Didysis darbas
... tądien, kai ragausite nuo jo, akys atsivers ir būsite kaip dievai - pažinę gėrį ir blogį.(Pradžios knyga)Didžiojo Darbo idėja yra susijusi su tradicinėmis kabalistinėmis idėjomis (nors tokio termino pati Kabala ir nenaudojo). O didžiojo darbo esmę perteikia šie du teiginiai:
- Visata, kurioje gyvename, nėra tokia, kokia turėtų būti. Dėl kažkokių priežasčių ji yra "pažeista" ir tik sąmoningos ir gerai apgalvotos pastangos gali padėti atstatyti jos pirmapradę būseną.
- Mes gyvename neturėdami savo paskirties. Mes nežinome, kas mes esame.
Didysis Darbas - tai pataisyti Visatą. Jis susideda iš dviejų dalių.
Pirmoji - išsaugoti tas žinias ir metodus, kurie leistų individualioms žmogiškosioms būtybėms "pabusti" ir atkurti pasaulį tokį, koks jis turėtų būti.Žinoma, ši "remonto" idėja nėra Kabalos nuopelnas. Tokios mintys kildavo įvairiose vietose ir skirtingu metu. Tačiau Kabala įvedė "netobulo" sutvėrimo aspektą ir tai, kad atskiri asmenys yra pajėgūs pataisyti tuos trūkumus.
Tačiau Kabalos aiškinimai tokie gausūs, kad juose sunku surasti paprastą paaiškinimą, kodėl žmonės nežino savo tikrosios prigimties ir kodėl pasaulio sutvėrimas turėjo trūkumų.
Bet, Vitgeinšteino žodžiais tariant, "pasaulio esmė yra anapus pasaulio", t.y. nėra ko tikėtis, kad tie, kurie išėjo "anapus" pasaulio, atsiųstų atsakymus tiems, kurie dar yra šiapus.
Kabala pradeda Biblijos istorija apie Adomą ir Ievą Edeno sode. Ji suprantama ne pažodžiui, o kaip alegorija. Sodas simbolizuoja pasaulį tokį, koks jis turėtų būti - tokį, koks jis buvo iki Nuopolio. Tada jiedu nežinojo, kad yra nuogi. Jų nuodėmė, kad valgė nuo Gėrio ir Blogio Pažinimo medžio - ir taip iš sąmoningų asobų pavirto pusiau sąmoningomis. Jie suprato, ką padarė, išsigando ir pasislėpė nuo Dievo. Dievas buvo priverstas sukurti jiems drabužius ir išvaryti iš sodo paversdamas žmogiškąsias būtybes gyvuliais, kurie lytiškai santykiauja, kad susilauktų palikuonių, ir gyvuliais, kurie miršta. Kelias atgal į Edeną ir prie Gyvybės medžio buvo atkirstas.
Biblijoje minimi du medžiai: Gyvybės ir Gėrio ir Blogio Pažinimo. Kai kurie kabalistai laiko juos buvus vienu iki tol, kol Adomas ir Ieva, paragavę jų vaisių, juos perskyrė. Tada Gyvybės medis virto dešiniuoju Sefirų medžio kamienu, o Pažinimo - kairiuoju. Tad toks Gyvybės medis, kokį regime dabar, nėra pirmapradis. Adomo nuodėmė buvo didesnė nei manoma - jis atskyrė pažinimą nuo gyvenimo.
Bet Biblijos pasakojimą galima aiškinti ir kaip sąmoningumo didėjimą. Tai buvo metas, kai nesąmoningi žmonės gyveno tarp žvėrių, kai žmonės buvo gyvuliai, - ir ta būsena buvo sugriauta padidėjus savęs suvokimui. Įsisąmonijusi būtybė išsigandusi apnuogintosios Vienatinio sąmonės ir jusdama pavojų, kad ją vėl gali sugražinti į Vienatinio glėbį, pasislėpė nuo Dievo.
Cherubimai su ugnies kardais buvo jų tarnai. Save įsisąmonijusi būtybė, bandydama sustiprinti savo trapią tapatybę, prisijungė prie kairiosios Medžio pusės - prie pažinimo Medžio.
