K. Jungas ir mandala

Kalbant apie K. Jungą, neretai nurodoma jo susidomėjimas mandalos simbolizmu. Čia parinkta kažkiek citatų šia tema.

Mandalos fenomenologinei ir etimologinei analizei skirtas K. Jungo veikalas „Mandalos simbolizmas" (1933). Jam tai buvo grafinė „Aš“ (self) išraiška. Jo terapijoje, apimančioje kolektyvios pasąmonės pažinimą, buvo praktikuojamas spontaniškas mandalų piešimas. Pats K. Jungas piešė mandalas - savo pirmąją mandalą jis nupiešė 1916 m., prieš pradėdamas studijuoti Rytų tradicijas:
„Kiekvieną rytą užrašų knygutėje nupiešdavau mažą apvalų piešinį, mandalą, kuris, atrodo, atitinka mano vidinę būklę tuo metu... Tik palaipsniui išsiaiškinau kas iš tikro yra mandala: ... Self, asmenybės pilnuma, kuri yra harmoninga, jei viskas vyksta gerai, tačiau netoleruojanti savi-apgaulės“.

Taip pat skaitykite apie Mandalos ir NSO sąsajas  bei  K. Jungas. Vėlyvos mintys

Mandala of C.Jung Piešiant jas (mandalas), atrodo, kad piešinys randasi iš savęs ir dažnai priešingas piešiančiojo sąmoningiems ketinimams.
K. Jungas. Individualizacijos proceso studija, 1950

Aš užmečiau idėją apie ego išskirtinę vietą… Mačiau, kad viskas, visi keliai, kuriais ėjau, visi žingsniai, kuriuos dariau, veda į vieną tašką – būtent, vidurio tašką. Man tampa vis aiškiau, kad centras yra mandala. Ji atstoja visus kelius. Ji kelias į centrą, į individualizaciją.

…. Žinau, kad atradęs mandalą kaip „aš“ išraišką, aš atradau tai, kas man svarbiausia. ... Mano mandalos yra kriptogramos susiję su mano „aš“ būsenomis, kurios kasdien man pasireiškai naujai. Juose pamačiau save – tai yra visą savo esybę. ... Manau, kad „aš“ panašus į monadą, kuria esu ir kuri yra mano pasauliu. Mandala perteikia tą monadą ir atitinka psichikos mikrokosminę prigimtį.
K. Jungas. Prisiminimai, sapnai, refleksijos

„Apskritimo kvadratūra“ yra vienas iš daugelio archetipinių motyvų, sudarančių pagrindines sapnų ir fantazijų audinį. Tačiau ji išskiriama, nes yra viena svarbiausių funkcionaliniu požiūriu. Netgi gali būti pavadinta visaapimančiu archetipu.
K. Jungas. Mandalos, 1955

Iš K. Jungas. Psichologija ir alchemija (1944)

1938 m. turėjau galimybę Bhutia Busty vienuolyne*) netoli Dardžilingo pasikalbėti su lamaizmo rinpoče Lingdam Gomchen‘u apie khilkor arba mandalą. Jis paaiškino ją kaip migpa, sąmonės vaizdą, kurią gali sukurti tik gerai apmokytas lama savo vaizduotės galia. Jis sakė, kad jokia mandala nepanaši į kitą; visos skiriasi. O taip pat, kad mandalos vienuolynuose ir šventyklose neturi ypatingos reikšmės nes tėra išoriniai atvaizdavimai. Tikroji mandala visad vidinis vaizdas, kuris palaipsniui kuriamas (aktyvia) vaizduote kai psichinė pusiausvyra pažeista ir kai nerandama mintis ir jos reikia ieškoti, nes jos nėra šventame mokyme.

Man atrodo tikra, kad tie Rytų simboliai kilo sapnuose ir vizijose, o ne buvo išrasti kokio Mahajanos mokytojo.

Mums svarbu įvertinti mandalai priskiriamą didelę svarbą, nes ji labai gerai dera su pirmine reikšme atskirų mandalos elementų, apibūdinamų tomis pat, taip sakant, „metafizinės“ prigimties savybėmis. Jei tai mūsų neapgauna, jie reiškai ne ką kita, kaip ypatingą asmenybė centrą nesutampantį su ego.

Iš K. Jungas. Mandalos simbolizmas, 1950

Sanskrite mandala reiškia apskritimas.

…Turi būti bendrasąmoninė ypatybė kiekviename asmenyje, kuris geba sukurti tokius pat arba labai panašius simbolius – visais laikais ir visur. Kadangi ši ypatybė paprastai nėra asmens įsisąmoninta, ją pavadinau kolektyvine pasąmone ir, kaip jos simbolinių kūrinių pagrindą, postuluoju pirmapradžių vaizdinių, archetipų, egzistavimą.

