Pradžia - Tęsinys. Viso - 4 dalys: antra, trečia, ketvirta,
o taip pat Čikhai Bardo bei
Sidpa bardo
Supažindinimas su Esmės bardo bei Pirmoji diena ;
2-4 dienos ; 5-6 dienos
Apie Tibeto mirusiųjų knygą; taip pat jos papildomas pristatymas
Tu turi matyti savo dvasios Dharma-Kają;
Ir joje tu turi pamatyti visatą:
begalinį reginį - mirties ir gimimų ratą
bei laisvės būseną.
Milarepa Jetsiun Kahbum, XII
| 
|
|
Pirmoji knyga kurioje aprašoma akistata su tikrove tarpiniame būvyje klausantis
Gilaus sąmonės išsilaisvinimo mokslo medituojant taikingas ir piktąsias dievybes
|
|
Mirties pasiuntiniai Visi beminčiai, kurie nesirūpina,
Tie, kurie yra geri ir šventi, Kai pasirodo mirties pasiuntiniai, Nesielgia kaip neišmanėliai, Bet klauso Didžiojo Mokslo Ir mato baimės apimti Amžiną mirties ir gimimų šaltinį. Patys išsilaisvina iš šios nuokalnės, nugalėdami mirtį ir gimimą. Saugiai ir laimingai jie ilsisi, Atleisti nuo tekančio reginio, Išvaduoti nuo visų nuodėmių ir baimės Ir yra pabaigę visus vargus. Anguttara - Nikaya, III, 35 |
Bendrieji paaiškinimai
1) Bardo - bar tibetietiškai reiškia tarp,
o do - du, taigi paraidžiui - tarp dviejų (būsenų),
būtent tarp mirties ir atgimimo. Todėl verčiama tarpinė būsena arba pereinamoji stadija.
Trys Bardo stadijos: Čikhai, Čionyid ir Sidpa.
8 a. į Tibetą atvyko Indijos mokytojas Padmasambhava, kuriam ir
priskiriama Bardo Thiodol, kaip platesnio Taikių ir piktų dievybių ciklas kūrinio dalies, autorystė. Tekstą
surašė jo žmona ir mokinė Ješe Tsogyal, o tada paslėpė centrinio Tibeto Gampo kalvose. 14 a. jį atrado Karma Lingpa.
Tokia legenda, tačiau tyrinėtojai mano, kad jį skirtingu metu rašė daugelis autorių ir datuoja 14-15 a.
2) Bardo thiodol - Tibeto Mirusiųjų knygos pavadinimas, paraidžiui
reiškiantis Tarp dviejų - klausimas-išsilaisvinimas.
Platesnius paaiškinimus žr. >>>>>
3) Bhagavanas - sanskr. Nugalėtojas
(sangsarinio pasaulio, išsilaisvinęs nuo
sangsarinės egzistencijos); įprastinis Buddhos
(Prašviesėjusio) titulas. Dažniausiai taip vadinami penki dangiškieji
Buddhos: Vairokana, Akšobhija,
Ratna Sambhava, Amitabha ir Amoghasiddi.
Taip pat žr. >>>>>
4) Bothisattva - kandidatas būti Buddha.
Ankstyvajame budizme - kilnios žmogiškosios būtybės, pasišventusios atgimti vėl ir vėl, kad išlaisvintų visas gyvas būtybes iš kančių.
Plačiau žr. >>>>>
5) Bramos anga - siūlė galvos kiaušo viduryje, kur naujagimio kaulai tik palengva suauga. Per ją, mirštant, išeina gyvybės principas.
6) Buddha - iš sanskr. "prašviesėjęs", t.y. nugalėjęs sangsarinę egzistenciją. Taip buvo vadinamas Siddharta Gautama, kai galutinai prašviesėjo.
7) Buddhos sąmonė - pilnutinio prašviesėjimo būsena, Dharma Kajos sinonimas.
8) Deva - sanskr. "Dievas", žemesnės pakopos angelų rūšis.
