Saraha
Marpos giesmė

Saraha*) pasirodė Marpai Lotsavai sapne – ir ši daina yra prisiminimas apie iš jo gautą mokymą.

Saraha

Užuojauta ir tuštuma - neatsiejamos.
Natūralaus proto srovė nenutrūkstanti - pirmapradė esybė švari.
Matyk ją kaip erdvę su erdve persipynusias;
Sąmonė, ieškanti atramos, pati save įkalina.
Jei taip praktikuoji, pamatysi, prote niekas nėra „švarus“ lyginant su kuo kitu.
Reiškinių pasaulis yra proto prigimtis, kai suprasi,
Nebereikės tau meditacijos, kaip priešnuodžio.
Tikroji proto prigimtis - už minčių.
Tad ilsėkis būsenoje toj, laisvas nuo koncepcijų.
Jei gebėsi suprasti tai - išlaisvintas.
Kaip mažas vaikas, laukinis, nežabotas,
Mėsą valgyk ir pašėlęs būk.
Būk lyg liūtas bebaimis,
Leisk laisvai pasitraukti proto drambliui.
Žvilgtelėk į bites tarp žiedų besisukinėjančias.
Samsaros nevadink blogiu,
Nirvanos nesistenki pasiekti.
Paprasto, tiesaus, proto kelias - ilsėjimasis akimirkoje, be koncepcijos.
Nei negalvok apie veiksmą,
Nei nemeluok į pusę kokią nors ar kryptimi.
Pažvelk į laisvą nuo pastangų ar siekių erdvę.

*) Saraha (Sarahapa, Sarahapada - „lankininkas, šaunantis strėlę“) – vienas iš 84-ių Indijos budizmo mahasidhų (t.y. pasiekusių antgamtinių galių). Pirmąkart paminimas 11 a. Abhajadatos kūrinyje; spėjama jį gimus 7-9 a. Pradžioje vadinosi Rahula arba Rahulbhadra. Jo vardas Saraha yra užuomina į nutikimą, kai jis mokėsi pas dakinę, užsimaskavusią kaip žemesniojo luomo strėlių kalvio duktė (o vėliau tapusią Sarahos žmona); o metaforiškai tai siejama su tuo, kad iššovė nedvilypumo strėlę į dvilypumo šerdį. Jis žinojo nemirtingumo pasiekimo praktikas, kurių vieną perdavė savo mokiniui Nagardžunai. Mirė ant pietų Indijoje esančio šventojo Šri Parvato kalno. Laikomas kelių giesmių iš „Čarjapada“ rinkinio autoriumi.

Budizmo doktrina (dharma)

Buddha mokymas (kaip Buddha dialogai su mokiniais) buvo užrašytas Pali kalba tik po kelių šimtmečių. Juose būdavo pabrėžiama, kad mokiniams svarbiau dharma nei pats Buddha. Buddha patarė mokiniams nepykti, kai kiti pasisakydavo prieš juos, nes tai gali trukdyti nuspręsti, ar kritika teisinga ar ne. Lygiai taip pat ir nedžiūgauti, kai ji giriama.

Buddha kančių psichologinį priežastingumą perteikė Pratitya samutpada (priklausomos kilties) teorija. Širdgėlą, virkavimą, nelaimes, vargus, nusivylimą, senatvę ir mirtį sukelia gimimas, kuris priklauso nuo gyvenimo, priklausančio nuo prisirišimo, kuris priklauso nuo troškimų, priklausančių nuo jausmų, priklausančių nuo kontakto, priklausančio nuo 6 jutimų, priklausančių nuo vardo ir formos, priklausančių nuo sąmonės, priklausančios nuo karmos, priklausančios nuo nežinojimo. Pašalinus nežinojimą, atgimimai gali baigtis.

Tas procesas vėliau perteiktas parabole apie senovės karalystę, kurioje dingo dangaus ratas simbolizavęs dharmą. Karalius nekreipė dėmesio į išminčių patarimus pasidalinti dalimi turtų. Išplito skurdas ir vagystės. Iš pradžių karalius davė kažkiek turtų vagiams, bet vėliau išleido potvarkį, nukirsdinti vagiams galvas. Tai sukėlė vargšų ginklavimąsi ir dar daugiau žiaurumų, melavimo, ištvirkavimų ir pan. Gerovė grįžo, kai žmonės pradėjo gyventi dorai.

Kitame dialoge Buddha paaiškina aštuoneriopą kelią, susidedantį iš 4 tiesų apie kančią, jos priežastį ir nutraukimą supratimo ir kelio, kuris ten veda, suvokimą: teisingas siekis, teisinga kalba, teisingi darbai, teisingas gyvenimo būdas, teisingos pastangos ir teisingos mintys..

4 motyvai vedantys į blogį yra šališkumas, nesantaika, kvailumas ir baimė. 6 sveikatos praradimo būdai yra svaigieji gėrimai, buvimas gatvėse netinkamu laiku, dažnai buvoti prekyvietėse, azartiniai žaidimai, blogi draugai ir dykinėjimas.

Tie etiniai mokymai ir pasisakymai įvairiomis temomis yra iš Buddha pasisakymų (nikaya) pirmajame iš Trijų krepšių (Pripitaka), sudariusių Pali kanoną. Antrame krepšyje yra vienuolių įstatai (Vinaya). Vėlesni komentarai sudarė trečiąjį „aukštesniųjų doktrinų“ krepšį (Abhidharma).

„Dhamma-sangani“ (Psichologinės etikos vadovas), pirmoji trečiojo krepšio knyga, išvardija gerąsias ir blogąsias sąmonės būsenas. Pateikiama nuomonė, kad nenaudingi metafiziniai klausimai apie tai, ar pasaulis yra amžinas, ar siela yra beribė, ar skiriasi kūnas ir siela, ar ji egzistuoja po mirties... „Puggala-pannatti“ žmonių tipus analizuoja pagal daugelį charakteristikų – 6 jutimų organus (mąstymas vienas jų), 18 pažinimo elementų, 22 funkcijas ir t.t.

Papildomai skaitykite:
Kas yra budizmas?
Kelyje link Vedantos
Bodhičita - kario kelias
Budizmas Šri Lankoje: Sariputta
Mitas apie arijų įsiverżimą
Kaip suprantu indų filosofiją?
Trys budistinės ontologijos
Laužai Himalajų papėdėje
Slaptoji doktrina
Buda ir budizmas
Kagju budizmas
Mitologijos skyrius
Religijos skiltis
Atlantidos puslapis
Vartiklis