Tingios akies įdarbinimas
Kaip dažnas įsivaizduoja piratą - vienaakis barzdotas vyras su papūga ant peties. Piratiškas
matymo būdas gali padėti daugiau dirbti silpną akį ir išvengti jos tolimesnio silpnėjimo. Padeda ir kompiuteriniai žaidimai. Neuronų ląstelės, atsakingos už akis, tada yra priverstos veikti sinchroniškai ir taip pertvarko savo jungtis, kad galėtų geriau suvokti stereo vaizdą. Jei tingi akis" (ambliopija, kuri būdinga apie 5% gyventojų) paliekama be dėmesio kritiniame amžiuje, ji gali virsti bepagydomai sutrikusiu regėjimu.
Be to, ambliopija gali padėti geriau pažinti smegenų plastiškumą (šioje srityje aktyviai dirba Švarcas, žr. >>>>), kas leistų sėkmingiau gydyti ir kitus sveikatos sutrikimus, susijusius su netinkamais sąryšiais smegenyse (šizofrenija, autizmas, nerimas ir priklausomybės). Stimuliuojant atskiras smegenų sritis, juos galima būtų sėkmingiau gydyti.
Tokio pobūdžio tyrimai pradėti maždaug prieš 10 m. Vadinamosios parvalbumino krepšio ląstelės gamina neurotransmiterį GABA, kuris stabdo ląstelių veiklą (kaip ir Valium" vaistas). Tačiau jis kartu įjungia kritinę vystymosi fazę. Tikrai paradoksalu, kad neuronus blokuojančios cheminės medžiagos vaidina svarbų vaidmenį skatindamos vystymąsi.
Eksperimentai rodo, kaip galima atkurti tuos sutrikimus suaugusiems. 2006 m. L. Maffei iš Italijos žiurkėms su ambliopija įšvirkštė į smegenų žievės regėjimo sritį chondroitinasio enzimo. Uždengę
žiurkių sveikąją akį, mokslininkai pastebėjo, kad atsistato normalus regėjimas: abiejų akių smegenų žievės grandinės buvo paskatintos veikti kartu, kaip kad buvo ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu.
2008 m. vasarą T.K. Hensch komanda "Cell" žurnale pranešė apie proteiną, pavadintą Otx2", kuris turi savo vaidmenį embrioninio galvos vystymosi metu ir vėl pasireiškia (tarsi starto šūvis) kritinio vystymosi periodu. Šis proteinas keliauja iš akių tinklainės į smegenų vizualinį centrą, esantį užpakalinėje smegenų dalyje. Matyt, smegenų žievei reikalingas signalas, kad akys yra pasirengusios subręsti".
Kiti tyrimai irgi skatina viltį, kad netrukus gali būti rasti būdai molekuliariniam įsikišimui į ambliopiją. Pvz., buvo nustatyta, kad antidepresantas Prozac" gali atstatyti žiurkių vizualinės sistemos plastiškumą. Smegenų ląstelių galimybė sugrįžti į ankstesnę plastiškesnę būseną sudaro geras prielaidas sutrikimų gydymui. Tačiau visiškas pradinės smegenų būklės atstatymas kažin ar įmanomas. Mat 30-mečio smegenų pavertimas tąsia koše neturėtų būti geriausias sprendimas - kai kurie mokslininkai mano, kad plastiškumo perteklius gali būti tokių ligų kaip šizofrenija pagrindas. Kai kurie tyrinėtojai jau tiria, iki kokio lygio galima atstatyti plastiškumą. D. Levi nustatė, kad po kelių tūkstančių video žaidimų sesijų suaugusiems, turintiems ambliopiją, regėjimas pagerėja.
Šizofrenija gali kilti dėl klaidingų signalų, perduotų kritiniu vystymosi laikotarpiu. Autizmu sergantys vaikai gali kentėti nuo smegenų jungčių pertekliaus. Gali būti, kad garsiniai, regos ir jutimo signalai gali paskatinti cheminių medžiagų smegenyse gamybą. Reguliuojant jų pagausėjimą ar sumažėjimą galima būtų gydyti įvairius sutrikimus.
Ar yra amžiaus vidurio krizė?
Vidurio amžiaus sulaukę asmenys yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei jaunesnieji.
Daugelis žmonių įsitikinę, kad sulaukę vidurinio savo gyvenimo taško, neišvengiamai sulauks krizės, tačiau šios koncepcijos nepalaiko socialiniai mokslai. Iš tikro, tik 26% vyresnių nei 40 m. žmonių patyrė tą krizę. Ir nors negalima sakyti, kad jos nebūna, tačiau sveikatos ir stresines situacijas sukelia ne vien amžius.
