Lietuvos istorija
Pirmoji knyga Šiaulių tema
Linksmas pasveikinimas [...] didžiajam Žemaitijos vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, laimingai atvykusiam į Šiaulius Šiaulių bažnyčios pašventinti 1634 metų spalio mėnesyje...
Taip vadinasi knyga, saugoma Krokuvos un-to bibliotekoje kartu su brangiausiais foliantais. Jos likęs tik tas vienintelis egzempliorius 24 psl. apimties knygelė parašyta lenkų kalba. Prakalboje dėkojama J. Tiškevičiui už šviesų dėmesį [ ... ] neturtingiems Šiauliams. Randama ir naujų faktų, susijusių su Šiaulių bažnyčios statyba. Ir tai buvo pirmas rašytinis pasakojimas apie Šiaulius ir sukurtas Šiauliuose, ir trečiasis iš viso, kuriame buvo teksto lietuvių kalba.
Jos pradininkas buvo Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Našlaitėlis, tuo metu valdęs Šiaulių ekonomiją. 1616 m. jam mirus, statybą tęsė ir baigė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius, kurio šventas dosnumas ir veikli dorybė irgi knygutėje paminimi. Minima, kad finansavo ir Mikalojaus sūnus Bresto vaivada Aleksandras Radvila (jis nuo 1641 m. nuomojosi Šiaulių ekonomiją). Prisidėjo ir mūsų platusis valsčius.
Sumanymas statyti naują mūrinę bažnyčią kilo dar iki kunigui Tarvainiui atvykstant. Po įšventinimų Petras Tarvainis dirbo vienoje Aukštaitijos parapijoje, iš kur 1614 metais buvo atsiųstas į Šiaulius. Atrodo, kad naujasis kunigas buvo pilnas energijos: tai rodo įvairios jo sutartys su vietos bajorais, didikais dėl statybinių medžiagų pirkimo, rūpestis, kad būtų nustatytos bažnyčios žemės valdos ribos, kurias ginčijo Šiaulių dvaras, miestiečiai. Jau 1618 m. buvo sudaryta mainų sutartis tarp bažnyčios ir klebonijos. Jis rūpinosi ir bažnyčios statyba jos statyba pradėta apie 1614 m., o 1634-ais ji jau buvo šventinama.
Didesnę brošiūros dalį sudaro eiliuota panegerika J. Tiškevičiui, kurį sveikina mirtingas senatas dvasiškas ir svietiškas, nemirtingas angelų senatas bendrai ir kiekvienas atskirai... Savotiškai skamba šios panegirikos taisyklinga silabine eilėdara. Tarytum visad periferija iš paskutiniųjų stengėsi įtikti aukštiems sostinės valdininkams tikėdamiesi taip gauti naudos... Tačiau juk pagal krikščionišką suvokimą asmenį girti galėjo tik transcendentinių būtybių lūpos. Bet jame yra ir žemiškų darbų pagarbinimas:
Taigi, netikinčiuosius sutvirtinsi, subursi išsibarsčiusiuosius, Miegančiuosius pažadinsi, žodžiu nukreipsi patvirkėlius.Tačiau knygutės didžiausia vertė tame, kad jos gale Petras Tarvainis įdėjo 14 eilučių lietuviškai, kas leidinį padarė lituanistikos paminklu matyt trečiu pasaulietiniu kūriniu lietuvių kalba. Tose gotišku šriftu surinktose eilutėse išgirsi kalbą, kuri skambėjo Talšos pakrantėje 17 a. pradžioje. Matyt autorius turėjo pilietinės drąsos juk ir be tų 14-os eilučių bažnyčia būtų pašventinta.
Jose yra net kelios antikinių laikų metaforos. Pvz., vyskupas lyginamas su feniksu, kuris krikščionims įgavo Kristaus prisikėlimo prasmę.
O kas žinoma apie knygelės autorių? Yra dvi versijos, iš kur jis kilęs: literatūroje įsitvirtinusi toji, kad jis kilęs nuo Viduklės, iš bajorų, o antroji - Tarvainių rasta ir prie Kelmės ir Plungės.
Žinoma, kad Petras Tarvainis (g. apie 15801590 m. - 1636 m. pab.) mokėsi Vilniaus universitete (16001604), bet nebuvo jėzuitas, todėl apie jį įrašų nėra. Jau universitete Tarvainis eiliavo - išleisti jo lotyniškai parašyti kūriniai (viena jų išspausdintas rinkinyje Švento Kazimiero teatras).
Tik štai ar daugiau ką gyvendamas Šiauliuose jis sukūrė - nežinia. Nežinoma, net kur jis palaidotas - ar Šiaulių bažnyčios šventoriuje, ar Tytuvėnų kapinėse. Bet buvo sukaupęs nemažą biblioteką (kelias dešimtis lotyniškų knygų), kurią maždaug 1636 m. parašytu testamentu paliko Tytuvėnų bernardinams, kad tie ją perduotų statomai Telšių bažnyčiai ir vienuolynui. Už tai jį kaip mecenatą paminėjo vėlesnės Tytuvėnų, Kretingos vienuolyno, Kražių jėzuitų kronikos.
Jurgis Tiškevičius (1596-1656) LDK didikas, Žečpospolitos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (nuo 1633 m. gruodžio 19 d.), 164956 m. - Vilniaus vyskupas.
Trakų pilis
Žemaičių epas
Šiaulių (Saulės) mūšis
Ką pasakoja senas laiškas?
Barboros Radvilaitės portretas
Aldonos Gediminaitės muzikantai
Ar skaudėjo dantis mūsų senoliams?
Karalienė Morta ir Šiauliai
Požalgirinė Lietuva Europos akimis
Šviesusis karalienės Mortos Mindaugienės paveikslas
Sebastiano Miunsterio Kosmografija apie Lietuvą
Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos
Laiškas apie įvykius Žemaitijoje
Valstybės atkūrimo 80-mečiui
Seniausias lietuviškas žemėlapis
Universiteto spaustuvininkas
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Knygų spausdinimas Lietuvoje
Vilniaus televizijos bokštas
S. Moravskis iš Ustronės
Simpatizavęs laisvamanybei
Vilnius po senovei
Vartiklis