Leonidas Kaganovas. Komutacija
[ištrauka]
Apie autorių žr. >>>>>
Žvaigždės iš dangaus krenta spiečiumi,
Sėdžiu prie lango naktimis -
Ir laukiu sėkmės, sėkmę aš kviečiu,
Viltis pakimba kekėmis...
Grupė Prasmingos haliucinacijos
- Intelektualinė dieta svarbesnė už kūniškąją. Čia tam, kad protas neapaugtų riebalais nuo riebalų
pertekliaus, kad viską organizmas įsisavintų tolygiai. Rūpestingas dvasinio maisto kramtymas psichinės
sveikatos pagrindas. Tik susimąstyk. Žmonės taip rūpinasi maistu: plauna rankas, nevalgo nešviežio maisto,
virina vandenį, filtruoja. O argi kenksminga informacija smegenyse nesikaupia? Kas stato filtrus televizoriui, spaudai?
Juk kam Dostojevskis? Tekstas skystas. Neskanus. Kramtyti sunku. Ryti sunku. Druskos mažai. O idėjomis išvis apsinuodyti galima. Štai vynas per šimtą metų virsta actu. O kada rašė Dostojevskis? Labai nešviežias tas maistas...
Galvoje nuo nekokybiško dvasinio maisto genda logika. Silpsta nuojauta. Samprotavimuose atsiranda akmenų. Minčių eiga susidūrusi su kliūtimis ima ieškoti aplinkinių kelių. O dar gali išsivystyti opa aplinkiniams, ar alergija visam gyvenimui. Šeimai. Darbui.
Viskas pasaulyje sukomutuota. Laidais, mobiliaisiais, pokalbiais, prisiminimais, praeitimi, ateitimi Visas pasaulis tarsi voratinklis. Nedalomas. Truktelsi virvutę Vilniuje, o Berlyne nuo palangės nukris vazonas. O Niujorke dings elektra. O Kambodžoje turistas pames laikrodį. Ir net miręs išlieki Komutacijos pavidalu. Gal paliksi vaikus. Intelektualiai mintis paliksi, idėjas. Tai ir yra žmogaus siela.
Štai mes laukėm 21 a., kūrėm planus, o niekas nepasikeitė. Kur jis, tas 21 a.? Kur kosmoso įsisavinimas, vaistai nuo vėžio, mašinos ant gravitacinės pagalvės, visuotinis gerbūvis arba bent ateivių įsiveržimas? Nieko neįvyko.
Pakako Gekui žvilgtelėti į akis, ir jis suprato šis žmogus nenormalus. Ne psichas, ne. Nenormalus geriausia šio žodžio prasme. Stipriai besiskiriančio nuo normalaus prasme. Ne beprotis atvirkščiai, protingas. Toks nenormalumas būdingas visiems genijams, tačiau dažniausiai sutinkamas paprastuose žmonėse be aiškių genialumo požymių. Gekas gerai pažino šią rūšį tokie žmonės paprastai protingi, įvairiapusiai ir išradingi. Jie humanistai, fantazuotojai ir svajokliai. Jiems gali labai sektis kasdieniniame gyvenime. Gali, jei panors, puikiai susitvarkyti su tarnyba. Tačiau jų nelaimė, o gal laimė, ta, kad pernelyg platus vidinis pasaulis netelpa kaukolės dėžutėje, todėl keistai maigosi ir lankstosi. Ir kiekviename taške, kuriame lūžta vidinis pasaulio vaizdas ir išsikreipia tikrovės suvokimas, kaip grybai dygsta visokiausi kompleksai, o tarp jų laksto vidinių tarakonų būriai. Ir todėl tokie žmonės neišvengiamai išsiskiria iš aplinkinių, tiesiog negali neišsiskirti. Iš tokio žmogaus gali laukti ko nori. Jis gali būti vegetaru. O gali, atvirkščiai, būti žalios mėsos rijiku ar dar keistesnės dietos adeptu. Jis gali stebinti kaimynus maudymusi aketėje, bėgioti basas sniegu, apsipilti vandeniu per šaltį ar miegoti balkone ant vinių kilimėlio. Toks žmogus gali būti absoliučiu blaivininku arba, atvirkščiai, idėjiniu narkomanu, haliucogenų ir psichodelikų žinovu, farmakologijos ir mistikos teoretiku. Jis gali skelbti laimingos meilės idėją vienintelės iki mirties. O gali būti haremo šlovintoju ar laisvų santykių šalininku. O gali būti aršiu bet kokio sekso priešininku. Svarbiausia, kad tokio žmogaus keistenybės visada idėjiškai pagrįstos ir argumentuotos; ir ginčytis su juo neįmanoma jo įsitikinimas savo teisingumu nepajudinamas. Jis gali visur propaguoti ateizmą arba, atvirkščiai, nuoširdžiai tikėti į kokį nors egzotinį dievą. Jis gali būti retu kokios nors pusiau užmirštos kultūros žinovu arba susikurti savo mokymą ir nusivesti paskui save būrį mokinių. Jis gali tobulai mokėti mirusias kalbas ar turėti tarptautinį instruktoriaus diplomą kokiam nors kvailam iš pirmo žvilgsnio, tačiau mirtinai pavojingam sumaniose rankose ginklui. Kitaip tariant, toks nenormalus žmogus gali viską, kas niekaip neateitų į galvą normaliam žmogui. Tokie dažniausiai nebūna nusikaltėliais, tačiau negali pakęsti bet kokios valdžios atstovų. Ir rasti, kaip prie jų prieiti, labai sudėtinga.
Fantastika
Borchesas. Alefas
J. Radičkovas. Medgręžis
S. Lemas. Trumpas sujungimas
E. Keretas. Pakeltas saugiklis
Leonidas Kaganovas. Žmogėdra
S. Lukjanenko. Kurčias telefonas
Teofilis Gotjė. Mada kaip menas
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
Dorotė Parker. Nieko tokio aš nedariau
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
Kurtas Vonegutas. Žmogus be šalies
Igoris Gamajunovas. Nepririšta valtis
Dendizmo poetika: literatūra ir mada
Laszlo Krasznahorkai. Tamsiame miške
E. Keretas. Ką žmonės mąsto Izraelyje
Deividas Konstantainas. Arbata Midlande
Efraimas Kišonas. Mokantis klausinėti
Pasimetusios merginos memuarai
Umberto Eco. Įžengiant į miškus
Arthur Rimbaud. Nušvitimai
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
A. Rimbaud. Blogas kraujas
Skaitiniai
Vartiklis