Visų dienų apmąstymai
(ištraukos)
Petras Klimas
Taip pat skaitykite kitą fragmentą: Visų dienų apmąstymai
Proza visose savo formose (apsakymuose, novelėse, romanuose) savo grožinį pobūdį išlaiko tomis
pačiomis kalbos atrankos priemonėmis, bet ypatingai savitą grožinę prasmę ta kūrinių rūšis įgyja savo
turiniu. Kaip skulptorius, tapytojas, taip ir rašytojas atrankos priemonėmis ir savo patyrimu iš tikrovės ima
charakteringus, tipinius arba savotiškai būtus žmonių gyvenimo ir išgyvenimų skiltis, nuotrupas arba
fragmentus ir, nuosaikiai sumezgęs įvykių ir veiksmų raidą, pavaizduoja tuose ribotuose rėmuose pilną,
veiksnių įtikinimai pagrįstą būtos arba galimos tikrovės iškarpą. Joks literatūros kūrinys negali pavaizduoti
tikrovės taip, kaip fotografas nufotografuoja riboto kadro reginį. Mes jau pakartotinai minėjome, kad net
paprastą ąžuolo lapą mes negalime išsamiai aprašyti. Todėl negali būti jokios kalbos apie vadinamą
natūralizmą ar realizmą literatūroje, jei tais terminais mes mėgintume apibūdinti kūrinius, kurie dėtųsi aprašą
tikrovę, kokia ji yra. Kiekvienas kūrinys, koks jis bebūtų, iš tikrovės gali paimti tik atrinktą dalį. Tos dalies
plėtotė ir sudaro tą turinį, kurio tikrovinis įtikinamumas parodo rašytojo sugebėjimą arba talentą. Tikrovės
išryškinimas tuo būdu sukelia pasigėrėjimą, kaip portretas ar peizažas. [ ... ]
Literatūroje atsispindi ir viltys, ir nusivylimai, ir lūkesčiai, ir desperacija, ir meilės palaima,ir jos vingiai ar audros, ir materialiniai, ir dvasiniai rūpesčiai, ir politinės kovos, ir religinės bei intelektualinės nuotaikos. Atsižvelgiant į tai, kad visas tas kompleksas rašytojo yra tik atrinktas arba iškirptas iš būties tikrovės, savaime suprantama, jog jis yra visada asmeninis, t.y. autoriaus nuovoka sukauptas, kitaip sakant, tendencingas, kaip nėra ištarto žodžio, kuris neturėtų individualaus kalbėtojo atspalvio. Todėl tendencingumas literatūros kūriniuose yra neišvengiamas, bet tik tada jis yra vertingas ir gražus, kai savo saikingumu jis yra nuoširdus, paties autoriaus išgyventas, įsisąmonintas, tiesos ir teisingumo įsisunkęs. Kai tendencija yra išsakyta, primesta, t.y. lemia ne nuoširdumas, o prisitaikėliškumas, dažniausiai susietas su materialiniais sumetimais, - veikalas praranda savo grožinį savarankišką pobūdį, tapdamas trafaretiniu propagandos rašiniu, kaip išpūsta prekės reklama. Žinoma, ir pajungtas, bet pajėgus jautis, botagu paplaktas, išvaro vagą; tačiau literatūroje taip suverstos velėnos neparuošia derlingos dirvos. Tokie dirbtiniai veikalai, dailindami arba žalodami tikrovę, neranda atgarsio išprususioj sieloj ir nesukelia joje pasigrožėjimo pavaizduotu kompleksu, kuris suskamba lyg disonansas.
