Jugos – kosmologinės eros. Vartiklis

Juga (iš sanskr. „vadžios“, „pora“, „karta“) - induizme reiškia kosmologinę epochą.

Tuo tarpu „Manu įstatymai“ nurodė, kad jugų trukmės yra 2400+3600+2400+1200 metų, t.y. visą ciklą sudaro 24 tūkst. m., kas yra artimas Žemės precesijos trukmei dydis, o taip pat Saulės sistemos apsisukimo aplink Plejades periodas.

Keturios jugos sudaro mahajugą (didžiąją jugą), kurios trukmė 4.320.000 metų (variacijos nuo 4,1 iki 8.2 mlrd. m.). Sakoma, kad tai sudaro pilną Saulės sistemos apsisukimą aplink kitą žvaigždę. 1000 mahajugų sudaro kalpą arba vieną Brahmos dieną. Kalpa dalijama į 14 manvantarų („Manu periodų“), kurių kiekvieno metu valdė vienas iš išminčių, turėjusių Mani vardą, Kiekvienos kalpos pabaigoje danguje pasirodo 12 (kai kuriose versijose - 7) saulės, kurios visiškai sudegina pasaulius, kurie atgimsta naujoje kalpoje. Brahmos gyvenimas trunka 100 dieviškųjų metų, kuriems pasibaigus sunaikinami ne tik pasauliai, bet ir visos būtybės, įskaitant patį Brahmą, o vėliau, po 100 dieviškųjų metų trukusio chaoso užgimsta naujas Brahma.

Pagal tradiciją, šiuo metu turime 6-ąjį kali jugos tūkstantmetį; ši juga įeina į kalpos 28-os mahajugos 7-ąjį manvantarą, kurį valdo Manu Vaišvasvata, laikomas „Manų įstatymų“ kūrėjų. Kalpa vadinama varaha („šernas“ – nes taip įsikūnijo Višnus) ir yra Brahmos 51-ųjų metų pirmoji dieviškoji diena.

Jugos pavadinimas kilo nuo žaidimo kauliukais (matyt, susijusio su burtais) – taip vadintos kauliuko pusės su skaičiais 4, 3, 2, 1 – ir toje sekoje jų vertė mažėja. Ši simbolika išvystyta: keičiantis jugoms dharmos dėsnio pagrindas silpnėja – iš pradžių laikosi ant 4 stulpų, o tada 3, 2, 1. Jugų trukmės santykiai irgi tokie: 4:3:2:1.

Taip pat induizmas kartais dharmą vaizduoja kaip jautį. Satja jugoje jis stovi ant 4 kojų, tada ant 3, 2, o Kali jugoje – tik ant vienos. Kita vertus, jugų skaičius atitinka varnų (kastų) skaičių, tad galima laikyti, kad kiekvienoje jų dominuoja vis kita varna – tad dabartinėje, Kali jugoje, dominuoja šudrai.

Kiekvienos jugos metu įvyksta Višnaus inkarnacijų, kol galiausiai, paskutinėje, jis apsireiškia kaip Kalki ant balto širgo su kardu, blizgančiu tarsi kometa.

Satja (arba Krita) juga (Tiesos amžius) – era, kai valdo dievai, o bet kuris veiksmas yra artimas gryniausiam idealui, o žmonija gyvena didžiausioje gerovėje. Žmogaus gyvenimo trukmė yra iki 100 tūkst. m. Joje ypatingą svarbą turi pažinimas, meditacija ir atgaila.

Kaip rašoma „Mahabharatoje“:
„nebuvo nei vargšų, nei turčių; nėra poreikio dirbti, nes visa, ko reikia žmonėms, gauta valios pagalba; pagrindine dorybe laikyta visų žemiškųjų troškimų nebuvimas. Krita jugoje nebuvo ligų, nebuvo jėgų sekimo metams bėgant; nebuvo neapykantos ir tuščio pasipuikavimo, anei blogų minčių; jokio liūdesio, baimės.,,“

Ši era trunka iki 1.728.000 metų. Joje Dievas apsireiškia kaip Matsija, Kurma, Varaha ir Narsimha.

