Grybelinės alergijos. Volioti durnių: Viagra karštinė slūgsta. Vartiklis

Grybelinės alergijos

Grybų žinoma apie 100 tūkst. rūšių. Tai savotiška gyvybės forma: jie ne augalai, nes neturi chlorofilo; jų ląstelių sienelės sudarytos iš chitino kaip vabzdžių, tačiau tai ne gyvūnai, nes negali savarankiškai judėti. Todėl jie priskiriami atskirai karalystei. Jų bei jų sporų yra visur: dirvožemyje, ant augalų, vandenyje (iki pat 3 km gylio), ore (iki keliolikos kilometrų aukščio), kalnuose ir dykumose, visur, net … ir sterilių vaistų ampulėse.

Ir pats žmogus gausiai apgyventas grybelių: daugelio žmonių plaukuose, ant odos (ypač tarpupirščiuose), burnos ertmėje ir virškinimo trakte; jų sporų yra nosies sekrete ir skrepliuose. Daugumos žmonių sveikatai jie įtakos nedaro; sveikame organizme jie neauga ir nesidaugina. Pas kvėpavimo sistemos ligomis sergančius grybelių sporų nėra daugiau,
Alternaria tenuis sporos
Alternaria tenuis grybelis sukelia augalų lapų dėmes
tačiau kitokia jų sudėtis, pvz., ilgesnį laiką vartojant antibiotikus įsivyrauja sąlyginai patogeniški balkšvagrybiai (Candida), o sutirštėjus bronchų sekretui (kas būdinga bronchinei astmai) – padaugėja galvenių (aspergillus), galinčių augti žmogaus kūno temperatūroje – kas jau pavojinga.

Jau nuo 18 a. žinota, kad grybeliai žmogų gali susargdinti. Dažniausiai jie sukelia odos ligas: rubrofitiją, trichofitiją, susną, epiderfofitiją ir kt. Jie gali pakenkti ir vidaus organams; pvz., galvenis Aspergillus flavus, esantis grūduose, išskiria nuodingą medžiagą aflatoksiną, kuris, spėjama, sukelia kepenų vėžį.

Yra žmonių alergiškų kai kurioms medžiagoms. Jei tai jautrumas, atsiradęs nuo organizme prieš tas medžiagas susidariusių antikūnių (specifinių E klasės imunoglobinų), sakome, kad tie žmonės alergiški. Alergija yra reakcija į pakartotiną tų medžiagų (alergenų) patekimą į organizmą. Vienaip ar kitaip alergiškų žmonių yra apie 20% - gerai tik, kad nuo jos mirštama retai. Alerginių ligų daugėja; ir manoma, kad taip yra dėl „civilizacijos“ – didėjančio aplinkos užterštumo, plataus konservantų ir maisto dažų naudojimo, nekontroliuojamo vaistų vartojimo ir kt.

Alergenai į organizmą gali patekti įvairiai – su maistu, oru, per odą (vabzdžių įgėlimai, vaistų injekcijos,...). Galime nevalgyti vieno ar kito produkto, saugotis geliančių vabzdžių, bet ne mūsų galioje rinktis, kokiu oru kvėpuoti. Todėl bronchinė astma – viena didžiausių šiandienos pulmonologijos ir alergologijos problemų. Apie 60% astmos atvejų susiję su kūne vykstančiomis alerginėmis reakcijomis dėl su oru patekusių alergenų. Lietuvoje ja serga 2% suaugusiųjų gyventojų. Tai sunki ir invalidizuojanti liga.

Dažna ir alerginė sloga, bet yra ir daugiau: alerginis akių gleivinės uždegimas, odos uždegimas, alerginė dilgėlinė... Ore, kuriuo kvėpuojame, milijonai organinių ir neorganinių dalelių: žiedadulkių, sporų, dumblių, vabzdžių liekanų, bakterijų, virusų, dirvožemio dalelių ir kt. Sporos sudaro didžiąją jų dalį – jų gali būti dešimtys ir šimtai tūkstančių kubiniame metre (kai jautriems žmonės astmos priepuoliui sukelti pakanka 50-200 sporų 1 m³).

