Tantriškoji alchemija. Vartiklis

Gyvsidabris arba parada (sanskrito kalba) tantristui (kaip ir viduramžių alchemikui) buvo vienas iš pagrindinių elementų. Jis turėjodaug slaptų vardų Sandhya Bhasya^*) arba Prieblandų kalboje, skirtoje užtikrinti, kad formulės nebūtų naudojamos neteisingai. Tas formules galėjo naudoti tik tie, kurie turėjo darbo su tamsiomis sąmonės būsenomis patirtį ir žinojo tų išmatavimų unikalią simbolių kalbą. Budistinėje natha kryptyje, kurioje dominavo alchemija, tos būsenos pasiekiamos per jogą, o pagrindinė priemonė yra samadhi - mistinis susiliejimas.

Štai kai kurie žodžiai, kuriais buvo žymima parada: rasa (esmė), rasendra (nes tai svarbiausias iš metalų), suta (nes jis gali virsti auksu), kapala (dėl jo lakumo), rasa radža (metalų valdovas) ir t.t. Dauguma šių vardų yra susiję su Šyva ir net parada yra vadinama „Šyva sėkla“. Ir tai nėra atsitiktinumas. Šyva tantriškuose tekstuose simbolizuoja amžinybę („mahakala“).

Tai paaiškina ezoterinę tradicinio Šyvos vaizdavimo jogu, kurį karūnuoja elipsės pavidalo mėnulis - jame susijungia saulė ir mėnulis. Karmiškoji prana veržiasi iš saulės ir mėnulio šaltinio tapdama maniškąja (trancendentine) gyvybine jėga. Todėl, Šyva ir Šakti yra virš laiko kaip pagrindinis šaltinis („sušumna“). Kurdamas naują būtį Parad lingamas

Šyva pradeda „žaisti“ su savo priešybe - Šakti. Taip sukuriama galimybė laiko sąvokai bei ribotai patirčiai. Kūrybos proceso metu išsilieja gyvsidabris, kuris susimaišo su tąja priešybe. Tėra viena materija, kuri pajėgi suvaldyti beribę Šyvos potenciją - tai išgryninta siera, Parvati kraujas arba „mėnesinės“ (Šakti).

Rasalingamas arba Parad lingamas - Šyvos simbolis lingamas, kurį tamilų sidhai gamino iš sukietėjusio gyvsidabrio (galbūt sumaišyto su galiu). Gyvsidabrio sukietinimas yra slaptas procesas. Rasalingamai pašventinama indų Šyvos šventyklose, ašramuose ir kitose garbinimo vietose.

Technine prasme (Šakti) yra Ahamkara (sanskr.), t.y. „Savęs (Aš) kūrėjas“, galia virš „Aš“, kundalinis arba būtent pati šakti. Žmonija egzistuoja vien todėl, kad Ahamkara pati klysta manydama, kad ji yra poroje su ribotu fiziniu kūnu ir yra asmenybės dalelytė. Kai kundalinio šakti išsivynioja iki galo, ji supranta, kad yra Šyvos „galia“.

Nelaimei, nepatyrusiame žmoguje, kai tik „prabunda“ ši šakti, dingsta mintis apie ribotą kūną ir prisimenamas Šyva. Ji dėl jo aukoja tą savo ribotą individualumą ir jos mintis nušvinta. Nepatyrusiam asmeniui, kurs nėra išlavėjęs medituodamas apie trancendentinį laiko ir kūniškosios minties ribotumą, gali būti prarasta galimybė identifikuoti save su kūnu - tad jį ištinka fizinė mirtis. Geriausiu atveju, milžiniška kundalini energijos iškrova užgoš visas kitas ribotas kūno funkcijas - tarsi žaibo iškrova žemos įtampos linijomis. Tad klaidingas yra "naujųjų laikų" magų tvirtiniamas, kad "greičiausias" būdas gauti "nušvitimą" yra pažadinti kundalinio šakti. Tik jie nepasako, ką daryti su beribe išlaisvinta energija. Atminkite, kad Šyva juk yra Mirties viešpats.

