Kagju budizmas  

Kagju („žodinio perdavimo linija“, mongolų tautose dažnai vadinama „raudonuoju tikėjimu“) – viena 6-ių didžiųjų Tibeto (arba Himalajų) budizmo mokyklų (chos lugs), 11 a. įkurta Marpos Čokyi Lodro*). Kadangi atsirado vėliau nei Padmasambhava mokymas (ir seka vadžrajanos arba „naujosios tantros“ mokymais), priskiriama „reformuotojų“ (sarma) grupei (kartu su bono ir gelugo***) ).

Kagju mokymas pradedamas nuo didžiojo jogo Tilopa (988-1089), gyvenusio Indijos šiaurėje. Jis gavo 4-is pagrindinius perdavimus ir tobulai juos įvaldė. Tad kagju kartais laikoma santrumpa iš kabab žii gju pa (4 perdavimų linija). Gautus mokymus jis perdavė Naropai (1016-1100). Tie mokymai buvo:
1) Guhyasamadža ir Čatušpita tantros iliuzorinio kūno ir perkėlimo joga – perduota Tilopa, Nagardžuna, Indrabhuti, Saraha;
2) Mahamaja sapnų būklės joga – perduota Tilopa, Čarijapa, Kukuripa;
3) Čakrasamvara, Hevadžra ir kt. tantrų aiškiosios šviesos joga – perduota Hevadžra, Dombipa, Lavapa;
4) vidinės širdies joga – Kamadevavadžra, Padmavadžra, Dakini, Kalpabhadra, Tilopa. Marpa

Vienuolis Marpa (1012-1097) buvo vienas budistinių tekstų vertėjas ir, ieškodamas šventųjų tekstų, triskart vyko į Indiją, 4-kart į Nepalą. Jo mokytojas buvo Naropa, perdavęs mahamudros ir savo susistemintą jogos mokymą; o taip pat guru Maitripa. Tibete Marpa įsteigė vienuolyną pietuose, netoli Butano, esančiame Lhodrake (Drovolungo vietovė). Turėjo vieną žmoną ir 8 jį lydėjusias palydoves. Norėjo savo mokymą perduoti sūnui, kaip įprasta Tibete, tačiau tasai mirė. Tad jo mokymą pratęsė Milarepa (o toliau – Gompopa). Kiti trys svarbiausi mokiniai dar buvo Ngok Čoku Dordžė, Tšurtonas Vangi Džordžė ir Meton Conpo.

Mokykloje buvo pripažįstamas tiesioginis ezoterinių žinių (dam ngag) perdavimas nuo mokytojo mokiniui. Mokymo pagrindas – mahamudra (tib. Chagchen) doktrina, pripažįstanti 6 tobulėjimo stadijas: Tummo (vidinės širdies joga), Gjulu (iliuzinio kūno joga), Osel (aiškiosios šviesos joga), Milam (sapnų būklės joga), Bardo (tarpinės būklės joga), Phiva (sąmonės perdavimo joga).

Milarepos mokinys Gompopa (1079-1153) – 5-ais mahamudros mokytojas, susisteminęs kagju mokymą (dagpo kagju), o vėlesni mokiniai 13 a. įkūrė net 12-a kagju mokyklų (4 pagrindines ir 8 šalutines). Pagrindinės:

Šiuo metu išlikę karma, barom, drukpa, drikung ir taklung kagju šakos.

Šangpa kagju savo kiltimi skiriasi nuo dagpo kagju (arba Marpos) mokyklos. Ši tradicija kilusi iš dviejų moterų, Naropa mylimosios Niguma ir Virupa mokinės Sukhasidhi. Ją 11 a. į Tibetą atnešė Kedrub Khyungpo Naldžoras. Tradicijos pavadinimas kilęs iš Šango slėnio, kur Naldžoras įsteigė Zhong Zhong vienuolyną. 20-me amžiuje Šangpa kagju skleidė Kalu Rinpočė, turėjęs daug mokinių Tibete, Indijoje ir Vakaruose.