Šios jugos svarbiausi įvykiai yra Višnaus 5,6 ir 7 inkarnacijos kaip Vamana, Parašurama ir Ramačandra. Vamana įsikūnijo kaip Adičių sūnus nykštukas, kad sutrukdytų asurų karaliui Mahabali atlikti auką, kuri būtų leidusi savo galia ir šlove iškilti virš Indros. O kaip Parašurama įsikūnijo tada, kai žemėje priviso perdaug karingų kšatrijų, kuriuos beveik visus išnaikino. O šią erą paženklino galingo demono Ravanos iškilimas Šri Lankoje. Jisai užkariavo visus tris pasaulius ir visus terorizavo. Net Devai buvo jam pavaldūs, pvz., jo sūnus Indradžitas gavo šį vardą, kadangi įveikė Indrą. Višnus įsikūnijo kaip karaliaus Dasarata sūnus ir gavo Rama vardą. Jo žygiai aprašomi „Ramajanoje“. Eros trukmė – 1.296.000 m. Žmogaus gyvenimo trukmė – iki 10 tūkst. m.

Jos metu žmonės iš prigimties yra pavydūs, karingi, drąsūs ir besivaržantys tarpusavyje. Užsiima tik atgaila ir labdara. Jie yra išdidūs ir siekia malonumų. Dieviškasis intelektas pasibaigęs, žmones apspinta negalavimai, ligos, įvairūs troškimai. Iškentėję, žmonės supranta savo blogus darbus ir puola atgailauti.

Šios jugos metu Višnu įgauna geltoną odos spalvą. Kastų sistema veikia puikiai. Brahmanai įnikę į Yagyu, savi-studijas, dovanas bei mokymus. Jie pasiekia aukštumų atgailoje, religijoje, valdant jausmus ir askezėje. Kšatrijai klusniai vykdo savo pareigas ir yra gerbiami. Valdovai klauso išsilavinusių patarėjų ir teisingai valdo valstybes. Vaišijais yra daugiausia prekeiviai ir žemdirbiai. Vaišijų tarpe gimė Viešpats Krišna. Šudrai atlieka fizinės jėgos reikalaujančius darbus, tačiau jie nėra diskriminuojami (pvz., Hastinapura valdytojas buvo kilęs iš šudrų). Kali juga

Žmogaus gyvenimo trukmė iki 1000 m. Ši juga baigiasi, kai Krišna grįžta į savo Vaikuntha buveinę.

Tai blogio demono Kali viešpatavimo metai, žmonijos dvasinės degradacijos laikotarpis, tamsieji amžiai, nutolimas nuo dvasiškumo. Būtent šioje epochoje, kuri pagal budistus ir induistus prasidėjo 3012 m. pr.m.e., dabar mes gyvename, nors yra manančių (Swami Šri Yukteswar, Parahamsa Yogananda), kad iš tikro gyvename Dvarapa jugoje. Dar yra teigiančių (Aurbindo Ghoš), kad Kali juga jau baigėsi. Paprastai laikoma, kad Kali jugos trukmė yra 432 tūkst. m., tačiau yra pasiūlyta ir kitų jos trukmių. Žmogaus gyvenimo trukmė nesiekia 100 m., o Kali jugos pabaigoje išvis nukris iki 20 m.

Kai gėlės žydės be žiedų, vaismedžiai augs be vaisių – baigsis ši juga. Tada lietūs pasipils iš debesų. Tada apsireikš Višnu kūdikėlio Krišnos ant lapo pavidalu ir vėl viskas prasidės iš pradžių.

Kali yra piktoji Viešpaties Višnaus apraiška, ir kartu dešimtojo ir paskutinio Višnaus avataro, Šri Kalki, priešas. Kali taip pat yra „Kalki purana“ antagonistinė jėga. Sakoma, kad Kali jugos pabaigoje, Kalki atjos ant balto žirgo, kad susikautų su Kali. Pasaulis paskęs liepsnose ir, kai bus sunaikintas visas blogis, vėl prasidės Satja juga.

