Vilius Orvydas
"Dabar tesusirenka visi pasiilgę rojaus, poilsio ir ramybės vietos, amžino laimingumo vietos, kur nebėra ko bijoti Barbarų...", - tai Viliaus Orvydo išrašas ir šv. Augustino "Išpažinimų".
Viliaus Orvydo sodyba yra Akmenų muziejus Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, Gargždelės kaime. Viliui jį kurti talkino Palmyros Orvydaitės-Beniušienės vyras Liudvikas Beniušis, draugai.
Pirmieji ateidavę į šią vietą ir meldęsi savo dievams buvo vadinami keistuoliais (yra tokie dainos žodžiai: "reikia taip savo laime tikėti, kad išplauktų paskendę laivai..."). Dabar apie šią akmenų buveinę rašomos knygos, leidžiami fotografijų albumai, filmuojami kino filmai, rengiami tarptautiniai menininkų plenerai.
Nereikia čia prašyti pagalbos ir palaiminimo. Užtenka tiesiog pasivaikščioti tarp akmenų struktūrų. Ne tiesiog į jas pažiūrėkite, kaip chaotiškai suverstas krūvon, o apmąstykite kaip sužmogintas, menininko rankomis lytėtas. Pastovėti ties akmeniu "Paskutinis teismas", figūros su spinduliuojančia širdimi "Memento mori" altoriaus, perskaityti akmenyje įrašytus žodžius "Angus Dei".
Vilius buvo trapus, o kartu ir valingas bei stiprus žmogus. Akmenis jis vadino savo broliais, šventaisiais laukų rieduliais. Juos rinko nebodamas aplinkinių apkalbų ir sovietinės valdžios trukdymų. Jo gyvenimas buvo ant kryžiaus. Su kryžiumi jis ir pasiliko. Žuvo nuo žmonių abejingumo, nespėjęs baigti savo planų. O jo darbą reiktų išsaugoti o į jį gviešiasi ir valdžia, ir bažnytininkai (mat nenori, kad žmonės nuo jų nutoltų). Reikia paramos - dabartiniai sodybos šeimininkai nelengvai verčiasi išlaikydami sodybos unikalumą.
Senosios žemaičių užtvankos
Kretingos, Skuodo ir Plungės rajonuose, mažų upelių slėniuose daug kur randam buvusių gruntinių užtvankų pylimų, kurių ilgis ir aukštis įvairūs: jie žemi ir ilgi aukštupiuose, trumpi ir aukšti daubų siaurumose, 30-100 m ilgio, 1-4 m aukščio. Pylimams buvo sunaudojama 300-1000 m3 grunto, o vanduo užliedavo 0,4-4 ha plotą, jo tūris būdavo apie 5-50 tūkst. m3.
Įdomu, kad tie pylimai dažni aptinkami ten, kur yra ir senovės gyvenviečių pėdsakų, pvz., nemaža užtvanka buvo 1,5 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, kairiojo Minijos intake bevardžio upelio slėnyje greta tariamo Kartenos dvaro, kurio 16-17 a. pėdsakų (koklių ir keramikos) būdavo randama. Kitas, kiek mažesnis, pylimas buvo apie 300 m į šiaurę nuo 13 a. Sauserių pilkapių. Už 100 m nuo jo rasta 13 a. gyvenvietės pėdsakų: ūkinių duobių, girnų ir kt.
Bet dažniausiai tokie pylimai buvo ten, kur nėra jokių žmonių gyvenimo pėdsakų nuo valakų reformos pradžios. Tai rodo, kokios senos tos užtvankos. Ir neaiški tiksli jų paskirtis. Kai kur senuose padavimuose užsimenama apie pilį apsupusių kalavijuočių ar kryžiuočių paskandinimą vandenimis, paleistais iš slaptų užtvankų. Tačiau tuo verčia abejoti techninės tų laikų galimybės matyt tai vėlesnių laikų žmonių fantazijų vaisius.
Bevardžiai upeliai, prie kurių supiltos užtvankos, nevandeningi, vasarą ir žiemą jie išdžiūsta. Be to, pylimai tėra vos 1-1,5 m aukščio, tad jų nepanaudosi malūnų girnoms sukti. Tačiau nuo seno vienu žmogaus maisto šaltinių buvo žuvys. Kur nebuvo ežerų ir žuvingų upių buvo įrengiamos dirbtinės tvankos. 17-18 a. visose žemaičių sodybose buvo kasami tvenkiniai, kuriuose auginami karosai, lynai, pypliai ir t.t.
Melioruojant laukus tos užtvankėlės buvo masiškai naikinamos, sulyginamos su žeme...
Pirmasis lydiminės žemdirbystės paminklais, tarp jų ir gruntinių užtvankų pylimais, susidomėjo kraštotyrininkas Ignas Jablonskis (19111991).
Kukumbalis
Stakliškių versmės
K. Almenas. Šiaulių mūšis
S. Moravskis iš Ustronės
Langų stiklas Lietuvoje
Vytauto Didžiojo įvaizdis
Liudviko Rėzos biblioteka
Pirmoji knyga Šiaulių tema
Drąsus karo lakūnas iš Lietuvos
Palemonas, jo sūnūs ir Lietuva
Kalbininkas, gamtininkas, pedagogas
Paslaptingoji Žemaitija: Lopaičių piliakalnis
M. Strijkovskio "Kronikos" lietuvių dievai
Birutės kalno astronominis kalendorius
Lankytinos vietos: Kupiškio rajonas
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys
Indoeuropiečių kalbų kilmė
Kai Dubičiai miestu vadinti
Karolio Europa ir jos slinktys
Stačiatikybė: Po Bresto unijos
Knygų spausdinimas Lietuvoje
16 a. kultūros paminklas
miltas. Mulkių spąstai
Languedoko akmenys
Vilnius po senovei
Merkinės bažnyčia
Ilguvos dvaras
Trakų pilys
Vartiklis