… visos [mandalos] yra grindžiamos apskritimo kvadratūra. Jų pagrindinis motyvas yra asmenybės centro nuojauta, tam tikro psichikos centrinio taško, su kuriuo viskas susiję, iš kurio viskas tvarkoma, ir kuris pats yra energijos šaltinis.

Dauguma mandalų yra intuityvaus, iracionalaus pobūdžio ir, per jų simbolinį turinį, retroaktyviai veikia pasąmonę. Tad jos turi „magišką“ reikšmę, kaip ikonos, kurių galimas efektyvumas niekada pacientų sąmoningai nebuvo pajaustas.

*) Bhutia Busty arba Karma Dorjee Chyoling budistų vienuolynas, įsikūręs mažame Bhutia Busty miestelyje Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje, Himalajuose tarp Nepalo ir Butano, į čia persikėlęs 1879 m. Priklauso kagyu šakai (Tibeto lamų Raudonajai šakai). Žemės drebėjimas 1934 m. apgriovė vienuolyną, tačiau Čogjalų monarchai padėjo jį atkurti. Vienuolynas saugo senų budistinių raštų rinkinį, tarp kurių yra ir originalių „Tibeto mirusiųjų knygų“.

Pastaba. Šis (esantis žemiau gelsvame fone) tekstas yra perdirbtas Vikipedijos straipsnis (2006.02.23 d. versija, id=176306). Vikipedijos straipsniai pateikiami su GFDL licencija, leidžiančia jį laisvai naudoti. Ši ir tik ši (esanti gelsvame fone) šio puslapio dalis gali būti panaudota kitur pagal GFDL licenciją. Ši teisė negalioja likusiai puslapio daliai ir abiem paveikslams.

Karlas Gustavas Jungas

Daugiau: Karlas Gustavas Jungas   

Carl Jung Karlas Gustavas Jungas (1875 - 1961 - šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. K. Jungas išvystė Z. Froido psichoanalizinę teoriją, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas. Savo publikacija „Pasąmonės psichologija" (1912), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. 1921 m. išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai", kuriame aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taip pat pasiūlė dabar gerai žinomus žmogaus asmenybės tipus: ekstravertus ir intravertus.

Pasąmonė

K. Jungas teigė, jog ne tik instinktai yra psichikos varomoji jėga. Jis psichikos struktūroje išryškino sąmonę, asmeninę pasąmonę, kurią sudaro kompleksai ir kolektyvinę pasąmonę, kuri nepriklauso nuo mūsų asmeninio patyrimo. Pasak Jungo, žmogus gimsta ne tuščias, bet su tam tikra parinktimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti bei galvoti. Tai paveldima iš protėvių. Kolektyvinę pasąmonę sudaro archetipai:

  1. anima - neįsisąmoninta vyro asmenybė, moteriškoji pusė;
  2. animus - neįsisąmoninta moters asmenybės vyriškoji pusė;
  3. persona - socialiniai asmenybės vaidmenys;
  4. šešėlis - neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti;
  5. savastis - asmenybę reguliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas;
  6. išmintis - gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas;
  7. dievas - visuotinė, psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija;
  8. archetipas - universali, visiems žmonėms būdinga, mąstymo forma.

Asmenybės tipai

Jungas pasiūlė asmenybės tipologiją, išskirdamas du svarbius elementus, asmenybės orientacijos kryptis - intraversija bei ekstraversija. Intravertai yra orientuoti į save, ekstravertai - į išorę. Be to, yra keturios pagrindinės psichikos funkcijos: pojūčius, mąstymą, jausmus ir intuiciją. Kartu tai sudaro aštuonis psichikos tipus - keturi ekstravertai, su dominuojančia mąstymo, jausmų, pojūčių, intuicijos funkcijomis ir analogiškai keturi intravertai, su šiomis funkcijomis.

Karlas Jungas
Karlas Jungas ir NSO
K. Jungas. Vėlyvos mintys
K. Jungo mintys apie sapnus
Archetipo koncepcijos vystymasis
V. Nalimovas. Skaičiaus filosofija
Dėl Velbeko "Elementariųjų dalelių"
Filosofijos atsiradimo problematika
Kaip suprantu indų filosofiją?
Kristus Solovjovo mąstyme
Gamtos mokslai ir kryžius
Erazmo Stelos paraštėse
Žydų muzikos teorijos
Levi. Mitas ir reikšmė
Trijų taisyklė
Filosofijos skiltis
Mitologijos skyrius
Religijos sritis
Vartiklis