Nebyli kabalistų nuostata yra kad kairioji Medžio pusė yra blogio šaltinis. Nors ten yra ir gėris, blogis persveria. Įsivaizduokite tokią situaciją:
Turtuolis eina pro elgetą. Jis mąsto: "Jei duosiu pinigų šiam varguoliui, tai logiškai, aš turėčiau duoti vienodai visiems vargšams, nes visi jie vienodai vargsta ir visiems reikia pagalbos. Bet aš neturiu tiek pinigų, - ir toji mano auka nepakeis padėties. Tad nėra prasmės aukoti šiam vargšui."
Toks racionalus mąstymas yra būdingas kairiajai Medžio pusei. Turtuolis neatiduos visų pinigų, jis jų pasiliks ir sau. Tas pasilikimas yra Din (skaitykite apie sefiras), Sveikas Protas. Ir daugeliui kabalistų Dievas yra tarsi tas turtuolis, kuris davė truputį, o daug daugiau "pasiliko" sau. Bahir kairiojoje pusėje susieta su auksu, o dešinėje - su sidabru. Dievas davė sidabrą, o sau pasiliko daug vertingesnį metalą. Ir t.t.
Bet grįžkim prie turtuolio ir elgetos. Kodėl elgeta taip vargsta? Ogi todėl, kad galioja privačios nuosavybės įstatymas! Įstatymai priklauso kairiajai pusei (Hod). Elgeta negali pasiimti, kas jam nepriklauso, nes tai draudžia valdžia, kuri irgi yra kairiojoje pusėje.(Gevurah). Yra griežtai nustatytos nuosavybės perdavimo procedūros (viena jų darbas), kurios taip pat priklauso kairiajai pusei (Gevurah, Had). Jei elgeta nesutelpa į tą rėmų ertmę, jis turi tenkintis tuo, ką jam pateikia atsitiktinumas arba gyventi "anapus" įstatymo.
Visais atvejais matome situacijos neatitikimą toms charakteristikoms, kurios priklauso kairiajai Medžio pusei. Laimė, kad yra įstatymų (kairioji pusė), kurie užtikrina minimalią pagalbą vargšams, - tai įrodo, kad blogis dar nėra visiškai nustūmęs gėrio. Kaip tokie įstatymai atsirado? Gal todėl, kad daugeliui asmenų dešinioji ir kairioji pusės dar nėra iki galo atskirtos, - jos susijungia viduryje (Rachamim, užuojauta).
Mūsų pavyzdyje blogis buvo šalutinė struktūros pasekmė. Jei į stiklainį įleisime musę ir uždengsime dangteliu, musė, anksčiau ar vėliau, padvės. Bet nei stiklainis, nei dangtelis savaime nėra blogis (žr. www puslapį apie ginklus) - blogis yra tos rankos, kurios pagavo musę ir kurios užspaudė dangtelį. O gal mintis apie tai? Taigi kairioji medžio pusė savaime dar nėra blogis, bet ji leidžia sukurti tokias struktūras, kurios gali nešti blogį. Ir ne pačios struktūros, o žmonės - aš ar tu, kurie blogam tikslui panaudoja tas struktūras.
Prielaida, kad egzistuoja blogio galios, remiasi tikėjimu, kad pasaulio Tvėrimo metu buvo pasinaudota (ar net buvo būtina) Din (Sveikas Protas). Zohare pirmieji bandymai kurti buvo nesubalansuoti ir Din galia persipildė ir sugriovė pasaulius, - jų skeveldros nukrito į Abyss ir virto Qlippoth būtimi, - galiomis, kurios yra nesubalansuoto Din pasekmės. Todėl blogis yra nesubalansuotas Sveikas Protas. Vėliau Izaokas Lurija dar labiau dramatizavo padėtį: pirmosios trys sefiros gali talpinti Dievo šviesą, o kitos septynios yra pažeistos "indų sudužimo" metu, kai dalis šviesos nutekėjo į Abyss ir buvo įkalinta Qlippoth pasauliuose. Keturi pasauliai pakeitė vietą ir Assiah persikėlė į Qlippoth glėbį. Lurijos modelyje mes pakliuvome į pasaulį, kuriame blogio prigimtis yra pirmapradė.
