Bardo thiodol
Tibeto mirusiųjų knyga
(3 dalis, žr. pradžią, taip pat jau yra ir tęsinys, t.y. 4 dalis)

Sąmonės principo perkėlimas Nurodymai didžiuosius intelektus tikriausiai išlaisvina bei, jei to neatsitinka, jie būdami mirties akimirkos tarpiniame būvyje, turi atlikti perkėlimą, kurio vien tik prisiminimas automatiškai išlaisvina. Eilinius tikinčiuosius dažniausiai tai išlaisvina, bet jei to neatsitinka, tai, būdami tarpiniame [tikrovės pergyvenimo] būvyje, turi ir toliau klausytis šio Didžiojo Išsilaisvinimo Mokslo per klausą. Tam tikintysis iš pradžių turi nustatyti mirties ženklus, kurie eilės tvarka pasireiškia [mirštančiame kūne], ir, stebėdamas mirties simptomų požymius, vykdyti išsilaisvimą. Pasireiškus visiems mirties požymiams, [jis turi] atlikti perkėlimą, kuris suteikia išlaisvinimą vien tik prisiminus [procesą].

Komentarai

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Tibeto "Mirusiųjų knyga" aprašo tik kas vyksta mities akimirką, taip pat per tarpinę 49-ių (septyniskart po septynias) dienų fazę bei atgyjant kitame kūne. Tačiau tai tėra vien tik ezoterinis paviršius, po kuriuo Tibeto budistai slepia savo mistinius mokymus. Bonizmo, iki-budistinės Tibeto religijos, Mirties ritualų kalba ir simboliai sumaniai supinti su budizmo sąvokomis. Ezoterinę Knygos reikšmę atskleidžia Lama Govinda: "Tai knyga apie gyvenimą tiek pat, kiek apie mirtį". Iš tiesų, - mirties nėra! Jos nėra, nes nėra asmeninio Aš, kurs galėtų mirti. Tėra mūsų Pirmapradė sąmonė (ar tai, ką kiti vadina Dievu), kuri pasireikšdama daugybe formų, tėra tuščias ir neturintis formų (tad ir gimimo ar mirties) Savipatis. Ir ši Sąmonė yra tai, kas Aš esu. It, kas Tu esi. Ir suvoki tai ar ne, - savojo Aš, kaip atskiros esybės, egzistavimas tėra iliuzija ir galų gale šios iliuzijos, šio iliuzorinio Aš, mirtis.

Ir tol, kol neateis šis Suvokimas, asmenybės iliuzija, taigi, ir mirties, liks. Juk iliuzijų pasaulyje nieko nėra tikresnio už mirtį. Bet kuris, kuris gimė (ir būtent dėl šio įvykio), yra pasmerktas mirti.

Ir nors visi mes tai gerai žinome, kad mirsime - retai žinome tikslią jos datą. Ir ignoruodami ją pasmerkiame save kitam gyvenimui iliuzijų pasaulyje. Mes netikime, kad tai mirti galime jau rytoj, - vis atrodo, kad tai tolimos ateities reikalas ir dar nereikia jai ruoštis. Ir štai kodėl legendinis indų karalius Judhišthira, paklaustas, "Koks didžiausias stebuklas pasaulyje?", atsakė:
"Visi žmonės mirs, tačiau nė vienas tuo netiki!"

Taip elgėsi ir princas Sidharta, būsimasis Buda. Jaunystėje apsuptas prabangos jis negalvojo, kad pasaulyje egzistuoja tokie dalykai, kaip liga, senatvė ir mirtis. Tačiau vieną dieną šalia rūmų pamatė sunkų ligonį, nukaršusį senį ir lavoną. Ir suvokęs, kad tai visų gyvų būtybių lemtis, kuri vieną dieną ištiks ir jį, sušuko:

"O žemiškasis žmogau! Kokia lemtingas tavasis aklumas! Tavo kūnas neišvengiamai pavirs dulke, - dar nerūpestingiau, be proto, gyveni!"

Buddha Amitabha O visuotinio gėrio Buda. Tujei esti mūsų sąmonė - dar beformė: Be minties, be regos, be spalvos - tuščia. Spindintis, akinantis ir tylintis intelektas - Tobulojo nušvitimo būsena. BR> Tujei esti mūsų sąmonė - spindinti, tuščia ir neatsiejama nuo didžiojo švytinčiojo kūno, negimusi ir nemirusi. Pradžių pradžios pažinimas...

