|
Reportažas iš Kompiuterininkų dienų'99 Birštone Perteiksime pamąstymus apie tai, ką išgirdome ar regėjome - ne tik pranešimų, diskusijų metu,
bet ir "anapus užsklandos". Šiame rašinėlyje nėra griežtos takoskyros tarp pasisakusiųjų žodžių ir
mano interpretacijų. Leidau sau pasiausti "Vartiklio" dvasia.
Pirmosios dienos atšvaitai Papildomi skaitiniai:
KD99: Antroji diena 
Atidarymas Pirmoji diena buvo daugiau skirta mokyklinės informatikos konferencijai ir bandė spręsti įvairias švietimo problemas. Targamadzė:
Juozas Zalatorius (pranešimas "Informacijos technologijos mokykloje") apie tai, ar tikrai IT (informacinės technologijos) yra gėris. Pirma, greitai aptinkame, kad Internetas yra didelis šiukšlynas. Bet dar svarbiau, kad IT atima darbo vietas. Jos padidina skirtumą tarp kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos, kuriai vis sunkiau surasti darbą (paskaitykite apie neo-feodalizmo atėjimo grėsmę). Kad to neatsitiktų - reikia orientuotis į mokymą, kuris bus didžiausia 21-o amžiaus industrija (pridursiu, biznis ir pinigai). O ką mes dabar matome švietimo srityje? Nebent tai, kad pinigai tiesiog išmetami į orą. Tiriant padėtį Anglijos švietime nustatyta, kad nemaža dalis moksleivių nepasiekė reikiamo išsimokslinimo, o taip pat dalis jų "įsiliejo į šaunias nusikaltėlių gretas". Tad daug svarų banknotų buvo išleista veltui. Bet, jei mums taip labai rūpi tie "blogi" procentai, tai gal išvis neskirkime švietimui lėšų - ir nebus graudu žiūrėti, kaip nugula į mokinių galvas, o kieno nors kišenes. Juokas juokais, tačiau ar tikrai tiek mažai skiriama lėšų IT vystymui mokyklose. Kaip rodo kai kurie pavyzdžiai, skiriant ne abstrakčias lėšas, o finansuojant labai konkrečius projektus (tokius kaip "LitNet") pasiekiami labai geri rezultatai. gali būti, kad pinigų yra pakankamai, tačiau jie paskiriami ne tam, ne tiems ir ne taip... Juk kartais reikia, kaip vėliau pasakė K.Gečas, kad reikia "žiūrėti toliau savo subinės". Ar nebūna taip, kad švietimui skirti pinigai nubyra tam, kas įdomu tik vienam kitam klerkui (po skambiais "registrų" ir "sistemų" vardais), o mokinys gauna tik papelėjusius jų trupinius? Bet ar yra Lietuvoje bent vienas, kuris nuspręstų, kas yra svarbiausia? Netikiu... Tačiau yra daug entuziastų, kurie dirba tarsi pilkos pelytės niekieno nepastebimi (o kartais ir paujami), ir kurių indėlis daug svaresnis nei tų, kurie "pavarto" milijonus. Et, geriau išsiblaškyti į sekcijas, tačiau jau pirmojoje ("Metodiniai informatikos aspektai) K.V. Paulauskas "įkirto" ("Terminų darybos problemos"), kad kalbėti turime šia sąsaja su kitais asmenimis. Pateiksiu tokios sąsajos pavyzdį: "Mes turime Vebą (juk lietuvių kalboje nėra 'W' raidės) po kurį brausiname eksploreriu, hitindami į visokius seksovus saitus ar nerasdami jame to, ką turime panosėje (ar tik ne snarglį?)" Tokia būtų mūsų kalba, jei pasektume pranešėjo nuostata kuo plačiau naudoti amerikoniškų žodžių atitikmenis. Dar gerai, kad netrukus M.Šalkauskas mums gražiai parodė, kokius bruzgynus surandame nėrę į sinonimų krūmelį. Ir kaip mums surasti žodį kalboje ar sinonimą kitam žodžiui? Kokios erdvės fantazijai ir sąsajoms: tėvynė, tėviškė, tėvonija... Ir kaip toli galime nueiti?... Tad ir žodžio paaiškinimas žodyne turėtų būti: trumpas, aiškus, vienareikšmis, mažakalbis, susiejantis, tvarus (t.y., išlaikantis prasmę paaiškinime praleidus kai kuriuos žodžius). Sprukę į koridorių sustingau prie stendo, skirto Interneto teisinio reguliavimo problemoms (D.Štililis, R.Petrauskas). Ir nustembi prie jo sužinojęs, kad net kredito kortelės Lietuvoje nėra teisėtos (nėra el.dokumento ir el.parašo įstatymų) - ir jei rimta miglota problema nutiks, tai dar neaišku, kaip ten pasibaigs... O net ir priimtas naujas įstatymas numato autorinių teisių apsaugą tik spaudiniams ir muzikos įrašams... Tad imkime, broliai, viską, ką pamatome, ir kiškime į Internetą, o jei koks "Lietuvos Rytas" panorės savo išimtinę teisę ten savo rašinius publikuoti - viskas priklausys tik nuo teisėjo - ar ta koja iš lovos atsikėlė (o gal ir nuo gautų argumentų dydžio savo kišenėje?). Tokie šiurpuliakai nuo mano kūno pagaugais spuko pro visas duris į grupę, kurioje man pirmininkaujant bandėme atsakyti į klausimą "Internetas ir mokykla: kam kaip ir kodėl?" Pusantros valandos prabėgo bandant suvokti, ar išvis reikia tiesti Interneto laidus į mokyklą - ir vienareikšmės nuomonės nesurasta. Bet apie tai bus pasiūlytas atskiras reportažas, nes autorius susirūpinęs, kad distancinis mokymas (D.Rutkauskienė) su palydovinėmis antenomis, videokonferencijomis iš Madrido ir San Francisko išmes iš mokyklos varganą mokytoją ir atimdamas iš jo burnos paskutinį duonos kąsnį. O man nejučia norisi jai užduoti klausimą - O ką tai (palydovinės videokonferencijos) tiesiogiai duos Elizai, mažai pirmokėlei iš Varėnos rajono Glūko kaimo? (Apie kitos Elizos klausimą apie Internetą skaitykite http://www.spauda.lt/nr26int/eliza.htm) Parodykite man pirštu, ką jai (Elizai) jau dabar duos tie Finansų ministerijos skirti milijonai litų šiam (distanciniam) projektui? Tokių sunkių minčių slegiamas ir neramus blaškiausi susipažinimo vakare tarp dviejų alaus bačkų ir prisiminimų, sutikdamas "Minčių sodo" jaunuosius daigus, kuriuos atspindėjo lengvos bangelės Nemuno kilpose. Ir žinote, kaip anksti brėkšta, - ir tegu teatleis tos tų daigų puoselėtojos, kurios manė, kad tąnakt reikia saldžiai miegoti... Naujas rytas išaušo - tegu bus ir naujas reportažas...
Antrosios dienos atšvaitai ir 
NSO puslapis | |