Šnipas gali būti visai ne tas, kokio tikiesi

Pasaulyje pastebimas šnipinėjimo atgimimas – Pekinas apkaltino JAV verbavus šnipus Kinijoje, iškart po to, kai Didžiosios Britanijos valdžia Pekino vardu apkaltino du vyrus pažeidus Oficialių paslapčių aktą. Du vyrai Vokietijoje apkaltinti šnipinėjus Rusijai, o JAV aktyviai ieško ką užverbuoti Kremliuje…

Daugumai žmonių supratimą apie žvalgybos darbą suformavo vis populiarėjantis šnipų žanras. Džeimsas Bondas, britų autoriaus Ian Fleming’o1) išradimas, buvo žvalgas, dirbęs JK slaptojoje žvalgybos tarnyboje (kitaip MI-6) ir sugebėjęs pasislėpti įvairiais būdais, dažnai pasitelkęs futuristinius įtaisus. Šnipų ir šnipinėjimo įvaizdis vis dar dažnai Džeimsas Bondas Skyfall siejami su į Bondą panašiais personažais, kurie laisvai naršo diplomatiniuose priėmimuose, yra įvaldęs kovos menus ir t.t. Tai visiškai klaidinantis, o kartu ir nevisiškai nutolęs nuo tiesos požiūris.

Viena problemų, kad dažnai šnipas painiojamas su žvalgybos pareigūnu, kuris tai pasirinko kaip darbą, nors kai kuriems jis ir pavojingas. Paprastai žvalgybos pareigūnai naudojasi diplomatine priedanga, suteikiančią jiems apsaugą nuo suėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Kai kurie neturėjo tokio imuniteto ir iš tikro buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau jie dažnai buvo paleisti į savo šalis gerokai anksčiau nei pasibaigė jų įkalinimai, iškeičiant juos į kitos pusės įkalintus žmones. Toks buvo sovietų žvalgybos pareigūno Konon Molody2), 7-ame dešimtm. dar žinomo Gordon Lonsdale vardu, likimas, kuris buvo grąžintas per kalinių mainus atkalėjęs 3 m. iš 25 m. bausmės. 2010-ais Rusijos žvalgybos agentė ir modelis Anna Chapman3) ir jos tautiečiai buvo iškeisti į 10 rusų (tarp jų Sergejus Skripalis4), vėliau vos išvengęs Rusijos pasikėsinimo nužudyti).

Žvalgybos pareigūnai buvo atrenkami pagal jų gabumus ir mokomi tobulinti savo įgūdžius. Visų pirma, tie, kuriems pavesta įdarbinti šaltinius, paprastai yra socialiai patyrę, simpatiški ir geri pašnekovai. Pvz., Richard Sorge5), politikos mokslų daktaro laipsnį įgijęs žurnalistas, slapta dirbęs sovietų žvalgybos pareigūnu, pasinaudojo savo vokiškomis šaknimis, kad 3-ame dešimtm. sėkmingai įsiskverbtų į Vokietijos diplomatinius sluoksnius Tokijuje. Šiek tiek panašus į Džeimsą Bondą, jis buvo apibūdinamas kaip turintis nenugalimą žavesį. R. Sorge artimai susidraugavo su Vokietijos karo atašė (vėliau ambasadoriumi), kartu viliodamas jo žmoną. Sorge taip pat lakstė po Tokiją motociklu, dar kartą tuo atspindėdamas tiesos ir literatūros sutapimą.

Kita vertus, užverbuoti šnipai atrenkami tik pagal tai, kokią informaciją jie turi ir nori perduoti. Taigi paprastai tikimasi, kad užverbuoti šnipai išduos savo šalis. Net jei kai kuriais atvejais, pvz., Ryszard Kuklinski’o6) Varšuvos sutarties karinių paslapčių perdavimas Vakarams šaltojo karo metu, yra moralinis pateisinimas, tai išlieka ekstremalesniu pasirinkimu nei žvalgo profesionalo.