Buda Amitabha yra vyriausias iš penkių dangiškųjų (trancendentinių) Dhyani-Buddhų. Rytų Azijoje jis vadinamas Amida, o jo buveinė Vakaruose, spalva - raudona, elementas - ugnis, Jį sunku atskirti nuo Budos Gautamos, nes jo rankos sudėtos ta pačia mudra (dhyanimudra - rankų mudra medituojant), nebent kai jis vaizduojamas su karūna - tada jam pavaldžios gamtos jėgos.

Kai vaizduojamas Vakarų valdovu - rankose laiko indą išmaldai. Iš indo kyšo vaisiai - derlingumo ženklas. Jo sostą puošia: lotosas (padma, tyrumo simbolis) ir povas (mayura, visų pavojų įveikimo simbolis). Tantriškajame mene jis vaizduojamas su Prajna Pandara ir tada jo atributai yra skambutis ir indas išmaldai.

Buda Amitabha yra visaapimanti išmintis ir jutimai, beribė šviesa, amžinas gyvenimas. Lama Govinda rašė: "Sodri raudona vidinio susikaupimo šviesa sklinda iš jo širdies gilumos... jam priskiriama ugnis ir tokiu būdu, sekant senobine simbolių reikšme, akis ir regėjimo funkcija".

Paaiškinimai

¹⁾ Sąmonės principo perkėlimas - tibetietiškame tekste pavadinime tik vienas žodis - Hpho, kuris tariamas "Pho" ir reiškia "perkėlimas" (karminių įpročių visumos arba sankaupos, kuri sudaro asmenybę ir sąmonę arba yra susijusi su ja).

Terminas "siela", kaip ją supranta semitų tikėjimas ir animistinė pažiūra, yra ginčytinas, nes budizmas neigia amžinos nekintančios būtybės su asmenine sąmone egzistenciją. Tinkamesni terminai yra "sąmonės principas" ar "sąmonės sudėtis", nes juos dengia tibetiečių Hpho. Vartotinas ir "gyvybės srautas", kurį vartoja pietiniai budistai.

²⁾ Terminas intelektas vertimuose atitinka tibetietišką "sches-rig", kuris savo prasme nedaug skiriasi nuo tibetietiško "rig-pa", kuris verčiamas "sąmonė". Neteisinga "sches-rig" laikyti vien "intelektu", kartais labiau tiktų "suvokimas", tačiau yra vietų, kuriose jis visai nepriimtinas.

³⁾ Mirties simptomai - yra atskiras veikalas, detaliai aprašantis juos.

4) Išlaisvinimas, ypač paprastiems tikintiesiems, nebūtinai baigiasi Nirvana. Daugeliu atvejų tėra "gyvybės srauto" išlaisvinimas iš mirštančiojo kūno, kad po mirties būtų užtikrinamas didžiausias sąmoningumas ir sykiu laimingas atgimimas. Bet ypatingi ir daug sugebantys jogai ir šventieji, kaip moko lamos - guru, gali taip panaudoti ezoterinį "perkėlimo" procesą, kad išvengia bet kokio sąmonės srauto pertrūkio tarp sąmoningos mirties ir sąmoningo atgimimo. Seno tibetietiško rankraščio Kazi Dawa-Sandup vertime yra praktiški patarimai, kaip atlikti "perkėlimą" - šis procesas yra grynai joginis ir panaudoti jį gali tik tas, kas sugeba sukoncentruoti dvasią arba mintis į vieną tašką ir būtent tokiu laipsniu, kuriame valdomos visos dvasios ir kūno funkcijos. Proceso prisiminimas lemiamu mirties momentu - kaip sako tekstas - jogui yra tas pat kaip ir "perkėlimo" atlikomas: nes jei treniruota jogo dvasia yra nukreipta į procesą, tai akimirksniu, arba kaip sako tekstas, automatiškai, pasiekiamas norimas rezultatas.

⁵⁾ Prisiminimas. "Bardo Thodol" be paliovos pabrėžia, kad laisva sąmonė, siekdama išsivadavimo, turi vien tik klausyti ir įsiminti mokymus.

⁶⁾ Ezoterinis (graikiškai "esoterikos" - vidinis", "uždaras") - slaptas, paslaptingas, prieinamas tik išrinktiesiems (apie religines apeigas, magiškas formules), neprieinamas.

Papildomi skaitiniai:
Tibeto budizmas
Buddha ir budizmas
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Indonezijos mirusiųjų kultas
Buvęs uždaras Tibetas
Bono religija
Jama - tai Mirtis

Vartiklis