9) Dharma - žodis, kilęs iš sanskr. šaknies "DHRI", reiškiančios "išlaikyti", "palaikyti", t.y. kas laiko kosmosą: tiek didįjį, tiek mažajį. Siauresne prasme reiškia tiesą savyje, įstatymą, raštus. Daugiau žr. >>>>
10) Dharma-Kaja - paraidžiui, Tiesos arba Įstatymo kūnas (arba Vadžra-kaja deimantinis kūnas), t.y. amžina išmintis, tiesa savyje, nepavaizduojama ir neįsivaizduojama net ir naudojant abstrakčiausius simbolius. Yra vienas iš Budos kūnų. Dharma-kaja doktrina ateina nuo 1 a. pr.m.e. Jos sinonimas - Buddhos sąmonė.
Dharma-kaja atitinka sferą be formų ir nesuvokiama jausmais bei protu ir prieinama tik nušvitimu. Tailando Dharma-kajos judėjimas bei Tathagatagarbha sutros dharma-kają laiko tikrąja Budos savastimi, glūdinčią visose būtybėse.
Anot mahajanos, Buda pasireiškia kaip:
11) Dhyana - nuo sanskr. DHYA, t.y. mąstyti - sąmoningas
vaizduotės nukreipimas į vieną tašką, t.y. meditacija. Induizme ji taikoma jogos pratimuose ir yra
priemone pasiekti samadhi ir savęs pažinimą. Senovės Indijoje šramaniškame judėjime kilo įvairios dhyana koncepcijos.
Terminas dhyana sutinkamas jau Vedų aranjakiškuose ir
brahmaniškuose lygmenyse, tačiau ten jo prasmė nelabai aiški. Tuo tarpu upanišadose
jis jau išsikristalizuoja kontempliacijos, meditacijos prasme ir minimas daugelyje jų, o taip pat ir Patandžalio
Joga sutrose.
Ankstyvuosiuose budizmo tekstuose dhyana (arba džnana) yra mąstymo lavinimas
(dažnai verčiant kaip meditacija), regėjimas protu, intuityvus matymas. Ji atveda prie sąmonės nuraminimo, o vėliau tam tikram laikui
bet kurios psichinės veiklos nutraukimo.
12) Dhyani-Buddhos - penki meditacijos arba dangiškieji Buddhos.
13) Dievybė-gynėja - mylimiausioji mirusiojo dievybė, dažniausiai vienas iš Buddhų ar Bodhisattvų; populiariausias "Čenrazie". Psichologiškai jos yra pradedantys ir skatinantys mirusiojo "gerieji impulsai".
14) Dorjė - tibetietiškai arba Vadžra sanskritiškai yra lamaistinis skeptras, universalios valdžios ženklas.
15) Guru - mokytojas, įprastinis dvasinio vadovo Indijoje ir Tibete pavadinimas. Žr. vediškąjį traktavimą.
16) Išsilaisvinimas - iš sangsarinės būties, atpažįstant jos iliuzoriškumą.
17) Karma - iš sankskr. šaknies "KRI", reiškiančios veiksmą
(Nuoroda norintiems paskaityti daugiau).
Tai pasėkų arba kompensacijos dėsnis, pagrįstas tuo, kad kiekvienas veiksmas
turi savo pasekmes. Religijoje - tai žmogaus poelgių visuma, už kuriuos
po mirties gaus vienokį ar kitokį atlyginimą. Žr. Biblijoje:
"Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus"
(Gal 6,7), o taip pat "Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta" (Lk 6,38).
Rytuose karma ne kaip "atseikėjamas" atpildas, bet objektyvus ir nepermaldaujamas pasėkų dėsnis,
vedantis į vienokios ar kitokios egzistencijos sąlygas. Į jas eina pats mirusysis, paklusdamas žemiškojo gyvenimo įpročiams.
18) Karminiai polinkiai - žemėje įgyti įpročiai, kuriuos žmogus karmiškai, t.y. kaip savo žemiškų veiksmų ir įpročių pasėką, paveldi po mirties.