Skirtingai nuo žvalgybos pareigūno, kuris gali tikėtis, kad kada nors paliks šnipinėjimo veiklą, užverbuotam šnipui gali tekti visą likusį gyvenimą žvalgytis per petį. Daugumoje šalių šnipinėjimas yra ypač rimtas nusikaltimas, už kurį gresia griežta bausmė. Užverbuoti šnipai turi gyventi dvigubą gyvenimą, meluodami net draugams ir šeimos nariams. Žvalgybos pareigūnai dirba savo šaliai, savo žmonėms; užverbuoti šnipai dirba pašaliniam asmeniui, dažnai priešui.

Nors kai kurie užverbuoti šnipai tapo priverstiniu būdu, tarp jų daug ir savanorių. Tyrimai rodo, kad tarp jų yra neproporcingai daug psichopatiškų, narciziškų ir nesubrendusių žmonių, taip pat daug piktnaudžiavimo alkoholiu ir asmeninių krizių atvejų. Robert Hanssen’as7), kuris šnipinėjo Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos vardu, buvo apibūdintas kaip psichopatas. Tas pats pasakytina ir apie John Walker’į8), kuris pardavė JAV Karinio jūrų laivyno paslaptis, o vėliau įdarbino šeimos narius dirbti su juo. Abu vyrai demonstravo bejausmę nepagarbą net savo šeimų saugumui ir gerovei, taip pat dėl savo veiksmų visai nesigailėjo. Stig Wennerström’as9), Švedijos karinių oro pajėgų pulkininkas, dešimtmečius šnipinėjęs Sovietų Sąjungai, turėjo labai aiškų narcistinį potraukį (tai matyti iš jo atsiminimų, kuriuose jis teigė, kad per šnipinėjimą jis vienas išsaugojo taiką pasaulyje Šaltojo karo metu).

Ir jei šnipai pop kultūroje ir realaus gyvenimo žvalgybos pareigūnai, besimaišantys su diplomatais, gali būti šiek tiek panašūs, užverbuoti šnipai paprastai yra labai skirtingos veislės - jie toli nuo literatūrinių šnipų žavesio ir linkę būti labai neramios asmenybės. Tikėtina, kad jiems pabaiga bus ne kelionė į saulėlydį, kai ekrane slenka titrai, o veikiau vieniša kalėjimo kamera.

Kaip sovietai pavogė raketą, turėjusią viešpatauti ore  

1958 m. rugsėjo 24 d., Taivanio sąsiauris.  Praėję 9 m. po Kinijos pilietinio karo, kai Taivanis oficialiai tapo suverenia Kinijos respublika, jos pajėgos kovojo prieš žemyninę KLR, kuri siekė gražinti Taivaną į komunistinio režimo kontrolę.
12-a JAV F-86F Sabre naikintuvų netruko pasiruošti ginti Taivaną nuo 12-os Kinijos MiG-17, kuriuos Mao Dzedunas pasiuntė, kad patikrintų Taivano oro gynybą. MIG-17, nors ir nepritaikyti oro mūšiams, galėjo skristi greičiau ir aukščiau, nei senstelėję „kardai“, tad juos buvo sunku perimti. Ir abi pusės tai žinojo.

Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) „MiG’ai“ skraidė virš ROCAF „Sabre“, saugiai už jų M3 0.50 kalibro kulkosvaidžių pasiekiamumo ir jų pilotai stebėjo dūmus raketoms nuskriejus nuo „Sabre“ sparnų, - ir stebėjosi, kodėl „Sabre“ pilotai šaudo žinomai netiksliomis oras-oras raketomis. Bet taip truko tol, kol tos raketos nepradėjo nenumaldomai veržtis link „MiG” lyg būtų vedamos nematomos rankos. Per kelias akimirkas 6-i „MiG” nukrito į vandenį, o likę pasuko į žemyną, tik netyčiomis parnešdami ir slaptą „keleivį“ – nesprogusią „Sidewinder“ raketą, pirmąją sekančią pagal infraraudonuosius spindulius.

