Bardo thiodol,   antroji knyga

Sidpa bardo

(Pradžia: Pirmoji knyga)

Pastaba: Atsiprašau visų, kad neužbaigęs pirmosios "Mirusiųjų knygos" dalies, iškart peršokau prie antrosios. Atsiradusį plyšį tikiuosi, jei kas nors nesutrukdys, su laiku užbaigti. O svarbiausia šio puslapio tema - aiškinimas apie Karmą.
Dar skaitykite: Supažindinimas su Esmės bardo bei Pirmoji diena.

Čia yra pagrindinė dalis to, kas vadinama
"Gili išsilaisvinimo per klausą esmė", - priminėjas - aiški akistata tarpiniame būvyje, kai ieškoma atgimimo

"Giliausia visų daiktų esmė yra viena ir ta pati,
Visiška tyla ir ramybė, nerodanti jokio tapsmo
ženklų. Bet nežinojimas laiko mus tamsoje ir
iliuzijose, mes užmirštame prašviesėjimą ir todėl
negalime teisingai atpažinti visų skirtumų, aplinkybių
ir veiklos, kurie nusako visatos reiškinius"

Ašvogoša^*)
"Tikėjimo prabudimas"

Pagarbos pareiškimas

Dievybių sambūriui, dievybėms gynėjoms, guru
Nuolankiai reiškiame pagarbą;
Tegu jos užtikrina išlaisvinimą tarpiniame būvyje.

Įvadinės eilės

Didžiajame Bardo Thiodole
Buvo mokoma Bardo, vadinamo Čionyid;
O dabar gyvai prisiminsime
Bardo, vardu Sidpa.

Pomirtinis pasaulis

[ Įvadiniai pamokymai skaitovui ] :
Nors prieš tai, Čionyid Bardo metu, jau daug kartų buvo gyvai priminta, bet išskyrus gerai susipažinusius su tikrąja Tiesa ir turinčius gerą karmą, visiems tiems, kurie turi blogą karmą bei nesusipažinę su Tiesa, ir tiems, kurie turi blogą karmą, baimė bei siaubas apsunkina atpažinimą. Jie eina žemyn į keturioliktą dieną, ir kad juos iš naujo stipriai paveiktum, reikia skaityti tai, kas duodama toliau.

Bardo kūnas: jo gimimas ir supernormalūs sugebėjimai

Po to, kai pagarbinama trejybė ir sukalbama malda, prašant budų ir bodhisatvų pagalbos, pašauk mirusįjį vardu ir tris arba septynis kartus kartok:

O kilmingasai, klausyk atidžiai ir išlaikyk širdyje, kad gimimas pragaro pasaulyje, devų pasaulyje ir šiame Bardo kūne yra tos rūšies, kuris vadinamas supernormaliu²⁾ gimimu.

Iš tikrųjų, kai tu Čionyid Bardo būvyje patyrei taikingųjų ir piktųjų spinduliavimą, bet nesugebėjai jų atpažinti, tu iš baimės po savo mirties trims³⁾ su puse dienos patekai į alpulį ir kai po šio sąmonės praradimo vėl atsigavai, tavo „tas, kuris žino“ prisikėlė savo pradinėje būsenoje ir atsirado spindintis, panašus į buvusį, kūnas⁴⁾ - toks, kaip sako tantra:

„Su kūnu, [atrodančiu] kaip mėsos, [panašaus]
Į ankstesnįjį ir tą, kurs bus sukurtas,
Aprūpintas visais jutimo sugebėjimais ir nevaržomo judėjimo galia,
Turinčiu nuostabias karmines jėgas,
Matomu grynoms dangiškoms tos pačios prigimties
Akimis (kaip ir Bardo būtybių).“

Paaiškinimai

Pirmiausia paskaitykite "Slaptosios doktrinos" puslapį.