19) Lama - tibet. "šventikas". Tai Dharma mokytojas Tibeto budizme (sankskrite jį atitinka guru). Istoriškai lamomis vadinti dvasiniai mokytojai arba vienuolynų vyresnieji. Šiais laikais terminas tapo vienuolio sinonimu. Dėl klaidingo istorinio lama supratimo (bei painiojimo su bono religija) Tibeto budizmas ankstyvųjų vakariečių keliautojų buvo įvardijamas kaip lamaizmas, tačiau dabar šis pavadinimas laikomas klaidinančiu. Aukštesnieji lamos ir atgimėliai (tulku) pagarbiai dar vadinami rinpočė (pažodžiui, brangusis).
20) Loka - sanskr. "tai, kas bus išgyventa". Šeši skirtingi pasauliai:
Deva-loka, t.y. dievų arba angelų pasaulis;
Asura-loka, t.y. milžinų pasaulis;
Nara-loka, t.y. žmonių pasaulis;
Trisan-loka, t.y. žvėrių pasaulis;
Preta-loka, t.y. nelaimingų dvasių pasaulis;
Hung, kilęs iš "huno", reiškiančio "įkritęs", t.y. pragaras.
Visi jie priklauso sangsarinei egzistencijai.
21) Mandala - (sankskr.) geometrinė figūra, sudaryta iš koncentriškų
ir keturių pasaulio dalių kryptimis išdėstytų apskritimų. Naudojama kaip pagalbinė priemonė susikaupimui
palengvinti. Dievybių mandalos yra geometriškas dievybių išsidėstymas koncentriškuose apskritimuose.
Skaitykite K. Jungas ir mandala
22) Mantra - (sanskr.) jėgos ir galios žodžiai arba "įrankis mąstymui". Trumpa, iš keleto žodžių susidedanti ir turinti mistinę galią "maldelė", kurios veikimas priklauso nuo tarimo intonacijos, t.y. nuo, tariant mantrą, skleidžiamų virpesių dažnumo. Mantroje užkoduotas virpesių dažnumas (kurį žino tik pašvęstieji) atitinka tam tikros dievybės virpesius. Teisingas mantros ištarimas užtikrina ryšį su tos mantros dievybe. Naudojamos ir kaip meditacijos priemonė.
23) Nirmana-Kaja - paraidžiui iš sanskrito "pasikeitimo kūnas", arba dieviškos inkarnacijos kūnas, amžinos išminties dalis, kuri savo noru įsikūnija žmogaus kūne.
24) Nirvana - sanskr. "išėjimas" iš paklydimų jausmuose ar noruose, iš prieraišumo prie praeinančių dalykų arba "egositinio ilgesio liepsnos užpūtimas". Pasiekti nirvaną - pažinti save ir išsilaisvinti iš sangsarinės egzistencijos.
25) Sambhoga-Kaja - paraidžiui iš sanskrito "Tobulųjų savybių kūnas". Jei Dharma-Kaja yra nenusakoma ir neįsivaizduojama išmintis, tai Sambhoga-Kaja yra pasireiškianti išmintis, kurią vaizduoja penki dangiškieji [dhyani] skirtingų spalvų Buddhos.
26) Sangsara - sanskr. besiblaškantis, amžinai besisukantis, be ramybės, apgaulingas pasaulis. Sangsarinė egzistencija - tai būtis nuolat besikeičiančių, t.y. išnykstančių ir vėl pasirodančių reiškinių ir formų įvairovėje; priešingybė nirvanai. Sangsara ne tik žmonių pasaulis, bet ir anapusinio pasaulio dangus, pragaras bei kitos egzistencijos sritys - lokos.
27) Šakti - kiekvienos dievybės moteriškasis princimas. Žr. vediškąjį traktavimą.