1945 m negausi inžinierių grupė Inyokerne (Kalifornijoje) vykdė įslaptintą naujos technologijos tyrimą: švino sulfido bekontakčius sprogdiklius. Kadangi jie buvo jautrūs šilumai, fizikas William B. McLean’as10) juose įžvelgė naują raketų nutaikymo būdą. Jo komanda, pašaipiai vadinta „ McLean’o hobių parduotuvėle“ (nes jos darbas laikytas laiko ir pastangų švaistymu), 9-is metus triūsė šaltoje Kalifornijos dykumoje ties slaptu raketų projektu.

Prieš 1950 m. JAV įsivėlė į Korėjos karą ir jos Karinis jūrų laivynas atliko kai kurias pirmąsias oro misijas prieš įsiveržiančias Šiaurės Korėjos pajėgas ir greitai nustatė, kad sovietų gamybos naikintuvai MiG-15 pranoko reaktyvinius naikintuvus F9F Panther pagal beveik visus našumo rodiklius, įskaitant greitį ir manevringumą. Rimtų nuostolių išvengta tik karinio jūrų laivyno pilotų, kurių daugelis buvo Antrojo pasaulinio karo veteranai, patirties dėka. Tad laivynas ieškojo kažko, kas kompensuotų tą sovietų pranašumą. Vienu akivaizdžiu sprendimu buvo tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai sukūrė „oras-oras“ raketas – JAV jau turėjo to tipo raketas, tačiau nebuvo, kas jas nuvestų į taikinį.

Ir būtent McLean’o komanda pasiūlė sprendimą – 5-ių colių oro raketos nosyje už skaidraus stiklo kupolo įtaisė besisukantį parabolinį veidrodį, žinomą kaip „Cassegrain“ reflektorius. Besisukantis 4200 apsisukimų per minutę greičiu veidrodis atsispindėjo ant antrojo veidrodžio, nuolat projektuodamas 25o vaizdą į švino-sulfido detektorių. Karšto objekto atstumas nuo sukimosi ašies kreipė raketą teisingu kampu ir po pakankamo korekcijų kiekio raketa pasiekdavo nulinį kampą nuo sukimosi ašies, taip nusitaikydama tiesiai į infraraudonųjų spindulių šaltinį.

W. McLean’as šią raketą pakrikštijo „Sidewinder“ pagal nuodingą raguotąją barškuolę (Crotalus cerastes ), sutinkamą Mohavių dykumoje, greta Kinijos ežero. Ir jos pavadinimas buvo gana taiklus: kaip ir raketa, gyvatė aptinka auką pagal infraraudonąją šiluminę spinduliuotę. Ir, pasak legendos, angliškas pavadinimas taip pat žymi išskirtinius raguotosios barškuolės pėdsakus, paliktus dykumos smėlyje – panašius į kamščiatraukio judesius raketai skrendant. AIM 9X Vėliau pavadinta AIM-9B, raketa turėjo 3 mylių veikimo nuotolį, t.y. gerokai pranokstantį esamų pabūklų, ir 10 svarų sveriančią galvutę, kurios efektyvus sprogimo spindulys buvo 30 pėdų.

1956 m. „Sidewinder“ buvo slapta įtaisytos lėktuvnešių naikintuvuose, taip JAV suteikdamos pranašumą. O 1958 m. JAV pateikė Taivanui  F-86F Sabre naikintuvų, o TSRS – KLR teikė MiG-15, o taip pat patobulintus MiG-17F. Jei Kinija būtų tapusi pranašesnė ore, tai būtų didelė propagandinė pergalė. Tačiau JAV atsakė su slapta „Juodosios magijos“ projekto programa – ji aprūpino „Sabre“ naikintuvus AIM-9 Sidewinder raketomis, leidusiomis ROCAF naikintuvams iššauti raketas į aukščiau ir didesniu atstumu skrendančius priešo lėktuvus, o tada apsisukti ir grįžti.

