną iš draudžiamų temų, K-k-riskoras tai darė taip miglotai, kad jiedu visiškai susipainiodavo ir sunkiai rasdavo esmę. Tiesa, Lourensas iš savo pusės pradėdavo tokiais atvejais daryti visokius triukus. Kaip bebūtų liūdna, buvo jau per vėlu ką nors daryti. Pernelyg vėlu. Lourensas kilstelėjo taurę, tarsi ketindamas susidaužti su ekranu. "Už tave, K-k-riskorai, - sumurmėjo jis. - Tegu man daugiau nepasitaiko tokių, kaip tu". Ekranas netikėtai atgijo: "Supaprastintos" kalbos gramatika net po 7 m. praktikos lorintiečiams tebebuvo sunki. Septyni metai Septynis metus Lourensas, sėsdamas į tą krėslą, įjungdavo radijo ryšį ir vaizdo įrangą, beje, paskutinius 6,5 m. automatiškai, nes tiedu veiksmai jam susiliedavo į vieną. Matyt, ir dabar jis tai padarė. Lourensas neatplėšė akių nuo ekrano. Iki šiol nė vienam žemiečiui dar nepavyko ką nors išskaityti lorintiečio veide. Kažkuo tamsiu užtrauktos akys buvo, matyt, puikūs matymo organai, tačiau išraiškingumo jose buvo ne ką daugiau, nei dviejuose juodo aksomo gabalėliuose. Vienintelis, be akių, organas, išsiskiriantis iš kupolo formos galvos, - vamzdelio formos burna buvo judrus ir visada nukreiptas į pašnekovo pusę. Likusią veido dalį dengė reti balkšvos spalvos šeriai. Tokiais pat šeriais buvo apaugęs ir visas smulkus lašo formos kūnas - kaklo visai nebuvo ir keuri stangrūs judrūs čiuptuvai. Kartą kažkas palygino lorintietį su protą įgavusia jūros žvaigžde, žingsniuojančia vienu čiuptuvu. Palyginimas buvo sėkmingas, tačiau Projekto Direktorius jo autoriui suraitė papeikimą.
Na tai bent! Norėtųsi, kad tie, kuriems Kontaktų karininko darbas atrodo paprastas, nes pagrindine kalba yra "supaprastinta" Žemės gyventojų kalba (apie pusė lorintiečių kalbos garsų neprieinami žmonių klausai), norėtųsi, kad jie pabandytų atsakyti į tokį klausimą. "Supaprastinta" kalba turėjo gausų žodyną ir daug techninių terminų, tačiau iš jos visiškai pašalinta homofonai, sinonimai ir kiti galimos painiavos šaltiniai, o taip pat gramatikos išimtys. Visi projekto dalyviai bendravo ja gana pakenčiamai. Sunkumai atsirasdavo dviem atvejais. Pirma, kai būdavo susiduriama su lorintiečių realijomis, kurių aprašymui žodyno neužtekdavo (tačiau tokiems atvejams Kontaktų karininkus specialiai parengdavo); antra, kai kokiam aplėpausiui lorintiečio akivaizdoje ištrūkdavo jam nežinoma idioma; tai nutikdavo dažnai, ir Kontaktų karininkai be perstojo tuo piktinosi, nors kartais patys tuo nusidėdavo. Lourensas pagalvojo, ar nevertėtų jam išjungti aparatūros. O gal vertėtų kiek trinktelėti ekranui koja? Jis juk ne darbe, po velnių Tačiau anksčiau, nei spėjo ką padaryti, suveikė sąlyginis refleksas ir atsakymas išsiveržė pats savaime. - Išsireiškimas "už tave", - jis išgirdo savo balsą, - reiškia gerovės palinkėjimą objektui, kuriam skirtas. "Jis ką, laiko mane melagiu?" nusistebėjo Lourensas. Tačiau anksčiau, nei Dėjus suspėjo užduoti šį klausimą "supaprastinta" kalba, loritietis jau pakeitė temą. - Klausimas: tavo pirmasis teiginys antroji prasminė grupė, būtent, "tegu man daugiau nepasitaiko tokių, kaip tu" reiškia nepasitenkinimą objektu. Intonacijos lorintiečiai nepripažino, tad jų kalba visada sklido abejingai ir vienodai. Lourensui išsiplėtė akys. "Na ir na, - pagalvojo jis. Va kaip išsiveržė, o jis tai suprato kaip " Jis visai nenorėjo gauti apie lorintiečius naujų duomenų stebint, kaip vienas jų