Linksmi nutikimai mokslininkams

Fizikas Arturas Etingenas (Artur Oettingen, 1838-1920) Tartu un-te skaitė paskaitą plačiai auditorijai, kurioje žymiausias žmogus buvo burmistras. Pasibaigus paskaitai, šis padėkojo mokslininkui už labai įdomią paskaitą, bet pridūrė:
- Vis tik prašyčiau profesorių pakartoti išvadas, nes menkai supratome.

Kažkas paklausė vokiečių mokslininką Kristufą Lichtenbergą (1724-99):
- Ar galėtumėte paaiškinti, kuo skiriasi laikas nuo amžinybės?
- Deja, neįmanoma. Tiesa, aš turiu laiko paaiškinimui, bet, kad jūs suprastumėte, amžinybės neužteks.

Amerikiečiai, 1945 m. užėmę Pareinę, norėjo nustatyti, ar toli pažengė vokiečiai kurdami atominę bombą: buvo liepta į mėgintuvėlius pripilti Reino vandens ir išsiųsti analizei į Ameriką. Per klaidą į siuntinį pateko ir keli Reino vyno buteliai.

Netrukus iš JAV Atomo tiriamojo instituto atėjo atsakymas: „Reino vandenyje radioaktyvių medžiagų pėdsakų nerasta, tačiau rasta Reino vyne. Atsiųskite tyrimams didesnį kiekį“.

Prancūzų astronomas Urbenas Žanas Leverjė (Urbain Jean Leverrier, 1811-1877) apskaičiavimais numatė Neptūno egzistavimą ir žvaigždėlapyje pažymėjo, kur toji planeta turėtų būti. Kai po kelių metų Neptūną tikrai pastebėjo, Leverjė buvo pasiūlyta į jį pažiūrėti pro optinį vamzdį. Jis atsisakė, nes, atseit, jam tai nerūpi.

Vokiečių chemikas-organikas ir istorikas Hermanas Kopas (Kopp, 1817-1892) skundėsi vienatve, ateinančia senatvėje
- Pažvelkite, - rodo į savo stalą. Tai tikros kapinės. Rašalinę gavau iš Lybiko, plunksna, atsiųsta iš Sen Kler Devilio (Sainte Claire Deville), padaryta iš pirmojo aliuminio, kurį jis gavo. O čia seleninis medalis – Berselijaus dovana. Jie visi jau mirę.

Vokiečių chemikas Adolfas Bajeris (1835-1917) mėgo pasišaipyti iš savęs ir chemijos.
- Ketinau atsidėti matematikai ir fizikai, bet karo tarnyba nutraukė studijas. Ištarnavau metus Berlyno gvardijos pulke ir taip sukvailėjau, kad nebebuvo ko ir kalbėti apie matematiką ir fiziką/ tuomet pasirinkau chemiją, nes mane patikino, kad šios profesijos žmogui užtenka galvoti kartą per ketvirtį.

Emylis Hermanas Fišeris (1852-1919) labai kruopščiai ruošdavosi paskaitoms; garsiai jas perskaitydavo.

Sykį pas jį atėjo interesantas. Išgirdęs, kad profesorius kabinete su kažkuo kalbasi, laukė gretimame kambaryje. Praėjus gerokai laiko, įeina kambarinė ir nustebusi klausia:
- Ko, pone, laukiate? Kodėl neinate pas profesorių?
- Nenoriu jam trukdyti. Su kažkuo kalbasi.
- O ne! – nusijuokė kambarinė. – Profesorius mokosi paskaitą.

Veikale „Apie protą“ prancūzų filosofas-materialistas K. Helvecijus (1715-71) aprašė tokį bažnyčios faktą: „Apie vieną kardinolą žinoma, kad jis naujai išrinktam popiežiui pasakęs: ‚Taigi, jūs išrinktas šventu tėvu. Jūs paskutinį kartą išgirsite tiesą; visuotinis liaupsinimas jus apsvaigins, ir jūs imsite save laikyti didžiu žmogumi. Atminkite, kad jūs, prieš iškildamas į postą, buvote nemokša ir užsispyrėlis. Atleiskite, aš jums visada lenksiuosi“.