Pagal Brahma Kumaris mokymą, egzistuoja 5 amžiai arba jugos, sudarančios 5000 m. ciklą. Jame Kalijuga (arba geležies amžius) yra žemiausiai, kai viešpatauja žiaurumas ir nežinojimas. Ji trunka 1250 m., o po jos būna penktasis amžius, Sangum juga (Susiliejimo [su Dievu]), kurio trukmė tik 100 m., po kurio bus atstatytas Aukso amžius.

¹⁾

Markandėja – senovės laikų rišis iš Bhrigu klano, minimas „Puranuose“ bei „Mahabharatoje“ Jį pripažįsta tiek Šyvos, tiek Višnaus garbintojai. Anot vienos legendų, Markandėja buvo dalyviu įvykio, kai Šyva įveikė Jamą, mirtį, dėl ko imtas vadinti Kalantaka (Mirties nugalėtoju).

²⁾ Kama – induizmo sąvoka suprantant ją kaip malonumą, juslinį pasitenkinimą, seksualinį malonumą, geismą, estetinį mėgavimasi gyvenimu. Kama priskiriama vienam iš keturių žmogaus gyvenimo tikslų (artha, kama, dharma, mokša), kuriuos aprėpia pagrindinis Purušarthos siekis.

³⁾ Brahma Kumaris - Indijoje kilęs naujas milenaristinis vienuolių judėjimas. Jis moko „Radža jogos“, tačiau esančios supaprastintu Patandžalio klasikinės jogos variantu, o išveda iš mokymą iš žinių, gautų per mediumus bei dvasinį nušvitimą. Pasėkėjai laikosi vegetarizmo, celibato, susilaiko nuo žalingų įpročių. Pagrindinis tikslas – pasiekti palaimą. Nors judėjimas kilo iki „Naujojo amžiaus“ judėjimo, tačiau turi daug bendrų bruožų.

Krišna ir jo gimtinė

Krišna - viena pagrindinių induizmo dievybių, garbinamas kaip 8-oji Višnaus inkarnacija. Jis vadinamas daugybe vardų: Govinda, Mukunda, Madhusudhana, Vasudeva. Jis dažnai vaizduojamas kaip sviestą valgantis vaikas, fleita grojantis berniukas, jaunuolis greta Radha ar supamas jį garbinančių moterų ar pagyvenęs vyras, duodantis pamokymus. Krišnos kaip aukščiausio dievo garbinimo tikėjimas vadinamas krišnaizmu. 20 a. 7 dešimtm. krišnaizmas paplito Vakarų pasaulyje Krišnos sąmonės draugijos (ISKCON) dėka.
Svarbiausi šventieji hinduizmo tekstai, kuriuose pasakojama apie Krišną, yra Mahabharata, Harivamsa, Bhagavata Purana ir Višnu Purana.

19 a. viduryje, remdamasis astronominiais duomenimis, B. Chatterjee nustatė, o vėliau tai patvirtino G. De, kad Krišna gimė Maturoje^*), Šiaurės Indijoje, apie 1515 m. Tėvai buvo arijai: tėvas Basudeva, o motina Devaki. “Čandogija upanišadoje” parašyta (3:6): “Ghora [Vedų žinovas] ir Angirasa giminės perdavė tą [mokymą apie upanišadas] Krišnai, Devaki sūnui, ir jis paskatino Krišnos aukštesniojo pažinimo siekį ; ir jis sakė, artinantis mirčiai, žmogus turįs rasti prieglobstį šiose trijose mintyse: 1) esi nesunaikinamas; 2) esi nekintantis; 3) esi prana [vidinė energija bendra su sąmone, Brahmanu]”.

Taip pat skaitykite >>>>>

^*) Matura (arba Mutra) - miestas Šiaurės Indijoje, 145 km į pietryčius nuo Delio. Senovėje buvo svarbiu ekonominiu centru, buvusiu karavanų kelių susikirtime. Laikoma, kad čia gimė Krišna, todėl laikomas šventuoju miestu. Dabar jo gimimo vietoje yra Kešava Dev šventykla. Pirmąją prieš 5000 m. pastatė karalius Vadžrababcha, Krišnos proanūkis.