Kaip ir visos Tibeto budizmo mokyklos, kagju laikosi visų Budos mokymo principų (trijų yana), asmeninio išsilaisvinimo siekio ir vienuolių disciplinos (pratimokša). Jie taipogi dera su Šravakajanos mulasarvastivada**) tradicija (kartais vadinama Nikajos budizmu arba „Hinajana“), bodhisatva mokymu, visuotinio išsilaisvinimo siekiu ir mahajanos filosofija bei giliosiomis slaptosios vadžrajama mantros prasmėmis.

Kagju mokymo pagrindas yra mahamudra („didysis ženklas“), kuri dėmesį sutelkia į 4 pagrindinius meditacijos aspektus:
1) Mastymo sutelkimą į vieną tašką;
2) Minties vystomosi transcendentalumą;
3) Požiūrio, kad visi reiškiniai yra „vienodo skonio“ vystymą;
4) kelią, kuris yra anapus bet kokios meditacijos, įgyvendinimą.

*) Marpa Locava ( Lhodak Marpa Čoski Lodos, 1012–1097) - „Marpa Vertėjas“, Tibeto budizmo mokytojas, iš Indijos atnešęs kai kuriuos Vadžrajanos budistinio mokymo elementus, įskaitant Mahamudrą, kurioje vėliau susiformavo kagju mokykla. Indijoje ir Nepale buvo Naropos ir kitų garsių išminčių mokiniu.
Grįžęs į gimtąjį Tibetą Marpa suorganizavo platų budizmo mokymą bei budistinių tekstų vertimą. Svarbiausiu Marpos mokiniu tapo Milarepa, kuris vėliau tęsė jo mokymą.

**) Mulasarvastivada - viena iš ankstyvojo budizmo mokyklų Indijoje. Jos ryšis su sarvastivada tebėra neaiškus, o jos Vinajos linija yra perėjusi į Tibeto budizmą, nors iš jos teišlikusi vyriškoji dalis. 7 a. ji buvo žinoma visoje Šrividžajos karalystėje (dabart. Indonezija).

***) Geluga (gelugpa, „sisteminio mokymo mokykla“) - Tibeto budizmo „gentonkepurių“ (pagal vienuolių aprangą) mokykla, šiuo metu esanti gausiausia ir įtakingiausia. Ją 14-15 a.įkūrė iš Amdo kilęs lama Congkapa (1357–1419; Je Tsong Khapa). Nuo 17 a. vidurio geluga tapo valstybine Tibeto tikyba, o jos vadovas – teokratiniu Tibeto valstybės (1642-1959 m.) monarchu. Teigiama, kad Dalai Lama atgimsta kaip tulku – ir jis yra Avaloktiešvaros (Čenrezigo) ir Congkapos mokinio Gendungba įsikūnijimas. Nuo kitų Tibeto mokyklų skiriasi tuo, kad griežtai laikosi vienuolių celibato, nėra pasauliečių priėmimo į vienuolyną tradicijos: jie turi praeiti ilgus apmokymus, susipažinti su visais budizmo aspektais, todėl tam įsteigti tam tikri budizmo mokslų institutai prie vienuolynų – dacanai. Ji pasižymi ir padidintu dėmesiu vienuolių išsilavinimui bei savo misionieriška veikla, per kurią Tibeto budizmas paplito į Mongoliją, iš ten į Tuvą, Užbaikalę, Kalmukiją ir t.t. Pagrindiniai gelugos tekstai yra Atišos mokymų rinkinys „Lamrim“.

Taip pat skaitykite:
Šin budizmas
Hevadžra tantra
Buddha ir budizmas
Marpos giesmė Sarahai
Amžinojo gyvenimo siekis
Budizmo įtaka Vakarams senaisiais laikais
Bodhičita - kario kelias
Tibeto Mirusiųjų knyga
Budizmas Šri Lankoje
8 proto lavinimo stulpeliai
Kaip suprantu indų filosofiją?
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Chan budizmas: reinkarnacija
Trys budistinės ontologijos
Vidurio kelio budizmas
Kas yra budizmas?
Baltasis Takas
Slaptoji doktrina
Budizmas Kinijoje
Vartiklis