Kvėpavimo ritmas Vedose

Nors sunku neigti, kad Vedose pateikiamos labai gilios mintys, tačiau tikroji jų tekstų reikšmė dar nėra aiški. Vedos yra simbolių, poezijos, filosofijos, ritualų, ir įvairių pasakojimų mišinys su daug nežinomos prigimties psichosomatinių nuorodų.

"Sama" yra sanskrito kalbos žodis, reiškiantis palyginimą, lygiavą ir lygiavimą, septyniariopas "sama" yra Samavedos pagrindas. "Sama" yra ritmas (ciklas), - giesmė, labai ritmiška giesmė. "Sama" turi pradžią, po to ateina klimaksas, o vėliau ji baigiasi. "Sama" yra visakur gamtoje. Saulė pateka, pasiekia zenitą ir nusileidžia. Susidaro debesys, lyja, vėliau lietus baigiasi. Mintys kyla mūsų galvose ir išsisklaido lyg ryto rūkas. Kvėpavimas irgi turi pradžią ir pabaigą.

"Sama" turi dvi aiškiai išreikštas judėjimo kryptis: aukštyn ir žemyn. Aukštyn kylama per keturias pakopas: kimkara, prastara, adi ir uthgitha. Žemyn leidžiamasi per tris pakopas: pratihara, upadrava ir nidhana. Naudojami sanskrito žodžiai, pvz., "kimkara", nes Vedosi kiekvienas žodis fonetiškai turi tikslą, net jei skaitytojas ir nežino jų reikšmių.

Kvėpavimas kaip sama. Saulė, prieš jai tekant, vadinama himkara. Žmogaus kūno būsena prieš įkvepiant (raumenų įsitempimas) yra himkara dalis. Ši fazė nusako žmogaus ketinimų stiprumą, nes žmogaus kūno dalys susivienija, kad galėtų paimti jam reikalingą orą.

Saulės patekėjimas yra prastava. pirmoji įkvėpimo fazė irgi prastava. Ji reiškia žmonių daromas pastangas. Žmonės bando mokytis iš savo klaidų. Jie bando įgyvendinti savo pačių susikurtus idealus (siekius). Jie trokšta būti garbinami ir "turėti padėtį". Jie stengiasi ir kovoja. Visa tai yra įvairūs prastava variantai. Tai, ką žmonės vadina "idėjų perrinkimu" ar "kalbėjimu smegenyse" irgi vadinama prastava, nes pati prastavos pakopa yra muoroda (ir rezultatas) į žinias kilusias smegenyse, kurios dar nepasiekė žmogaus kūno.

Saulent tekant jos spinduliai dar nėra karšti. Saulei pradėjus skleisti spindulius prasideda Adi etapas. Įkvepiant prastavos metu išsipučia pilvas, nes taip lengviau įkvėpti. Kai įkvepiame giliau, išpučiame ir krūtinę. Šis perėjimas prie krūtinės "išpūtimo" yra vadinamas Adi. Šią trumpą sekundės atkarpą žmonės jaučiasi nepriklausomi, ir kad jų nieks nevaržo.

Vidurdienį prasideda uthgitha. Baigiamasis įkvėpimo etapas, kai škvėptas oras užpildo plaučius, irgi vadinamas uthgitha. Ji išreiškia valdovą, esantį kiekviename žmoguje, - tik žmonės jo neišlaisvina. Uthgitha simbolizuoja ir išleistą karaliavimą, ir įgautą.

Kai Saulė pradeda truputį linkti vakarop, prasideda pratihara. Kai pirmos oro srovės pradedamos iškvėpti, irgi vadinama pratihara. Šio etapo metu žmonės bando atsigręžti (žengti žingsnį) atgal, kad pasižiūrėtų, ką jie darė ne taip.

Saulės leidimosi laikas vadinamas upadrava. Taip vadinama ir intensyvaus oro iškvėpimo fazė. Šiuo metu žmonės bando atsisakyti visų savo idėjų ir bėgti tolyn nuo jų, nes jie jaučia, kad kažkas ttikrai bus blogai, jei jie tęs pradėtus veiksmus.