^*) Ašvagoša (apie 80-150) – indų filosofas ir poetas, gimęs šiaurės Indijoje brahmino šeimoje. Laikomas pirmuoju dramaturgu, rašusiu sanskrito kalba. Buvo budizmo propaguotoju – ir jei anktesni budistinaii tekstai rašyti hibridiniu sanskritu, Ašvagoša rašė klasikiniu sanskritu. Jam priskiriama daugybė kūrinių, tačiau tikrai jo yra „Budos gyvenimas“, poema „Apie Nandą ir Sundari“ (apie netikrą Budos brolį Nandą) ir drama „Šuriputrakarana“.

¹⁾ Pažodžiui: "Elkimės taip, kad išsilaisvintumėm tarpiniame būvyje".

²⁾ tekste „gimti perrengtam“, t.y. tai „antgamtiškas gimimas“. Kaip toliau aiški tekstas, pomirtiniame būvyje gimimo procesas yra visai nepanašus į žemiškąjį.

³⁾ matyt čia klaida perrašant – vietoj „trijų“ turi būti „keturių“.

⁴⁾ Šis atsiradimas, bardo kūno gimimas po maždaug 3,5 d. po mirties (tai palyginama su intranteriniu laiku, kuris paprastai praleidžiamas sapnuojant arba nesąmoningai, įvyksta akimirksniu. „Kaip kad upėtakis iššoka iš vandens“ – tokį palyginimą iliustracijai naudoja tibetiečių guru. Tai yra faktiškas gimimo tarpiniame būvyje procesas, analogiškas gimimui mūsų pasaulyje.

Karma  

Karma yra tiesiog karma.
"Kas vaikšto aplink, ateina iš visur", - dainuoja vakarietis Vily Vilsonas apie tai, kaip "pasiimam atgal tai, ką atidavėme".

Po daugelio šimtmečių, prabėgusių nuo tų laikų, kai Indijos šventieji įamžino šią sąvoką Vedose, "karma" buvo pažeminta Vakarų spaudoje "likimo" ar "lemties" reikšme. Tačiau lemtis yra Vakarų minties kūrinys, ateinantis per tris Abraomo religijas: judaizmą, krikščionybę ir islamą. Tačiau posakis sanskritu jas neigia: "Tas bailys ir kvailys, kurs tai vadina likimu". Tačiau stiprus žmogus gali ištarti: "Aš pats kuriu sau likimą".

Šiandien karma vėl atgyja kaip subtilus visa-apimantis dėsnis, kuris veikia žmogaus gyvenimo erdvę, - kaip gravitacija kad veikia lėktuvo skrydį. Ji visada yra, net jei žmonės apie ją ir nieko nežino.

Senieji šventikai, mistikai ar dieviškieji pranašai: jiems karma (kildinama iš šaknies "kri" - "daryti") buvo galia, per kurią jie galėjo paveikti Dievus, gamtą, orą, derlių ar priešus. Tai turėjo būti atliekama gerais ketinimais ir teisingai atliekant apeigas. Savo veiksmais jie galėjo paveikti lemtį, - kaip kad lėktuvas gali įveikti Žemės trauką ir skristi.

Pirmapradė ir neturinti pradžios, karma yra "anadi", - "bepradė", "be pradžios". "Rig Vedoje" ji susijusi su "homa", - galingu ugnies ritualu, galinčiu trumpam laikui atverti plyšį tarp trijų pasaulių: fizinio, proto ir priežastinio. Sanskrito mantromis, mudromis ir meditavimo galia, vediškieji šventikai iššaukdavo smarkiai išsivysčiusių dvasių, Mahadevų, gyvenančių kituose pasauliuose, "Šakti" srautą, kad pagerbtų dievus ir apgintų savo gentį. Užmetus ritualus arba neteisingai juos atliekant karma tapdavo neigiama ir kenkdavo sveikatai.

Bendruomenių vidinis narių gyvenimas buvo glaudžiai persipynęs, džiaugiamasi ir liūdima buvo kartu. "Homa" ritualas sukurdavo pakankamai galingą dvasinės jėgos skydą, saugantį nuo aplink siaučiančių demoniškųjų esybių, kurios kankindavo ir suklaidindavo silpnus asmenis. Šventikai prisiimdavo visą atsakomybę už bendruomenės gerbūvį.