Kabalistai sukrėsti, kad nepaisant katastrofinės blogio kilmės, jo egzistavimas yra paremtas nesubalansuotos energijos srautu kairiąja Medžio puse žemyn, kuri nuolat laša maitindami Sitra Achara, Kitą pusę. Tai žmogiškasis blogis sukuria šį disbalansą. Gikatilla apibrėžė blogį kaip esybę, kuri yra ne savo vietoje - smėlis tinka paplūdimui, bet ne alyvoje, skirtoje mašinų dalims tepti. Galios pasaulyje turi savo tikrąsias vietas, bet netinkamoje terpėje jos virsta blogiu.
Didįjį Darbą taip pat sunku paaiškinti kaip ir blogį. Jei jo tikslas - pašalinti defektus, padarytus Tvėrimo metu, tai pirma reikia pažinti tuos defektus. Sunku aprašyti vieningą jo koncepciją, bet galima aprašyti atskiras jo šakas.
Pirma, reikia sujungti tai, kas buvo atskirta - daiktams suteikti tikrąją paskirtį. Kai Vienatinis apjungia savo elementus, jis tampa pajėgus perduoti energiją tarp viršutinių ir apatinių galių. Kabalos tikslas nėra asmeninis savęs realizavimas, o sąmoningas apsisprendimas dalyvauti apjungiant aukštesnįjį ir žemesnįjį, - ir ne tik savyje, o, kas dar svarbiau, pasaulyje.
Tas, kurs tik ima, o neduoda - negali būti kaip Dievas ar suprasti Dievo esmę. Tad priimta, kad Kether ir Malkuth viena kitą papildo Gyvybės medyje. Kai Malkuth tik ima iš Kether, o nieko atgal neduoda, ji nėra kaip Dievas. Kai tik ji pradeda duoti, "Dievas sužino apie Dievą". Tai mūsų, kaip materialių tvarinių, tikslas - nutiesti tiltą ir padaryti, kad kūrimo procesas būtų įsisąmonintas. Žydų kalba šis procesas yra vadinamas "tikkun" arba integracija. G. Šolemas teigia:
"Šios žmogiškosios veiklos, kuri skirta užbaigti tikkun pasaulį, objektas yra Asiyyah pasaulio atkūrimas jo dvasinėje vietoje, jo galutinio atskyrimo nuo kelippot pasaulio ir pasiekti amžiną būseną, kuri vienytų visus tvarinius ir Dievą, kurių kelippot negalėtų sunaikinti ar trikdyti."
Skamba gražiai Bet nieks vienas negali pataisyti pasaulio mašinos sukūrimo defektų vien užtepant naują dažų sluoksnį. Pažinimo medis nesujungiamas su Gyvybės medžiu, nes jie atskirti mumyse. Ir jei peržiūrėsime pasaulį aplink, pamatysime spartėjantį judėjimą į Assiah pažinimą atmetant žmogiškosios sielos reikalus. Didysis Darbas neigia galimybę, kad vienas individas perduos kitam gyvenimo prasmę. Jei kiekvienas mūsų yra maža dalelė, tai Dievas yra "mūsų suma", kurioje kiekviena detalė turi savo paskirtį. Nė vienas negali pasakyti kitam, ką tas turi daryti
Papildomi skaitiniai:
Sefer Yetzirah - Sukūrimo knyga
Pasaulio įvykių laiko skalė
Tantriškoji alchemija
Viduramžių žydų filosofija. Kabala
Mošė Maimonidas - kas jis?
"Didysis sprogimas" ir Kabala
Seksualumas kabalos požiūriu
O Aš atversiu jums pasaulį...
Sefiros ir jų pasauliai kabaloje
Teisuolis Visatos pagrindas
Zep Tepi - pirmasis laikas
F. Kafka ir kabala
Merkaba Kabaloje
Filipinų tvėrimo mitai
Pasaulio sukūrimas
Mitologijos skiltis
Vartiklis