Sporas ore bandyta tyrinėti jau 19 a., tačiau sistemingiau jos tirtos nuo 20 a. 3-io dešimtm., kai amerikiečiai M. Morrow^*) ir Harry E. Prince atskleidė pagrindinius jų buvimo ore dėsningumus: lauko ore paprastai sporų daugiau nei kambaryje; jų kiekis priklauso nuo metų, paros laiko ir meteorologinių sąlygų; saulės ir ultravioletiniai spinduliai jas užmuša, bet nepanaikina alerginių savybių; oras kalnuose ir virš stambių vandens telkinių švaresnis ir t.t.

Išskirtos 3 ore esančių sporų grupės: 1); universalūs dominantai – jų pilna visur ir iš jų daugiausia vadinamosios ketveriukės, sukeliančios 80% grybelinių alergijų. Tai juodgrybių (Cladosporium), sausgrybių (Alternaria), galvenių (Aspergillus) ir pelėjūnų (Penicillium) sporos. Taip pat ir gleiviagrybių (Aureobasidium), vingiagrybių (Phoma), lielių (Fusarium) ir dryžgrybių (Helminthosporium) sporos; 2) geografiniai dominantai – būdingi tam tikram rajonui; 3) vietiniai dominantai – būdingi konkrečiai vietovei. Dulkių gumulai

Iš kur ore sporos? Jas skleidžia dirvožemyje ir ant augalų gyvenantys grybai. Į patalpas jos patenka su oru iš lauko ir taip pat nuo įvairių patalpoje esančių daiktų. Ypač daug grybelių būna šiukšlių dėžėse, šildymo ir kondicionavimo sistemose, patalynėse, užuolaidose, minkštuose balduose, ant palangių, rūsiuose, palėpėse, tapetuose, maisto spintelėse ir ypač namų dulkėse.

Namų dulkės – tai įvairių dalelių mišinys: dirvožemio, audinių, vabzdžių ir maisto liekanų, žmogaus ir gyvūnų epitelio, žiedadulkių, bakterijų, pirmuonių, dumblių, erkių, sporų... Grame sausų dulkių sporų būna nuo 20 tūkst. iki 400 mln. Prasidėjus šildymui, įsivyrauja „naminės“ dulkės – galvenių ir pelėjūnų. Sporų daugiau būna mediniuose, senuose, drėgnuose namuose, kur daugiau organinių medžiagų ir jų irimo produktų, o oro drėgmė ne mažesnė nei 70%. Bet ir „moderniški“ namai, kuriuose šildymo laikotarpiu drėgmės būna vos 40% - ne geresni: ten vyrauja kserofilinių (sausamėgių) grybelių (Aspergillus repens, A. penicilloides, Penicillium chrysogenum, P. brevicompactum ir pan.) sporos, taipogi esančios stipriais alergenais.

Lietuvoje namų dulkių alergenai sukelia bronchinę astmą. Čia nemažas ir erkučių Dermatophagoines pteronyssinus „nuopelnas“. Erkės minta galvenių ir juodgrybių sporomis, o kai kurių rūšių galveniai „apvirškina“ dulkėse esantį žmogaus epitelį, pagrindinį erkių maistą, šitaip palengvindami joms mitybą ir veisimąsi.

Bet koks žmogaus aktyvumas namuose, ypač kambarių tvarkymas, kelia dulkes, taigi ir sporas, į orą, smarkiai padidindamas jų koncentraciją.