Kai kinų pilotai grįžo į bazę, pritrenkti praradimų ir manevruojančių raketų, jie netruko išsiaiškinti priežastį, kai viename iš išlikusių lėktuvų suradę nesprogusią raketą. Pradžioje kinų inžinieriai bandė savarankiškai ją išnagrinėti, tačiau to neleido jų tuometinės technologijos – tad raketą perdavė TSRS, kur ją perdavė Toporovo konstruktorių biurui, nurodę, kad reikia pagaminti tikslią kopiją.

„Sidewinder“ užklupo TSRS netikėtai – joje tebuvo gaminama trumpo nuotolio „oras-oras“ raketa „Vympel K-5“, tinkamą, geriausiu atveju, lėtiems taikiniams (bombonešiams) numušti. Tuo metu karinių paslapčių vagystės buvo gana dažnos – to siekė abi pusės (bet dažniau tai vyko iš Vakarų į Rytus). Pvz., TSRS rėmėsi branduolinėmis paslaptimis, kurias jai pateikė Manhateno projekto veteranas fizikas Klaus Fuchs’as11), leidusias pagaminti savo atominę bombą, o neturėdami tarpžemyninio bombų pristatymo sistemos, sovietai taip pat nukopijavo B-29 Stratofortress, per Antrąjį pasaulinį karą paimtą Sibire, nukopijuodami net skyles fiuzeliaže, nesuprasdami, kam tai iš tikro padarė. Tačiau „Sidewinder“ kopija buvo reikšmingiausia oro mūšių atžvilgiu.

Sovietų inžinieriai stebėjosi ne tik „Sidewinder“ efektyvumu, bet ir jo dizaino paprastumu. Iki 1960 m. buvo baigta jos atvirkštinė inžinerija - pavadinant K-13 raketa (NATO pavadinimas: AA-2 „Atolas“). Tai tapo pagrindine sovietų bloko trumpojo nuotolio raketa; sovietų sąjungininkės (įskaitant Kubą, Vietnamą; dar Indiją, Pakistaną bei Kiniją) savo versiją pavadino PL-2.

1969 m. patobulinta AIM-9B versija pradėjo tarnybą Vokietijos oro pajėgose: ji turėjo tokius patobulinimus kaip „kietojo kūno elektronika, anglies dioksido ieškiklio aušinimas, naujas nosies kupolas ir geresnis optinis filtravimas“. Raketa turėjo jautresnį infraraudonųjų spindulių ieškiklį, mažiau lėktuvus painiojantį su žeme, debesimi ar saule. Žinoma, sovietai irgi norėjo šios versijos. KGB užverbavo vokiečių architektą Manfredą Ramminger’į12). Vieną 1968-ųjų m. naktį jis įsibrovė Neuburgo oro bazę (KGB turėjo užverbuotą pilotą, M. Ramingeriui parūpinusį bazės planą) ir trise (įskaitant šnipo vairuotoją) raketą atrideno iki „Mercedes“. 9-ių svarų svorio raketa netilpo į mašiną, tad trejulė išdaužė jos užpakalinį stiklą ir pridengę raketą išvažiavo nuveždami į M. Ramingerio namus. O vėliau specialioje dėžėje lėktuvu nuskraidino į Maskvą – už tą darbą gaudamas 81 tūkst. dolerių (dabar tai būtų 700 tūkst. vertės). Vėliau VFR visus juos „susėmė“ ir nuteisė 3-4 m. kalėti.

Bet nors TSRS ir gavo AIM-9B FGW Mod.2, neaišku kiek naudos iš to turėjo. Nors 1973 m. ir pagamino jos kopiją K-13M, jų elektronika labai atsiliko ir šioje srityje niekad neprilygo Vakarams – net ir dabar Ukrainoje paimtuose Rusijos ginkluose gausu vakarietiškų mikroschemų.

