Matematikos pradžia Lietuvoje
Jau Lietuvos reformatai siekė įkurti savo universitetą. 1539-42 m. netgi veikė reformatų mokykla bajorų vaikams, o kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis 1565 m. testamentu skyrė lėšų universiteto steigimui, prisidėti ketino ir didikai-reformatai. Tačiau nebūtinai jis būtų aukšto lygio. Tarkim, ir protestantai iš pradžių
užsipuolė Koperniko idėjas. Tik Philippo Melanchtono (1497-1560) veikla padėjo tas pažiūras keiti. Nors ir nebūdamas gabiu matematiku, parašė įvadus Johannes de Sacrobosco astronomijos knygai bei Euklido Pradmenų vadovėliui. O universitetą Vilniuje 1579 m. įkūrė jėzuitai, kuriems Steponas Batoras leido reorganizuoti nuo 1570 m. veikusią jėzuitų kolegiją.
Europoje matematikos dėstymą universitetuose paveikė Kristoferis Klavijus. Vilniaus universitete pirmuoju aukštesnio lygio matematiką dėsčiusiu buvo Osvaldas Krygeris (Kruger, 1598-1655), tačiau 1655 m. karas su Maskva ir dėstytojo mirtis ilgam pristabdė kokybišką matematikos dėstymą Vilniuje. Jis buvo ir karybos inžinierius, balistikos ir fortifikacijos žinovas.
Apie 1600-uosius VU buvo apie 600 studentų. Tačiau matematiką vienerius metus padėstydavo vienas dėstytojas, tada būdavo praleidžiami metai, o tada dėstydavo jau kitas dėstytojas (po rektoriaus Jokūbo Vujeko (1541-97, matematiką Vilniaus kolegijoje dėsčiusio 1578-79) matematika nedėstyta net kelis metus iš eilės). Vieninteliu K. Klavijaus mokiniu, dėsčiusiu Vilniuje (1595-96 ir 1599-1600 m.), buvo Mykolas Salpis. O tada 1600-13 m. matematika išvis nedėstyta. Padėtis pagerėjo, kai dirbti pradėjo minėtas O. Krygeris, tačiau ir jis dėstė nereguliariai. Jį, iki vėl grįžtant O. Krygeriui, keitė Walenty Skowidas (1609-87), o taip pat Pawel Laskowskis (1611-64).
1655 m. įsiveržusi caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė gerokai pablogino situaciją. Pabėgo daug gabių žmonių, tarp jų ir vienas gabiausių lenkų matematikas, VU auklėtinis Adomas Adamandas Kochanskis (1631-1700). Universitetui atkūrus veiklą, vėl pakviečiamas P. Laskovskis, tačiau jis dėsto tik vienerius metus, tada vėl pakviečiamas jau senyvas V. Skovydas, dėstęs dvejus metus, iš Branievo kolegijos dviem metams pakviečiamas dar vienas senukas, o po jo vėl dėsto V. Skovydas.
Jėzuitai panoro Vilniuje turėti aukšto lygio matematikos mokyklą, tad nusprendė pasikviesti iš Lietuvos išvykusį A. Kochanskį, kuris tuo metu Prahoje buvo žinomas Saulės laikrodžių ir mechaninių mašinų kūrėjas. Tačiau tasai nenorėjo, išsisukinėjo, nusibeldė net į Florenciją. Kreiptasi į jėzuitų generolą. Priverstas, į Vilnių keliavo dideliais vingiais, ir kai jis pasiekė Lenkiją, karalius Jonas Sobieskis jį pakvietė auklėti savo sūnų, tad mokslininkas liko Varšuvoje, kur buvo karaliaus bibliotekininkas, o Lenkijoje Vilanovo rūmuose išliko jo sukurtas Saulės laikrodis.
Tad Vilnius dvejus metus (vėliau jis ėmė dėstyti kitus dalykus) tenkinosi tik gabiu Albertu Tilkovskiu (1625-95). Jis buvo plataus akiračio, 7-is metus misionieriumi praleidęs Turkijoje, parašęs daug knygų, kurioje nagrinėjo ne vien tik matematikos klausimus. Philosophia curiosa (1680) buvo įdėta ir recenzija K. Semenavičiaus Didžiajam artilerijos menui. Ir vis tik net 17 a. pabaigoje A. Tilkovskis bandė paneigti N. Koperniko ir G. Galilėjaus idėjas, remdamasis sveiko proto argumentais (atseit, jei Žemė suktųsi apie ašį, išmestas akmuo neturėtų nukristi į tą pačią vietą).
(Bus išplėsta ir papildyta...)
Apie Lietuvos matematikos klausimus taip pat skaitykite:
Matematikos atgimimas Lietuvoje
Pinavija kelius vija
Matematikos kalviai
Kvantinis chaosas
Va tai šeimynėlė!
Aritmetikos pagrindai
Universiteto spaustuvininkas
VU Matematikos fakultetas pokariu
Jų begalinė išmintis
Didžioji Ferma teorema
Mazgai ir mazgų teorija
Matematikai: Anri Puankarė
Skaičiai apžvalga/ pradmenys
Matematikai: Davidas Hilbertas
Matematikos šlovė ir garbė
Matematika Egipte ir Finikijoje
Alef paslaptis: begalybės paieškos
Iniciatyva: Matematikos keliu
Gausas iškirstas langas į 19 a.
Kantoro aibių teorija ir tikrosios begalybės intuicija
O jei Napoleonas nebūtų panaikinęs dešimtainio laiko?
Ultimatyvi logika: Iki begalybės ir toliau
Laimėti pralaimint: dviejų vokų paradoksas
Australijos aborigenų matematikos samprata
Nanomedicina nusitaiko į vėžį
Matematikos ir fizikos šmaikštumai
Geriausios alternatyvos parinkimas
Amžininkai apie Laplasą
Matematika ir biologija
Loterijų matematika
Meilės sinusoidė
Algebros istorija
Vartiklio naujienos