Ahamkara, kaip energija virš mūsų pirmapradžio ego, yra visų žalingų įpročių pagrindas. Ji nuodija mus net maistu, kuris yra būtinas mūsų gyvybei palaikyti. Tėra vienas būdas nusimesti ribojantį Ahamkaros apvalkalą - tai supiršti ją su jos priešybe, t.y. Šyva. Tada "Savęs kūrėjo" ribojimai pakeičiami kosminės asmenybės pusiausvyra. Tik susiliejimas su Dievu/Dievybe yra vienintelis ir amžinas vaistas.

Gyvsidabris, kaip viešpaties Šyvos sperma, yra fizinis kitimų ugnies (tedžas) įsikūnijimas. Jis gali kūnui suteikti neišmatuojamą tedžų kiekį, leisti "virškinti" beveik bet ką. Tai reiškia ne tik fizinės materijos virškinimą, bet ir jutimo organų (patyrimo) virškinimą Parada gali suteikti begalinį pranos kiekį. Taip su prana ir tedžas, ugnimi ir vandeniu, parada gali duoti begalinį odžas, t.y. Kvintensenciją. Kadangi jis valdo visas jas tris, jis taip pat gali valdyti ir tris došas, t.y. kūniškąsias nuotaikas. Pats savaime gyvsidabris smegenyse gali sudaryti netirpią Alchemijos aparatas

druską, kuri yra pamišimo ar mirties priežastis. Nuryti gyvsidabrį tai tarsi be pusiausvyros pakelti kundalinį. Tik siera gali suvaldyti jo energiją.

Siera yra kraujo, kurį kūnas naudoja kažko kito kūrimui, įsikūnijimas. Siera yra įsčios, kurios pagimdo Kadžali, juodąjį gyvsidabrio sulfidą. Kadžali yra alchemiškasis vaikas, iš kurio atsiranga visa kita materija. Žymiausias iš gyvsidabrio turinčių junginių yra rasayana Makaradvadža, susidedanti iš gyvsidabrio, sieros ir aukso.

Šis junginys gali padidinti ištvermę, energiją, sustiprinti imuninę sistemą prailginti gyvenimą. Makaradvadža pašalina kliūtis ir leidžia pranai, tedžams ir odžams tekėti į tokias sritis, į kurias tie anksčiau negalėjo. Vartojamas prieš meditaciją (ar net miegą), jis gali prasiskverbti net per nadis (ypatingi energijos kanalai). Gyvsidabris leidžia kūnui įsisavinti auksą, kuris šiaip yra tik dalinai suvirškinamas. Taip "sukietėjusi saulės šviesa", auksas, gali paauksuoti mūsų kūno imuninę sistemą bei aurą. Lakusis gyvsidabris padeda jį išnešioti sunkiai praeinamais kanalais.

Jis puikiai tinka sergant tokiomis ligomis kaip AIDS bei įvairiomis vėžio formomis. Mėnesio trukmės gydymo kursą reikia kartoti kasmet, - geriausiu šaltu metų laiku. Bhairavi^**) kulto nariai, garbinantys ĮNIRŠUSĮ viešpatį Šyvą, vartodami panašius gyvsidabrio junginius, gyvendavo po kelis šimtmečius. Kalbama, kad kai kurie iš jų net tapo nemirtingais. Bhairavi kulto statulos parodo kai kurias tokio ilgo gyvenimo aplinkybes. Būtybės per alcheminę sadhana taip mutavo, kad perėjo į kitus išmatavimus - jos daugiau nei žmonės. Tokia yra jų tikroji išvaizda, nes stebėtojui jie gali pasirodyti esantys bet kokio amžiaus ir jie dažniausiai neįšventintiems nerodo savo tikrosios išvaizdos.