Raketa „Sidewinder“ buvo vienas iš sėkmingiausių visų raketų, iki 2021 m. numušusi 270 taikinių, o ir toliau „veikianti“: JAV panaudojo naujausią AIM-9X versiją, kai 2023 m. numušė Kinijos šnipų oro balioną (skaitykite >>>>>), o 2024 m. F-15E Strike Eagles ją naudojo husių dronams Jemene numušti.

Trumpos biografijos:

1) Janas Flemingas (Ian Lancaster Fleming, 1908-1964) - britų karinio jūrų laivyno žvalgybos karininkas, rašytojas ir žurnalistas, geriausiai žinomas ciklu apie slaptąjį agentą 007 Džeimsą Bondą. 1939 m. gegužę Flemingas tapo Karališkojo Karinio jūrų laivyno žvalgybos direktoriaus Dž. Godfrio asmeniniu asistentu. 1945 m. gegužę J. Flemingas pasitraukė iš tarnybos, tapdamas „Kemsey“ spaudos grupės užsienio koordinatoriumi.  Jamaikoje pasistatė vilą, kurią pavadino „Auksine akimi“, kurioje  1952 m.  ir pradėjo rašyti šnipų romaną „Casino Royale“ su Džeimsu Bondu. Su juos ciklą tęsė iki 1965 m. („Žmogus su auksiniu pistoletu“). Dar parašė knygą vaikams ir du ne grožinės literatūros kūrinius.

2) Kononas Molodas (1922-1970) – tarybinis žvalgas, pulkininkas, Vakaruose žinomas kaip Gordon Arnold Lonsdale.Į Kanadą su padirbtais dokumentais atvyko 1954 m. Vėliau persikėlė į JK (atseit, mokytis kinų kalbos). Apsimesdamas Kanados verslininku „Šaltojo karo“ laikotarpiu, buvo neoficialiu KGB agentu ir Portlando (Anglijoje) šnipų tinklo vadovu. Jo tikslu buvo rinkti informaciją apie JK ir JAV karins jūrų bazes bei anglų darbus kuriant branduolinius reaktorius povandeniniams laivams ir bakteriologinio ginklo kūrimą. Suimtas 1961  m.; po 3 m. iškeistas į anglų šnipą. Netikėtai mirė vaikštinėdamas miške, oficialiai nuo infarkto.

3) Ana Čapman (Anna Chapman, mergautinė pavardė Kuščenko. 1982 m.) - ukrainiečių kilmės rusų žvalgė, dirbusi kaip TV vedėja, REH TV pseudomokslinio teletabloido „Čapman paslaptys“ autorė. Į JAV persikėlė 2010  m. vasarį. Suimta JAV 2010  m. birželio 27 d.; per šnipų mainus iškeista 2010 m. liepos 8 d. Rusijoje dirba medijų srityje.

4) Sergejus Skripalis (g. 1951 m.) - buvęs rusų žvalgybos karininkas, veikęs kaip dvigubas agentas JK slaptųjų tarnybų (nuo 1995 m. - MI-6) naudai atskleisdamas rusų šnipus. 2006  m. nuteistas Rusijoje, 2010 m., po apsikeitimo su JAV šnipais, apsigyveno Britanijoje, kur gavo pilietybę. 2018  m. buvo pasikėsinta jį nunuodyti „Novičok“ nervus paralyžiuojančiais nuodais, tariamai, tai Rusijos spec. tarnybų kerštas – tai sukėlė tarptautinį skandalą. 2020 m. kartu su taip pat nukentėjusia dukra su naujomis tapatybėmis apsigyveno Naujojoje Zelandijoje. Zorgė Japonijoje