Alergeninių grybelių žinoma apie 300 rūšių – tad ir grybelinė alergija nėra reta. Daugiau kaip pusė sergančiųjų alerginėmis kvėpavimo ligomis, yra jautrūs sporų alergenams. Alerginę slogą jos sukelia kiek rečiau ni bronchinę astmą. Vyrauja padidėjęs jautrumas „didžiosios ketveriukės“ sporoms. Sergantys grybeline astma yra jautrūs ir antibiotikams, mielinės tešlos gaminiams, alui, šampanui, fermentiniams sūriams... Padidėjusi rizika įgauti jautrumą joms tų profesijų žmonėms, turinčiais didesnį kontaktą su grybeliais ir jų produktais: pašarų ruošėjai ir šėrėjai, malūnininkai, tekstilininkai, maisto pramonės darbuotojai, šiltnamių darbininkai ir kt. Be to, polinkis į alergijas yra paveldimas.

Pelėsis kampe
Atskirai verta trumpai pakalbėti apie galvenius ir papėdgrybius (Basidiomycetes). Pirmieji gali augti ir vystytis bronchuose, mat yra šilumamėgiai – gerai auga 37-40^o temperatūroje, kai dauguma kitų mėgsta žemesnę, 20-28^o temperatūrą. Ir jie gana paplitę „naminiai“ grybai, kurių randama daugumos žmonių skrepliuose ir nosies išskyrose. Jie, turintiems polinkį į alergiją, gali sukelti alerginę slogą ar bronchinę astmą, o jei tie nuolat būna didesnėje jų koncentracijoje, tai gali susirgti alerginiu alveolitu, panašiu į plaučių uždegimą, dar vadinamą „saunos mėgėjų liga“.

Papėdgrybiams priklauso visi valgomieji grybai, šungrybiai, kempinės. Miestuose, ypač parkuose ir aplink juos, jų sporų koncentracija gali pasiekti 9500 sporų/m³. Nustatyta, kad 1/4 sergančių alergine astma ir apie pusė kenčiančių nuo alerginės slogos yra jautrūs mėšlagrybių, skylėtbudžių, kelmučių, pumpotaukšlių, voveruškų ir pievagrybių sporoms.

^*) Marija Morou (Marie Betzner Morrow, 1895-1971) – amerikiečių botanikė, alergologė. Nuo 1927 m. dirbo Teksaso un-te Ostine. Netrukus po daktarės disertacijos apsigynimo 1932 m. pradėjo dirbti su Teksaso alergologais, siekdama nustatyti koreliaciją tarp ore pasklidusių sporų ir alergijų. Jos kultūrų mėginiai padėjo gydytojams nustatyti pacientų jautrumą įvairiems alergonams. Parašė apie 150 straipsnių, atkreipdama į mokslinės bendruomenės dėmesį į aerobiologiją.

Žinom posakį „volioti durnių“. O iš kur jis kilo? Štai senais laikais kvailius iš tikro voliojo – plunksnose ir smaloje – o tada nešiojo po gatves. Na ir kas, kad tai nepadėdavo. O kaip ten su mokslo žmonėmis?

Švedų gamtamokslininkas Emanuelis Svedenborgas, teosofas, išradėjas – skamba garsiai. Ir jisai 1917 m. pasiūlė po laivo dugnu pūsti orą – ir taip padidinti laivo greitį. Tačiau svarbiausiu užsiėmimu laikė filosofiją, teologiją ir mistiką. Svedenborgas visus tikino, kad jis dienas leidžia kalbėdamasis su dvasiomis, gyvenančiomis įvairiose planetose. Užsidegęs pasakojo visiems, kad mėnuliečiai kalba pilvais, o marsiečiai – akimis, Jupiterio gyventojai dalinai vaikšto rankomis, dalinai kojomis ir pan. Ir šie kliedesiai turėjo pasisekimą, jis turėjo daug pasekėjų, tokių pat puspročių, kaip ir jis.

O štai anglų materialistas Tomas Hobsas. Jis taip kvailai aiškino Euklido „Elementus“, kad susilaukė savo amžiaus matematikų pašaipos. Hobsas atkakliai neigė bet kokių nematerialių esybių (dvasių, šmėklų) egzistavimą. Tačiau tamsiame kambaryje jį imdavo persekioti vaiduokliai. Taip, taip, tie patys, kurių buvimą jis neigė.

