|
Papročiai
Aisma laukan pažiūrėtų, 
Mergikės grįžta iš miško dainuodamos su glėbiais žolynų. Vainikais apipinamos gryčių ir klėčių durys, seklyčių palubės ir kiemo vartai. Prie trobos durų staktos iš abiejų šonų pastatomi du beržiukai, kad šeimininkė ir šeimininkas santaikoj gyventų ir abudu būtų viena valia. Žaliais berželiais smilkomi tvartai, ligoniai, vaikai (nuo išgąsčio), namai (nuo perkūnijos), pasėliai. Prieš Sekmines surištos vantos labai "pamačlyvos". Po bažnyčios jaunimas ir senimas, pasiėmę kraites sūrio, varškės, pyragų, sviesto, giros, renkasi parugėn apžiūrėti jau plaukėjančių rugių. Apdainuoti ir "apšokti" rugiai geriau auga: Tu žilvitėli, dobile. Sekminių dainos vadinamos kupolinėm. Kupolė (pupolė) - augumo simbolis. Apdainuotas mėnuo ir saulė turėtų padėti augti javams. Žemyna Žemynėle, Kaip ir per Velykas, per Sekmines taisomos sūpynės. Įsisupama kuo aukščiau - javų ir linų augumui. Mergiotės turi savo Sekminių paslapčių: pinama po tieka vainikų, kiek berniokų nusimačiusios. Niekam nematant juos paleidžia tvenkinin ar upės užutekin: katras vainikas priplauksiąs prie mergaitės vainikėlio - tas ir būsiąs jos Per Sekmines šventinamas vanduo upėse ir ežeruose, todėl tik nuo Sekminių galima maudytis (laumės užleidžia savo vandenis), sėstis ir voliotis ant žemės. Po Sekminių, Mėnulio pilnatyje žiniuonės vidurnakty eina žoliauti. Jei imsiesi per Sekmines šluostyti langus, stalus ir suolus - žvirbliai javus nules. Mergikėm po sekminių derėtų apkasti rūtas, kad gražiai krūmytųsi. Nuo Sekminių iki Šv.Trejybės nieko sėti nevertėtų: ta savaitė "žolinė" - javai žolėse prasmegsią. Parengė Irena Bražėnaitė.(V.L.)
Apie Velykas |