5) Ričardas Zorgė (Richard Sorge, 1895-1944) - vokiečių žurnalistas, žvalgas, TSRS spec. agentas Japonijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Japonams suėmus Zorgę, jis buvo apkaltintas šnipinėjimu. Naudojo pseudonimą R. Sonter, jo slapyvardis NKVD buvo „Ramsay“ (ir kiti). 1964 m. reabilituotas, jam suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas, paskelbus, kad jis iš anksto informavo apie plano „Barbarosa“ vykdymą. Nuo 1930 m. kaip žvalgas veikė Kinijoje. Japonijoje veikė 1933-1941 m.; 1941 m. pranešė apie A. Hitlerio planus netrukus pulti TSRS, tačiau užpuolimo data buvo nuolat kaitaliojama. 1941 m. rugsėjį jis pranešė, kad Japonija nepuls TSRS. Po mėnesio buvo suimtas, kankinamas, verčiamas prisipažinti ir galiausiai 1944 m. lapkritį pakartas. Stalinas atsisakė įsikišti.

6) Ryšardas Kuklinskis (Ryszard Jerzy Kukliński, 1930-2004) - lenkų pulkininkas (po mirties – brigados generolas), CŽV agentas, slapyvardžiu Jack Strong. Dalyvavo slopinant 1968 m. sukilimą Čekoslovakijoje. Panaudoti metodai, o taip pat 1970-71 m. bruzdėjimai Lenkijoje paveikė jo nuostatas. 1972-81 m. perdavė amerikiečiams kelias dešimtis tūkstančių strateginės reikšmės slaptų dokumentų. 1981  m., kilus grėsmei, kad gali jį identifikuoti, buvo įvykdyta jo, kartu su šeima, išgabenimo operacija. Vėliau abu jo sūnūs žuvo tariamai „nelaimingų“ nutikimų metu. Pats Kuklinskis 1984 m. „už akių“ TSRS karinio tribunolo nuteistas mirties bausme. Tačiau egzistuoja versija, kad jis galėjo būti ir dvigubu agentu, - ir dirbti ir GRU.

7) Robertas Hansenas (Robert Philip Hanssen, 1944-2023) – FTB agentas,  1979-2001 m. šnipinėjęs TSRS, o vėliau Rusijos naudai. Perdavė KGB apie 6000 slaptų dokumentų – apie JAV strategiją branduolinio karo atveju, JAV kontržvalgybos elementus, ginkluotės technologijas ir kita, tame tarpe ir apie daugiamilijoninės vertės tunelį po TSRS ambasada.. Nuteistas kalėti 15-a kartų iki gyvos galvos ir mirė kalėjime. Jo istorija pasakojama TV filme „Meistriškas šnipas“ (2002), kurį kalėjimo prižiūrėtojai leido R. Hamsenui žiūrėti. Taip pat jis jo suėmimas pateikiamas trileryje „Išdavystė“ (2007), o jo paieškų istorija aiškinama dokumentiniame filme „Superšnipas“ (2007).

8) Džonas Volkeris (John Anthony Walker Jr., 1937-2014) – JAV karinio povandeninio jūrų laivyno budintis karininkas, TSRS KGB agentas, šnipinėjęs 1967-85 m. ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos (ir mirė kalėjime). Jis sovietams perdavė daugybę slaptos informacijos įskaitant KW-7 ir KW-37 šifratorių schemas ir raktus jiems bei kaip amerikiečiai aptinka sovietinius povandeninius laivus akustiniais metodais. Kaip atlygis jam sumokėta apie 1 mln. dolerių, o išsidavė savo nepamatuotai didelėmis išlaidomis ir išduotas žmonos. Jo veikla perteikta dviejų dalių CBS TV dokumentiniame filme „Šnipų šeima“ (1990).