Prisiminkime ir Kinijos „Šou dao“ klaną, kurio nariai, sulaukę 75-80 metų, sutvarkydavo reikalus, atsisveikindavo ir „numirdavo“ („nelaimingas atsitikimas“ ar net ir netikros laidotuvės). Po to visa „mirusiųjų" grupė iškeliaudavo į slaptą vietą. Ten seneliai, vadovaujami patyrusių mokytojų, mankštindavosi ir po pratybų atrodydavo kaip 45-50 metų vyriškiai. Tada jie gaudavo naujus vardus, biografijas ir „gyvenamąją vietą“.

O prieš 200 metų gyvenęs grafas Kaliostras parašė knygą, kaip gyventi 5557-is metus. Pagrindinė priemonė: 32-ias dienas laikytis dietos nuleidžiant kraują, o paskui išgerti žiupsnelį specialios „prima materijos“, kurios paslaptį žinojo tik Kaliostro. O gal tai irgi gyvsidabrio preparatas.

Rasa Šastroje, tantriškosios alchemijos Mene, gyvsidabris laikomas gyva būtybe, kuri siekia išsilaisvinimo, bei vaikas ar siela, siekianti reinkarnacijos. Pirmiausia, gyvsidabris „pažadinimas“, tampa „alkanas“, jis „ganosi“, „nualpsta“ ir pagaliau „nužudomas“. „Nužudymas“ yra sudeginimas Prieblandų kalboje.

Niekas kitas tiksliau nepabrėžė tantriškosios alchemijos tikslo, nei didysis išminčius Govinda Bhagavatpada (Šankaračaya mokytojas) šioje Rasahridaya Tantroje (9-as m.e. amžius):

^*) Sandhya Bhasya (sanskr. „Prieblandų kalba“) – numanoma daugiaprasmė kalba ir komunikacijos sistema, susijusi su tantrinėmis tradicijomis induizme ir Vadžrajanos budizme. Kažkuo atitinka vadinamąją „Ezopo kalbą“. Ji buvo išpopuliarinta R. Bucknell‘io ir M. Stuart-Fox‘o knygoje „Prieblandų kalba: panaudojimas budistų meditacijoje ir simbolikoje“ (1986). Ji apima vizualiąją, verbalinę ir neverbalines komunikacijas. Tantriniai tekstai yra dažnai parašyti joje, kuri nesuprantama neįšventintam. Kalbos pavyzdžiai yra mudros ir mantros, mandalos ir čakros...
M. Eliadė 1970 m. išsakė mintį, kad „Prieblandų kalba“ yra vertimo klaida ir jis naudojo terminą „tyčinė kalba“.

^**) Bhairavė - indų deivė, 5-oji iš 10-ties mahavidijų, Deivės Motinos avatarų, Kala Bhairava žmona. „Bhairavi“ reiškia „teroras“ arba „kelianti baimę“ ir dar vadinama Tripurabhairavi (ir daugybe kitų vardų). „Devi Mahatmya“ aprašo ją: ji raudonais drabužiais sėdi lotose, turi 4- ias rankas – vienoje laiko knygą, kitoje rožančiaus karoliukus, kitos dvi iškeltos su abhaya mudra (bebaimystės) ir varada mundra (gėrybių davimo) ženklais. Ant kaklo užsidėjusi girliandą iš daugybės galvų. Yra ir kitų pavaizdavimo variantų, pvz., kaip sėdinčios ant Šyvos, kuris populiaresnis tantriškuose garbinimuose. Kosmine forma glaudžiai susijusi su deive Durga šios žiauriausioje formoje (Čandika), kai ji valdo Visatos užgimimą, priežiūrą ir mirtį. Individualizuotu aspektu ji yra laikoma kiekviename žmoguje esančia sąmonės galia ir esanti muladhara čakroje, esančioje prie uodegikaulio (ir suprantama kaip kundalini). Jos kultas yra susijęs su antgamtiškų galių išvystymu.