Saulės nusileidimo ir iškvėpimo paskutinė stadija vadinamos nidhana. Ji išreiškia minties priėmimą kūnu. Kai žmonės sako: "Taip, aš žinau ir aš sutinku" - jie medituoja baigiamąją iškvėpimo fazę.

Pratihara ir upadrava duoda gerą pamoką: sugrįžimas atgal, apsižvalgymas ir idėjų atsisakymas yra kvėpavimo ritmo dalis. Čia nėra nieko nenatūralaus (ne gamtiško). Nėra reikalo rodyti netikro įvaizdžio ir priešintis šiems jausmams. Iš tikro reikia kuo galima greičiau atsisakyti netikrų darbų.

Toks yra bendrasis "sama" ciklo aiškinimas ir, atskiru atveju, kvėpavimo ritmas. Šiuos jutimus gali justi ir asmuo, sėdintis ant milžiniško rato. Šio rato pakilimas turi keturias pakopas, o nusileidimas - tris.

Vedų išminčiai visad tvirtai ir nenuginčijamai laikėsi savo koncepcijų. Tad, jeigu skirtingos kvėpavimo fazės susiejamos su skirtingomis žmogaus nuotaikomis, ar tie išminčiai nepaaiškino šio reiškinio priežasčių? Tikima, kad septyniariopos samos šaknys yra "gayatra samoje" (pažodžiui, "ginančioje giesmėje"). tai mąstymo ciklas, kai psichosomatinė giesmė giedama vienu kartu kūnu, mintimi ir jausmais.

Mintis (smegenys) yra himhara, nes ten gimsta visos mintys. Kalba ("vac") yra prastava, nes Kalba bando duoti vardą kiekvienai minčiai. Vedose žodis "kalba" naudojamas kaip bendras daiktavardis nervų impulsams burnos, lūpų, liežuvio, kaklo, veido, akių vokų ir antakių, krūtinės ir pečių srityse nusakyti. Kiekviena minties (nors ji gali likti ir nepastebėta) išraiška yra šiose srityse. Psichologai ištyrė, kad žmogaus įpročiai irgi saugomi šioje srityje.

Akis yra uthgitha, nes valdingumas gali būti atspėjamas iš akių. Ausis yra pratihara, nes žmonės klauso kitų palikdami jiems iniciatyvą (veikimą). Nesąmoninga nervų sistema, Vedose vadinama Gyvybės Galia ("prana"), yra nidhana, nes ten susijungia visos mintys ir praranda savo unikalumą. Apie Adi ir upadrava nesakoma nieko. Galima tik spėti, kad, galbūt, Adi yra širdyje, o upadrava valdymas ateina iš nugaros smegenų.

Septyniariopas sama principas taikomas psichologijoje, jogoje ir tiriant Vedas. Psichologiniu požiūriu visas žmogaus mąstymo procesas savo prigimtyje yra žaidimas simboliais, kartais net nežinant jų reikšmės. Septynios sama pakopos yra vieni iš jų.

Sama etapai mąstymo procese veikia ir kaip apsaugos sistema. Himkara gina savo jėga. Žmonės apie savo problemas pasikalba su giminaičais ar draugais ir jiems palengvėja, - tai prastava. Adi gina nepriklausomybės jausmu, o pratihara ir upadrava kuria gynybinius mechanizmus. Nidhana saugo žinojimu, nes nesuprasdami žmonės nesijaučia saugūs.

Kvėpavimo ritmas (kaip septyniariopa sama) apima visus kvėpavimo valdymo būdus (pranayama) ir jo sulaikymus (bandha), kurie aiškinami jogoje. Kūno ir minties veiklos ritmai niekada nesutampa ir jei tikėsime Vedomis, šio asinchroniškumo priešastis yra prigimtyje (gamtoje).

Bhadža govindam
Katha upanišada
Rudiger Schmitt. Arijai
Mitas apie arijų įsiverżimą
Patandžali. Joga sutra
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Kandogija-upanišada (apie Om utgitą)
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Karni Mata - žiurkiška deivė
Patandžali joga
Mitologijos puslapis
Vartiklis