K. Jungas ir mandala

Kalbant apie K. Jungą, neretai nurodoma jo susidomėjimas mandalos simbolizmu. Čia parinkta kažkiek citatų šia tema.

Skaitykite: Karlas Jungas ir NSO   
K.Jungas. Vėlyvos mintys   

Sanskrite mandala reiškia apskritimas.
K.Jungas. Mandalos simbolizmas, 1950 Mandala of C.Jung

Piešiant jas (mandalas), atrodo, kad piešinys randasi iš savęs ir dažnai priešingas piešiančiojo sąmoningiems ketinimams.
K. Jungas. Individualizacijos proceso studija, 1950

Aš užmečiau idėją apie ego išskirtinę vietą… Mačiau, kad viskas, visi keliai, kuriais ėjau, visi žingsniai, kuriuos dariau, veda į vieną tašką – būtent, vidurio tašką. Man tampa vis aiškiau, kad centras yra mandala. Ji atstoja visus kelius. Ji kelias į centrą, į individualizaciją.

…. Žinau, kad atradęs mandalą kaip "aš" išraišką, aš atradau tai, kas man svarbiausia.
K.Jungas. Prisiminimai, sapnai, refleksijos

"Apskritimo kvadratūra" yra vienas iš daugelio archetipinių motyvų, sudarančių pagrindines sapnų ir fantazijų audinį. Tačiau ji išskiriama, nes yra viena svarbiausių funkcionaliniu požiūriu. Netgi gali būti pavadinta visaapimančiu archetipu.
K. Jungas. Mandalos, 1955

Iš K.Jungas. Mandalos simbolizmas, 1950

…Turi būti bendrasąmoninė ypatybė kiekviename asmenyje, kuris geba sukurti tokius pat arba labai panašius simbolius – visais laikais ir visur. Kadangi ši ypatybė paprastai nėra asmens įsisąmoninta, ją pavadinau kolektyvine pasąmone ir, kaip jos simbolinių kūrinių pagrindą, postuluoju pirmapradžių vaizdinių, archetipų, egzistavimą.

Tik palaipsniu nustačiau, kas iš tikro yra mandala: "formacija, transformacija, Amžinosios minties amžinasis tvėrimas" (Faustas II). Tai ir "aš", asmenybės visaapėmimas, kuris, jei viskas vyksta gerai, yra harmoninis, tačiau netoleruojantis savi-apgaulės.

… visos [mandalos] yra grindžiamos apskritimo kvadratūra. Jų pagrindinis motyvas yra asmenybės centro nuojauta, tam tikro psichikos centrinio taško, su kuriuo viskas susiję, iš kurio viskas tvarkoma, ir kuris pats yra energijos šaltinis.

Dauguma mandalų yra intuityvaus, iracionalaus pobūdžio ir, per jų simbolinį turinį, retroaktyviai veikia pasąmonę. Tad jos turi "magišką" reikšmę, kaip ikonos, kurių galimas efektyvumas niekada pacientų sąmoningai nebuvo pajaustas.

Pastaba. Šis (esantis žemiau gelsvame fone) tekstas yra perdirbtas Vikipedijos straipsnis (2006.02.23 d. versija, id=176306). Vikipedijos straipsniai pateikiami su GFDL licencija, leidžiančia jį laisvai naudoti. Ši ir tik ši (esanti gelsvame fone) šio puslapio dalis gali būti panaudota kitur pagal GFDL licenciją. Ši teisė negalioja likusiai puslapio daliai ir abiem paveikslams.

Karlas Gustavas Jungas

Daugiau: Karlas Gustavas Jungas    

Carl Jung Karlas Gustavas Jungas (1875 - 1961 - šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. K. Jungas išvystė Z. Froido psichoanalizinę teoriją, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas. Savo publikacija „Pasąmonės psichologija" (1912), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. 1921 metais išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai", kuriame aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taip pat pasiūlė dabar gerai žinomus žmogaus asmenybės tipus: ekstravertus ir intravertus.

Pasąmonė

K. Jungas teigė, jog ne tik instinktai yra psichikos varomoji jėga. Jis psichikos struktūroje išryškino sąmonę, asmeninę pasąmonę, kurią sudaro kompleksai ir kolektyvinę pasąmonę, kuri nepriklauso nuo mūsų asmeninio patyrimo. Pasak Jungo, žmogus gimsta ne tuščias, bet su tam tikra parinktimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti bei galvoti. Tai paveldima iš protėvių. Kolektyvinę pasąmonę sudaro archetipai:

  1. anima - neįsisąmoninta vyro asmenybė, moteriškoji pusė;
  2. animus - neįsisąmoninta moters asmenybės vyriškoji pusė;
  3. persona - socialiniai asmenybės vaidmenys;
  4. šešėlis - neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti;
  5. savastis - asmenybę reguliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas;
  6. išmintis - gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas;
  7. dievas – visuotinė, psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija;
  8. archetipas - universali, visiems žmonėms būdinga, mąstymo forma.

Asmenybės tipai

Jungas pasiūlė asmenybės tipologiją, išskirdamas du svarbius elementus, asmenybės orientacijos kryptis - intraversija bei ekstraversija. Intravertai yra orientuoti į save, ekstravertai - į išorę. Be to, yra keturios pagrindinės psichikos funkcijos: pojūčius, mąstymą, jausmus ir intuiciją. Kartu tai sudaro aštuonis psichikos tipus - keturi ekstravertai, su dominuojančia mąstymo, jausmų, pojūčių, intuicijos funkcijomis ir analogiškai keturi intravertai, su šiomis funkcijomis.

 

Karlas Jungas ir NSO
K.Jungas. Vėlyvos mintys
K. Jungo mintys apie sapnus
Archetipo koncepcijos vystymasis
V. Nalimovas. Skaičiaus filosofija
Kristus Solovjovo mąstyme
Gamtos mokslai ir kryžius
Erazmo Stelos paraštėse
Žydų muzikos teorijos
Dėl Velbeko "Elementariųjų dalelių"
Filosofijos atsiradimo problematika
Kaip suprantu indų filosofiją?
Levi. Mitas ir reikšmė
Trijų taisyklė
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
Biblijos ir religijos sritis