9) Stigas Venerstriomas (Stig Erik Constans Wennerstrom, 1906-2006) – švedų oro pajėgų karininkas, pulkininkas, atašė TSRS ir JAV pasiuntinybėse, 1948-63 m. TSRS slaptus duomenis. 1963 m. buvo suimtas ir nuteistas kalėjimui iki gyvos galvos, vėliau nuosprendį pakeičiant 20 m. kalėjimo, o 1974 m. paleistas. Jis aiškino, kad duomenis perdavinėjo, kad palaikytų jėgų balansą ir neleistų prasidėti Trečiajam pasauliniam karui (kaip rašė „Šnipo memuaruose“, 1972 m.). Iki pat mirties nesigailėjo dėl savo veiklos.

10) Viljamas MakLynas (William Burdette McLean, 1914–1976) – amerikiečių karinio jūrų laivyno fizikas, sumąstęs ir sukūręs į šilumą reaguojančią „Sidewinder“ raketą. Po karo pradėjo dirbti Kalifornijos valst. buvusioje NOTS (dabar Kinijos ežero oro ginklų centras), kur 1945-54 m. vadovavo „Sidewinder“ kūrimo projektui. 1954 m. paskirtas NOTS techniniu direktoriumi, kuriuo išbuvo iki 1967 m.

11) Klausas Fuksas (Klaus Emil Julius Fuchs, 1911-1988) – vokiečių fizikas teoretikas, Manhateno projekto dalyvis nuo JK, informaciją apie branduolinį ginklą perdavęs TSRS. Buvo komunistinių pažiūrų, į KO įstojo 1932 m. 1933 m. pabėgo iš Vokietijos į Angliją, nuo 1937  m. dirbo M. Borno laboratorijoje. Prasidėjus karui, internuotas kaip priešiškos valstybės pilietis, tačiau 1940 m. išlaisvintas. 1943  m. įtrauktas į Manhatano projekto grupę. Pasisiūlęs informuoti TSRS dar 1941 m., ryšį atgavo tik 1945 m. - ir perdavę ypatingai vertingą informaciją, taip pat ir apie pirmąjį branduolinį bandymą, kuriame pats dalyvavo. 1945-46 m. dalyvavo kuriant vandenilinę bombą, duomenis apie kurią irgi perdavė sovietams – manoma, kad 3 m. paspartindamas jų branduolinių ginklų susikūrimą. 1949  m. FTB perdavė duomenis MI-5 apie K. Fukso „užklasinę“ veiklą ir 1950  m. vasarį jis suimtas. Nuteistas 14 m. kalėjimo, tačiau JK atsisakė perduoti jį JAV. 1959  m. paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją (VDR). Dirbo Branduolinių tyrimų ins-te Dresdene, kur netrukus tapo direktoriaus pavaduotoju. 1972  m. išrinktas akademiku.

12) Manfredas Ramingeris (Manfred Ramminger, 1930-1997) – vokiečių architektas, užverbuotas KGB, kad pavogtų amerikiečių AIM-9 „Sidewinder“ infraraudonųjų spindulių valdomą raketą ir Neuburgo oro bazės (1967). Turėjo plevėsos reputaciją. Su padėjėjais buvo suimtas 1968 m., kai vienas dalyvių W.-D. Knoppe, būdamas girtas bare, pasigyrė apie vagystę. Nuteistas 4 m. kalėti, tačiau „iškeistas“ per 1971 m. šnipų apsikeitimą.

Om Simrikė
Beduinas soste
Flirtas su Hitleriu
Operacija „Ciceronas“
Svastika: slaptoji prasmė
Kaip naciai pavogė Kalėdas
Gebelsas: kiekvienam po ampulę
Rasistinio pobūdžio prievartos apraiškos
Patristinės elgsenos paplitimas
CŽV: Sąmokslas prieš savus
Paranoja skverbiasi giliai
Hitleris: gyvas ar miræs?
Anapus gėrio ir blogio
Pasaka apie Machno
Slidi sąmokslo teorija
Tarybiniai alchemikai
Kijevo paslaptys
Lėlininkai
Vartiklis