28) Šišija (arba čela) - sanskr. guru mokinys. Guru-šišija tradicija (parampara) žymi mokytojų ir mokinių sąveiką vediškose ir budistinėse (tibetietiškose ir dzen atšakose) religijoje. Kiekviena parampara priklauso tam tikrai sampradajai (linijai, mokyklai) ir gali turėti savas akharas (garbinimo vietas) bei gurukulas (mokyklas, ašramus). Ankstyvosiose žodinėse upanišadų tradicijoje guru-šišijos ryšis išsivystė į esminį induizmo elementą: upanišada išvedama iš sanskritiškų upa (arti), ni (žemai) ir sad (sėdėti) taigi reiškia sėdėti arti mokytojo, kad galėtų jo klausyti.
29) Tantra - Tibetiškojo budizmo (Vadžrajana) raštai.
Tantrizmas - (sanskr. tantra" - knyga, mokymas) induizmo
ir vėlyvojo budizmo kryptis, susijusi religine magiška praktika ir moters pavidalo dievybės kultu.
30) Tri-Kaja - (iš sanskr.) trejybės dėsnis, kurį Tibeto budizme simbolizuoja trys Tiesos kūnai: Dharma-Kaja, Sambhoga-Kaja ir Nirmana-Kaja. Taip pat žr. papildomą komentarą.
31) Tahdol - mažas tibetietiškas veikalas, kurį sudaro vien tik trumpos, turinčios mistinę galią maldos - mantros.
|
Papildomi paaiškinimai Milarepa (Mila su baktu rūbu, 1052-1135) yra žinomiausias Tibeto išminčius, jogas ir dainius,
Kagju budistinės mokyklos įkūrėjas. Anguttara Nikaya ([Patarimų] rinkinys, didėjantis vienu) yra 4-oji Sutta Pitaka dalis. Šią nikają sudaro keli tūkstančiai Budai ir jo pagrindiniams mokiniams priskiriamų sutrų. Ji susideda iš 11 skyrių. (nipatų arba knygų), kurių kiekvienas, kurių kiekvienas skaidomas į 160 vatų. Kiekviena vata dažniausiai sudaryta iš 10 sutrų, nors yra vata, kurioje yra ir 262 sutros. Kiekviena nipata, kaip taisyklė, aptaria dalykus, susijusius su jos numeriu. Pvz., pirmoji nipata ("Vienatinumų knyga") sudaryta iš sutrų apie vienatinumo (vienio) temą (vienintelį dalyką, galintį užkariauti vyro širdį - moterį); antroji nipata ("Dviejų knyga") apie reiškinių poras ir t.t. Paskutinioji nipata aptaria 11 savybių, kurias būtina visakeriopai lavinti, siekiant pakylėjimo ir troškimų panaikinimo. Sutta Pitaka pirmoji Pali kanono
(Tripitaka), Theravada budizmo raštų, dalis. Joje per 10 tūkst. sutrų
(mokymų), priskiriamų Budai ir jo artimiausiems mokiniams. Dauguma tesktų yra proza, nors pasitaiko ir eiliuotų tekstų. Tripitaka (trys krepšiai) - formalus kanoninių budizmo raštų rinkinio (kanono) pavadinimas. Seniausiu laikomas
ir plačiausiai žinomas yra theravados mokyklos Pali kanonas.
Budizmo kanonas pradžioje buvo įsimenamas ir perduodamas mintinai (žodžiu). Jis buvo suskirstytas į tris dalis, kurios užrašius tarsi sudarė tris pintines
tripitaka: Vinaja pitaka, Sūtra pitaka ir Abhidharma pitaka. |
|
Papildomi skaitiniai:
Buddha ir budizmas
Trys budistinės ontologijos
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Indonezijos mirusiųjų kultas
A. Jampolskaja. Mirtis ir kitas
Blavatskaja. Atmintis mirties akimirką
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
A. Kamiu. Apmąstymai apie giljotiną
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Egipto Mirusiųjų knyga
Buvęs uždaras Tibetas
Jama - tai Mirtis
Bono religija
Kagju budizmas
Vartiklis