Literatūros veikalas nustoja veiksmingumo, o drauge ir prasmės, kada jis knaisiojasi kasdieninės tikrovės smulkmenose arba darbo procesuose, iš kurių kiekvienas žmogus nori išsiveržti. Taip, kaip peizaže neišryškinti ir spalvingumu ar kontūrais neapibrėžti grožiniai reginio elementai savo nuobodumu nustelbia žiūrovą, taip ir veikalo nuobodumas atgraso skaitytoją. Todėl sąmojus, jumoras, pašaipa, satyra, paremta tikrovės pastebėjimais, sužadina dėmesį savo patrauklumu. Užtat ir fantastiniai pasakojimai jaudina ne tik jaunus skaitytojus, kurie mėgsta viską, kas nepaprasta. Fantastika, imdama savo veiksmams motyvus iš tikrovės, bet juos įkaitindama ligi aukščiausio laipsnio, atsiliepia mūsų išgyvenimuose savo kontrastingu ryškumu. Tokios pat reikšmės gauna dramų ir tragedijų tipai, kurių gali tikrovėje ir nebūti. Taip pat simboliniai, idealistiniai kūriniai, paprastai vadinami impresionistiškais arba dekadentiškais, iš tikrųjų savo grožį pasemia iš tos pačios tikrovės, kurioje glūdi žmogaus idėjos, prasmingesnės, aukštesnės būties ilgesys, subtiliausių jausmų reikmė. Tų visų kompleksų apipavidalinimas ir išdėstymas literatūros kūriny, arba jo meistriškumas, gali pasireikšti ir konkretizuotis įvairiausiomis formomis, ir todėl pats žanras arba pakraipa nenusako kūrinio vertės. Spraudimasis į tą ar kitą formą (realizmą, simbolizmą ir kt.) yra bergždžia rašytojo pastanga laimėti. Minčių, idėjų, troškimų, siekimų ir ilgesio diapazonas žmoguje yra toks platus ir nepabaigiamas, ka dir priemonės jam išsemti negali būti ribotos, kaip tapyboj, skulptūroj, architektūroj arba muzikoje. Net ultra- individualistinis priėjimas prie to komplekso jau dėl to, kad jis subręsta ir susikaupia žmoguje, yra neišvengiamai realistinis. Ir jei tapytojas spalvomis ir braižu pajunta simfonijos garsus, kaip mūsų Čiurlionis, tai grožio pažinimas tik tokiu aspektu praturtėja. Tokią pat grožio prasmę gauna muzikos dermė su dramatiškais išgyvenimais operose ir muzikinėse dramose. Todėl ir aršiausio simbolisto ar impresionisto polėkiai tik praplečia ir naujais aspektais išryškina grožį, kuris kraunasi ir tobulėja žmoguje, t.y. tikrovėje. Vienpusiškumas čia ura lygiai žalingas ir prieštaringas, kaip dogmatizmas tiesos ieškojime. Grožio ilgesys, kaip gyvybinės galios apraiška, mūsų prigimtyje yra toks daugiaspalvis ir savo subtilumu toks nepabaigiamas, kad bet koks jo varžymas ir tramdymas galų gale afektuoja (pažeidžia) žmogaus vertybės principą, t.y. tampa amoraliu, griežčiau tariant, antižmogišku.
Chaosmo estetika
R.W. Emersonas. Poetas
Visų dienų apmąstymai
Pranašiškas Aldous Huxley
Antuanas de Sent Egziuperi
F. Nyčė: Tragedijos gimimas
Teofilis Gotjė. Mada kaip menas
Poezijos ir misticizmo ryšis
Dendizmo poetika: literatūra ir mada
M. Person. Šiuolaikinė švedų literatūra
Kinų literatūra po Kultūrinės revoliucijos
V.S.Naipaul. Mūsų universalioji civilizacija
Bianca Lamblin. Pasimetusios merginos memuarai
Susidvejinusi sąmonė 20 a. pradžios lietuvių avangardo poezijoje
Ž. P. Sartras. "Aminadavas" arba fantastika kaip ypatinga kalba
Vienuolyno kapeliono pasakojimas apie gaidį ir vištą, Šantiklerą ir Pertelotę
S. Lemas. Baltasis erelis visuotinio nervingumo fone
G. Čestertonas. Omaras Chajamas ir šventasis vynas
G. Beresnevičius. Knygos, kurios mokė nesimokyti
Ana Jampolskaja. Futuristinis maištas
S.Barančakas. Maksimalistinis vertėjo manifestas
Kryžiaus simbolis lietuvių poezijoje
Bai Sian-junis. Žiemos vakaras
Sakmė apie Baltąjį banginį
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
Riiti Jokomicu: Musė
Odisėjas visapusiškas
Prerafaelitai
Vartiklio naujienos
Skaitiniai
Vartiklis