Terminas amžiaus vidurio krizė" atsirado pas Z. Froido pasekėjus, laikiusius, kad gyvenimo amžiaus viduryje kiekvieno mintis užima mintys apie artėjančią mirtį. Tačiau iš tikro jie jau rado savo vietą pasaulyje, apsistojo su darbais ir jų vaikai jau suaugę. Tad, bendrai, amžiaus vidurys yra laimingas gyvenimo etapas. Amžiaus vidurio krize dažniau apibūdinama kieno nors kito, o ne paties asmens savijauta. Daugybė stereotipinių požiūrių, kaip, tarkim, netikėtas sportinio automobilio ar motociklo nusipirkimas, tikriausiai, liudija apie finansinę būklę, o ne jaunystės paieškas. Žmonės pagaliau gali leisti sau subtilesnius, brangesnius malonumus.
Be to, vidutinio amžiaus asmenys tiesiog neturi laiko krizėms. Tuo metu jie atsakingi už vaikus bei senstančius tėvus. Jie taip pat pasiekia vadovaujančias pareigas ir darbe gauna papildomų atsakomybių. Pasiteisinimas amžiaus vidurio krize kartais yra paplitęs aiškinant savo elgesio pokyčiams. Nepasitenkinimas darbu? Santykių problemos? Tiems dalykams yra begalės pasiaiškinimų - ir krizė yra gana paranki tam.
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
Tai, ką smegenys suvokia kaip skanumą iš tikro yra maisto skonio, lietimosi ir kvapo derinys, sudarantis vieną bendrą pojūtį. Atrodymas, nors ir nėra techninės tos lygties dalis, be jokių abejonių irgi įtakoja suvokimą.
Maisto ar gėrimo skanumas dalinai priklauso, kokie skonio elementai jį kuria: saldumas, rūgštumas, sūrumas, kartumas, aštrumas ar riebalingumas. Sensorinės ląstelės leidžia pajusti tokias savybes kaip temperatūra, pagardai ir riebumas. Atrodo, kad kvapas irgi ateina iš burnos, nors ten ir nėra receptorinių ląstelių, tačiau suvokimas ateina iš receptorių, esančių sujungimo au nosimi gale. Tų ląstelių priimta informacija perduodama į burną dėka proceso, vadinamo uoslės referencija. Su kvapais susijusios informacijos gavimas burnos gale vadinamas retronosaline uosle (o nosyje per šnerves - ortonosaline uosle). Abu būdai turi įtakos skanumui: kai kurie aromatai, pvz., vanilės, leidžia saldų maistą suvokti kaip dar saldesnį.
Norėdami patikrinti uoslės referencijos veikimą, užspauskite nosį ir pakramtykite žemuogių skonio želė saldainį. Turite pajusti saldumą su trupučiu rūgštumo, su stipriu saldainio skoniu, tačiau nejausite žemuogių skonio. Tačiau neužspausta nosimi, per kurią gali keliauti kvapnios molekulės, pajusite žemuogių skonį.
Nors vaizdas turi mažesnę įtaką nei kvapas, tačiau labai dažnai naudojamas maisto "pripažinimui" ir sukelia pojūtį, ko galima tikėtis. Prancūzijoje atliktas klasikinis eksperimentas: baltas vynas buvo nuspalvintas raudonai bekvapiais dažais ir paprašyta ekspertų įvertinti jo skonį. Degustatoriai jį pateikė specifinius raudono vyno apibūdinimus, kurie skiriasi nuo baltą vyną apibūdinančių terminų.
Pakeisti draugai
Žvejybos matematika
Apylankos į naudą
Mikrobiotechnologija
Saulė sukelia čiaudulį
Tas saldus saldus cukrus
Kai reikia laisvinamųjų
Autizmas: iškilūs ir keisti
Robertas Kochas ir Lietuva
Kas blogai su tuo piešiniu?
Nežemiška gyvybė Antarktidoje
Smegenys ir sprendimų priėmimas
Atvertas kelias į amžinos jaunystės fontaną
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
Kasdien laikykitės proto higienos
Ko nepasako mistiniai E-kodai?
Laisva valia ir determinizmas
Mirtino susiliejimo teorija
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Stomatologijos istorija
Taip, aš mirštu iš bado
Senasis mano kūnas
Įgimta ar paveldėta?
Tik pusė pasaulio
Draugas ar priešas?
Smegenys yra tampomi
Placebas: kas tai?
Lietimo iliuzijos
Laiko dvelksmas
Musė cėcė
Vartiklis