Genialus matematikas Boljė atrado 4-ą matavimą, tapo ne-euklidinės geometrijos kūrėju, tačiau gavo pravardę – bepročių geometras. Kartą jis į dvikovą vienu metu iškvietė 13 žmonių ir pertraukose tarp jų mėgavosi grodamas smuiku. Tada užsisakė karstą ir atspausdino pakvietimus į savo laidotuves. Po 8 m. jis vėl ėmė ruoštis savo laidotuvėms ir paprašė ant savo kapo pasodinti obelį.

„Po kulnimi“, - sako rusai, bulgarai, kubiečiai, portugalai. „Po batu arba kurpe“, - sako vokiečiai, švedai, danai, olandai, graikai, suomiai. Anot kai kurių mokslininkų, senovėje buvęs paprotys pulti ant kelių prieš valdovą ir užkelti jo koją sau ant sprando, - taip buvo išreiškiamas visiškas paklusnumas ir atsidavimas.

Esama ir kitokių posakių, bet jų prasmė ta pati. Prancūzas, ispanas ir italas gali pasakyti: „Jo žmona namuose dėvi kelnes‘. Tiesa, dabar tai jau neturi pirmykštės prasmės, nes daug moterų išties dėvi kelnes. Brazilas pasakytų: „Jo namuose višta gieda“. O gerai išauklėtas džentelmenas tartų: „Jo namuose pirmuoju smuiku žmona groja“.

Turkijoje be jokios perkeltinės prasmės tiesiai sakoma: „Jis žmonos rankose“. Dar niūriau tas posakis skamba hindi kalba: „Žmonos vergas“.

Ir šitaip beveik visomis kalbomis. Gal tik išskyrus arabų, bet ir anie kartais sako: „Ji vedžioja jį už nosies“ (turima galvoje – „kaip kupranugarį“). Taigi daugelis tautų užjaučia vyrus, negalinčius pretenduoti į šeimos galvų vaidmenį. Jie tegul pasiguodžia Oskaro Vaildo mintimi: „Su moterimis sunku, bet be jų dar sunkiau“.

P.S. Kadaise tai buvo Vartiklio naujienų pranešimas. Su laiku imta juos aplipdyti papiltovu kroviniu. bet istoriniai klodai išsaugomi...

Prieš kelis mėnesius atrodė, kad naujajam "Pfizer Inc." vaistui nėra jokių užtvarų ir jam lemta karaliauti amžinai. Balandžio mėn jam pasirodžius bet kokio amžiaus vyrai galvotrūkščiais puolė jį išbandyti. Gegužės pradžioje per savaitę jo buvo parduodama per 300 tūkst. piliulių - negirdėtas kiekis bet kuriam kitam vaistui. Iki metų pabaigos jo apyvarta turėjo pasiekti apie 20 mlrd. dolerių.

Ir rudeniop, pradėjus kristi lapams, su jais ant žemės "nusileido" ir "Viagra" pardavimai (iki 200 tūkst. piliulių per savaitę) - atvėso žiniasklaidos šurmulys, bijomasi šalutinių poveikių (JAV maisto ir medikamentų komsija gavo bent 100 pranešimų apie įvairius neigiamus "Viagra" poveikius - baigiant mirties atvejais), ir t.t. Pardavimų sulėtėjimo buvo tikimasi, tačiau nuopuolis viršijo visas prognozes.

"Viagra" atsisako ir tie, kurie anksčiau tam tikslui naudojo injekcijas. Jie grįžta prie ankstesnių priemonių, suveikiančių beveik iškart ir išlaikančių ilgą laiką - "žalčiuko" pakilimo nereikia laukti beveik valandą. Tad "Viagra" yra tarsi Disnėjaus pasijodinėjimas - lauki valandą, kad galėtum pašuoliuoti dvi minutes. Ir tai už nemažą kainą - nuo 8 iki 10 dolerių.