Upanišados (apie 1500-600 m.pr.m.e.), filosofiniai Vedų aiškinimai, parodo, kaip karma susijusi su asmeniniais asmens veiksmais - etikos, atsakomybės, atpildo ir bausmės klausimai. Jos aiškiai nurodo individui būti pasiruošusiam atsakyti už savo veiksmus, o ne pasitikėti vien tik vieno šventiko apsauga. "Koks gi būna žmogus? Iš tiesų, jis tampa geresnis atlikęs gerą darbą ir blogesnis, atlikęs blogą darbą" (Brihadaranjaka Upanišada).

Senosios Sankijos filosofinės mokyklos jogai pasiekdavo gilų mistinį regėjimą. Jie kruopščiai tyrė karmą. Jų regėjimuose tai plazmos drebučiai kiekvieno asmens kūne. Šioje plazmoje keliaujančioje iš vieno gyvenimo į kitą plaukioja, lyg sėklos, visos praeities mintys ir veiksmai. Kai kurios iš šių sėklų prisijungia prie mūsų nervų sistemos siųsdamos užkoduotus impulsus, turinčius įtakos mūsų veiksmams. Jų poveikis didžiausias šioms gyvenimo sritims:
a) "džati", šeimą ir namus;
b) "ayus", sveikatą ir gyvenimo trukmę,
c) "bhoga", laimę ir gyvenimo vertę.

Riši išminčiams karma buvo susijusi su tokiomis pirmapradėmis Visatos jėgomis, kad jie suvokdavo ją kaip vieną iš 36-ių pirminių formos elementų ("tattva"), kurie išsidėstę nuo Parašakti, grynos sąmonės, iki prithivi tattva, žemės. Karma (vadinama "niyati tattva"), dvasinė-magnetinė energijos forma, yra aštuntoje vietoje.

Šis jos magnetizmas padeda suvokti, kaip karma "sugrįžta atgal". Kiekviena karma (ar veiksmas) sukelia virpesius, vasanas, besiskiriančias jėga, kurios ir toliau tebevirpa mintyje. Šios vasanos yra įmagnetinti pasąmonės reiškinių impulsai. Panašus traukia panašų. Mylinti širdis veržiasi prie kitos mylinčios širdies; pikta šliejasi prie pikta. Taip kiekvienas veiksmas, karma, traukia tol, kol išsimagnetina.

Karmiškasis sanskrito žodynėlis

    karmabhanda: veiksmų saitai, t.y. sąsajos atgimstant.
      karmadoša: nuodėminga veikla arba šiurkšti klaida; blogos pasekmės.
     karmadušta: ištvirkęs veiksmais.
       karmadža: veiksmo padarinys, geras ar blogas.
     karmadživa: pragyvenimo lėšos iš darbo ar prekybos.
     karmakšaya: darbo sunaikinimas.
    karmakšetra: vieta religinėms apeigoms.
   karmanirhara: blogų poelgių ar jų pasekmių panaikinimas.
    karmaništha: stropiai atliekantis religines apeigas.
      karmapaka: poelgių brandinimas, ankstesnių poelgių sąlygota būsena.
     karmaphala: Veiksmų vaisiai.
    karmarambha: veiksmo pradžia.
      karmašaya: "karma turėtojas". Aprašo sielos kūną.
     karmasamya: karmiškoji pusiausvyra.
    karmasiddhi: pavykęs veiksmas.
     karmatyaga: pasaulietiškų įsipareigojimų ir prievolių atsisakymas.
      karmavaša: būtina veiksmų įtaka.
     karmavidhi: veiksmo tvarka, apeigų atlikimo tvarka.
      karmajoga: "susiliejimas per veiksmą", beasmenė religinė praktiką.
krijamana karma: veiksmai padaryti, karma sukurta.
           papa: nedora, nuodėmė, nusikaltimas - klaidingas veiksmas.
    pradžačitta: atgaila, "dominuojanti mintis ar siekis".
          punya: šventas, doras, geras.
  sančita karma: visų šio ir ankstesnių gyvenimų karmų visuma.

Papildomi skaitiniai:
Buddha ir budizmas
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Indonezijos mirusiųjų kultas
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Buvęs uždaras Tibetas
Jama - tai Mirtis
Vartiklis