reaguoja į įžeidimą. Ar suprato K-k-risras, koks čia reikalas? Kad tik pavyktų nusukti kalbą į šalį nuo tos frazės! - Tiesą sakant, aš nežinau, - ištarė jis atsargiai, - ar nepasitenkinimo sąvoką vienodai supranta mūsų rasės. Viršutinio čiuptuvo galiukas staiga susiraukšlėjo ir vėl išsitiesė. - Klausimas: ar vienareikšmiškas nepasitenkinimo sąvokos supratimas mūsų rasėse, - pridūrė K-k-riskoras. Lorintiečio čiuptuvo galiukai neramiai sujudėjo: Lourensas pirms suformulavo mintį sau: "Silpnų nuodingų medžiagų nurijimas sukelia tam tikrą fiziologinį poveikį eee žemiečiams patinka " Lorintiečiai niekada neatrodė labai sulaižyti, žemiečiams jų nelygi dulsvai balkšvas kailio danga atrodė tarsi apžiaumota, tačiau iki šios akimirkos K-k-riskoras atrodė gana glotnus. Tačiau dabar jis visas neramiai pulsavo. "Nesąmoningi čiuptuvo galiuko spazmai, nesąmoningas kailio bangavimas", - prisiminė Lourensas. - Klausimas: lorintiečiams nepatinka
- Lourensas palinko į priekį. Jai Projekto
Direktorius kada nors sužinos apie šį pašnekesį, jis jam nepadėkos, tačiau šiuo metu tai mažiausiai jaudino Kontaktų karininką. Projekto Direktoriaus dalyvavimas vakarėlyje visus veikė blaivinančiai. Neypatingai stipriai, tačiau pakankamai, kad jis galėtų ramiai jį palikti. Galima buvo eiti miegoti. Bet Žinoma, kompresorių ir jėgos lauko generatorių skyriai, kurie, atsižvengiant į nekontroliuojamą personalo būklę, tapo padidinto pavojaus šaltiniu, buvo patikimai uždaryti. Tačiau nevertėjo nuvertinti komandos išradingumo Svajodamas apie keletą minučių poilsio, Direktorius atidarė garso nepraleidžiančias Kontakto kambario duris. - Nereikia! jis išgirdo Lourenso riksmą. Tai atgrasu! Ta prasme, bjauru! Baik! Lourensas Dėjus, susigūžęs ir prisidengęs akis delnu, sėdėjo krėsle. - Kapitone Dėjau! Ar savam prote?! valdingai paklausė Direktorius. Lourensas vos neišvirto iš krėslo: Direktorius šaltai pažvelgė į įėjusįjį: Įėjo trys drimbos ir ryžtingai pasuko prie Lourenso. - Sustokit! Lourensas įsikibo į krėslą abiem rankom, dėl tikrumo apsivydamas dar ir kojomis. Svarbus pokalbis! Svarbus, suprantate, kvailiai! Pirmas tikras kontaktas! Sere, įsakykite jiems baigti. Aš privalau - Klausimas: ar žemiečiai turi Didžiojo kutulio šokį! nugriaudėjo garsiakalbyje: K-k- riskoras matyt padidino garsą. Tvirtinimas: Lourensui nepatinka. Sustokit! Atgal! Sustingęs! Šrrrrykžžžt! - Ei, Lorensai, girdėjai įsakymą! amtelėjo Viljamsas. K-k-riskoras pakartojo tai garsiau. Tinkas Viljamsas nusikeikė. - Viljamsai, visi galite eiti, - pasakė Direktorius, - aš išsiaiškinsiu. Ir niekam nė žodelio. Aišku? Ketvertas linktelėjo ir išėjo. - Na? Direktorius kreipėsi į Lourensą. Lourensas nekreipė dėmesio į K-k-riskoro klausimą. Anoje ekrano pusėje nusirito netvarkingai susipynęs kamuolys su į visas puses kyšančiais čiuptuvais, iš pažiūros kokių penkių būtybių, nusirito ir prarijo K-k-riskorą. - Iki pasimatymo, Lourensai! šūkterėjo lorintietis, dingdamas beprotiškame šokyje. Jis išėjo. Lourensas supylė likutį į taurę ir pastatė ją atvėsti. Tada įsitikino, kad visi klavišai yra būsenoje "išjungta", žvilgtelėjo į duris. Jos buvo uždarytos. Lourensas ištiesė taurę link ekrano. - Už tave, K-k-riskorai, kiaušinriti tu niekšeli, - švelniai pasakė ir išgėrė iki dugno. Papildomi skaitiniai: | |
- Labas, K-k-riskorai, - niūriai ištarė Lourensas: nieko gero jis iš šito pokalbio nesitikėjo.