Kartą Volterą paklausė , kokie jo santykiai su dievu; ar nerodo jis dievui savo nepalankumo? Rašytojas trūktelėjo pečiais, pažvelgė į klausiantįjį ir atsakė:
- Deja, daugelis pastebėjo priešinga. Aš dievui lenkiuosi jau daugelį metų, bet nė į vieną patį mandagiausią mano nusilenkimą jis nesiteikė atsakyti.

Per paleontologo V. Kovalevskio paskaitą vienas studentas užgiedojo gaidžiu. Mokslininkas nusijuokė, pažvelgė į laikrodį ir sako:
- Pasirodo, mano laikrodis gerokai atsilieka. Jis rodo 7 val. vakaro, o turi būti 3 val. nakties. Patikėkite manimi: žemesniųjų gyvūnų instinktai neklaidingi.

Kartą broliai – fizikas Nilsas Boras (1885-1962) ir matematikas Haraldas Boras (1887-1951) – išėjo pasivaikščioti su bičiuliu po Kopenhagą. Bičiulis nustebo, kad praeiviai gana dažnai sveikinasi su Haraldu, o Nilso beveik niekas nelabina: „Regis, matematikai Kopenhagoje labiau vertinami“. Nilsas paaiškino: „Ne matematikai, o Haraldas. Juk jis mėgstamas mūsų miesto futbolininkas!“

Dar mokykloje matematikas Karlas Frydrichas Gausas (1777-1855) stebino mokytoją protu ir sąmojingumu. Kartą mokytojas pasakė: „Gausai, užduosiu tau du klausimus. Jei į pirmąjį atsakysi teisingai, tai į antrą galėsi neatsakinėti. Tai pasakyk, vaikine, kiek spyglių turi naujametinė eglutė?“ Gausas nė nemirktelėjęs atsakė: „67534“. „kaip tu taip greitai suskaičiavai?“ – nusistebėjo mokytojas. „O tai jau antras klausimas, pone mokytojau“, - šyptelėjo Gausas.

Tomas Alva Edisonas (1847-1931) išgyveno 84 metus ir visąlaik išlaikė dvasios žvalumą.
- Kaip tatai jums pasisekė? – dažnas teiravosi?
- Savo jaunystės paslapties niekam neišduodu, - atsakė išradėjas. – Galiu pasakyti vieną iš savo metodų, kuris itin padeda išsaugoti jaunystę – neimti giliai į širdį, kad tu jau senas.

Prieš pradėdamas bandymą su chloru, vokiečių chemikas Egonas Viberis kreipėsi į studentus:
- Chloras – nuodingos dujos. Jei prarasiu sąmonę, prašom išnešti mane į gryną orą. Dėl visa pikta primenu, kad kita paskaita ketvirtadienį.

Vilhelmas Konradas Rentgenas (1845-1923) egzaminavo studentus. Vienas studentas nepajėgė atsakyti į pačius paprasčiausius klausimus. Pagaliau egzaminatorius pasiteiravo:
- Kieno paskaitas lankėte?
Studentas išvardijo.
- Štai matote, - pasakė Rentgenas, - padarėte pažangą. Praeitą kartą nė to nežinojote.

Kvantinis chaosas
Ar viskas čia taip?
Meilės sinusoidė
Begalybė (pristatymas)
Kokiu greičiu skriejame?
Kur viešpatauja chaosas?
Anekdotai iš matematikos
Mokslininkai apie NSO
Tokios tad buvo lenktynės
Magnetinių diskelių priežiūra
Matematikos pradžia Lietuvoje
Matematikos ir fizikos anekdotai
Amerikai matematika nereikalinga!
Degtukai – trumpas, bet svarbus gyvenimas
Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais
Juodosios skylės ne tokios jau ir juodos
Boris Vian. Apie erotinės literatūros naudą
Kur pradingsta pašalinti simboliai?
Kvantinė chemija – ateities mokslas?
Penki nesąmoningi klausimai
Da Vinči matematinė klaidelė
Lemtingasis Rentgeno atradimas
Galvaninės teorijos pradžia
Balčiausių anekdotų rinkinys
Kodėl dangus žydras?
Volteras. Mikromegas
Ką padarė viščiukas?
Matematikos blogas
Numerologija
Geodinamika
Vartiklis