ABORTAS – GERIAUSIAS SPRENDIMAS?

Kai kurios moterys aborto klausimu laikosi liberalių pažiūrų. Jų manymu, tokiu būdu galima išvengti vėlesnio smurto prieš vaikus, ir t. t. Anot dr. Džeimso Dobsono, visai nenuostabu, jei nubudę vieną dieną išgirsime, jog vyro ar žmonos nužudymas turėtų būti įstatymo įteisintas, idant vėliau padėtų išvengti tam tikros prievartos ar smurto vieno iš sutuoktinių atžvilgiu. Kaip nebūtų keista, kaip tik tokie samprotavimai slypi už aborto idėjos: kūdikio nužudymas motinos įsčiose neleis, kad vaikas būtų skriaudžiamas po gimimo.

Tačiau tai tiesiog nelogiška. Įdomu, kas gi, aborto šalininkų manymu, nupigina gyvybę kiekvienoje tolesnėje jos vystymosi stadijoje? Nėštumas gali būti neplanuotas, nelauktas, netikėtas ir nepageidaujamas. Tačiau nepageidaujamų vaikų nebūna. Tik pažiūrėkite, kiek milijonų šeimų trokšta įsivaikinti kūdikį. Kai kurie žmonės pereina kryžiaus kelius, kol sutvarko visus dokumentus, leidžiančius priimti vaikelį į savo širdį, šeimą, namus.

Dr.D.Dobsonas mano, jog moralinę teisę sunaikinti besivystantį gemalą mes turime tik tuomet, jei motinos gyvybei gresia mirtinas pavojus. Savo radikalią poziciją abortų klausimu D.D. remia vienu paprastu klausimu: ar yra koks nors esminis skirtumas tarp kūdikėlio, esančio motinos gimdoje, ir kūdikėlio, kuris nukeliauja savo pirmąją nedidelę kelionę gimdos kakleliu ir patenka į šį pasaulį? Jei yra, tai koks tas skirtumas? Kuriuo momentu Viešpats Dievas apvelka asmenį “žmogiškumo mantija”? Kas tokio mistiško įvyksta, kūdikiui išėjus iš motinos kūno, kad paprasta protoplazma staiga virsta žmogiška būtybe, turinčia amžiną sielą?

Vienintelis skirtumas tarp vaikelio įsčiose ir gimusio vaikelio yra tas, kad vienas yra nematomas, o kitas – matomas. Jei priimsime šią prielaidą, bus lygiai taip pat amoralu žudyti negimusį kaip ir gimusį. Netgi aborto šalininkai nedrįsta siūlyti nužudyti vaikelį jam gimus, jei pastebimi kokie nors sveikatos ar psichikos sutrikimai.

Tad kodėl tas kūdikis turėtų būti NIEKAS, kol yra motinos įsčiose? Argi įstatymas kartais nesuteikia skirtingo statuso tam, kuris gimęs, ir tam, kuris dar negimęs. Tokiu atveju įstatymas nėra teisingas. Tokiam naikinimui nėra jokio biologinio ar moralinio pagrindo. Kūdikio nužudymas nepasidaro priimtinesnis dėl to, kad mes savo akimis nematome mirties proceso tos mažutėlės aukos, su kuria dar neturėjome progos susipažinti. Kas ryžtųsi gimusiam nesveikam vaikučiui suleisti mirtiną cianido dozę? Tačiau dar prieš prasidedant gimdymo sąrėmiams, kai kuriems atrodo visai priimtina mintis suplėšyti dar negimusį ir liguistą vaikelį į gabalus. Be abejo, šiuos klausimus žymiai lengviau nagrinėti iš filosofinės ar teologinės pusės nei atsidūrus tėvo ar motinos vietoje, susidūrus su tais dalykais asmeniškai. Ypač didelė pagalba reikalinga moteriai, kuri buvo išprievartauta ir nešioja per prievartą pradėtą kūdikį. Žodžiais neįmanoma nusakyti tos vargšės moters skausmo ir agonijos. Tačiau giliu dr.D.D. įsitikinimu, jei tokia motina išnešios vaikelį iki galo, ji tikrai niekuomet to nesigailės. Tai, kas yra teisinga ir moralu negimusio vaiko atžvilgiu, yra geriausia ir motinos bei tėvo atžvilgiu.

Specialus "Today's Cartoon by Randy Glasbergen" leidimas. Daugiau piešinukų - www.glasbergen.com

Pagal dr. Džeimso Dobsono straipsnį “Focus on the Family” parengė Rūta Vekerotaitė