|
Chiromantija Pranas su pasitenkinimu įkvėpė kvepalų prisodrintą orą ir, suskaičiavęs laukiančius, atsisėdo. - Aš suspėjau, - šyptelėjo Pranas ir pagalvojo, kad tai į gera. Kirpėjos kirpo tylėdamos pavargo, skubėjo ir nelaidė liežuvio. Skimbčiojo žirklės.
Pareiga, dievo skirta man, nuodėmingąjam.
Nusikirpęs išėjo. Jis mėgavosi. Netoliese gyveno Margarita. Kaip visad, ji ners į kitą kambarį, motina ją kvies, ji ateis, žiovaudama ir linguodama, ir rūgščia mina. Nesivaržydamas jis paims jos ranką, atvers delną, perskaitys, kas buvo ir kas bus, ko reikia vengti. Ji suklus. Margarita, - mintyse patenkintas dainavo Pranas. Garsiai kalbėdami susikibę rankomis prabėgo du draugai suomiškomis kepuraitėmis. - Aš jai nepadoriai pasiūliau, - išgirdo Pranas, - o ji nesutiko. Jis susimąstė: ji nesutiko, - tai, ko gero, blogas ženklas. Ir tikrai: Margaritos nebuvo namuose. - Išėjo į muziejų, - užjautė motina. Ir nusijuokė: - Į bažnyčią dabar nemadinga. Žingsniai girgždėjo. Bažnyčių tamsūs langai žvelgė į mėnulį. Muziejus spindėjo. Afišoje mėgavosi Elenos pagrobimas. Pranas užėjo ir paprašė: Papildomi skaitiniai: |
Pranas neskaitė. Jis vartė. Jis jau išnagrinėjo šią knygą su delno iliustracija kiekviename puslapyje.
Jis ją užbaigė vakar ir, užvertęs, prisėdo prie veidrodžio ir prisiminė kažkada mokykloje išmoktas eilutes: