Wong Yoon Wah ir jo kūryba  

Wong Yoon Wah Wong Yoon Wahas gimė 1941 m. Malaizijoje, yra Singapūro pilietis. Jis įgijo magistro ir daktaro laipsnius Viskonsino universitete, JAV. Ilgus metus iki 2003 m. profesoriavo ir buvo Nacionalinio Singapūro universiteto Kinų studijų katedros vedėjas. Tais pačiais metais buvo paskirtas Taivanio Yuan Ze universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto dekanu ir Kinų kalbotyros ir literatūros katedros vedėju. 2006 m. tapo Tarptautinio kalbų ir kultūrų fakulteto profesoriumi ir direktoriumi.

Dėstyti Singapūre atvyko 1973 m. po daktaro disertacijos apsigynimo Viskonsino un-te (JAV). Jis vienas nedaugelio tarptautinį pripažinimą pasiekusių singapūriečių, paskelbės apie 20 rinkinių: prozos, poezijos, mokslinių rašinių apie Kinijos literatūrą. Wong Yoon Wahas yra pelnęs daug literatūros premijų, įskaitant Singapūro kultūros medalį, ASEAN kultūros premiją (literatūros srityje) ir Pietryčių Azijos rašytojų premiją. Jis rašo prozą ir poeziją.

 
Kinų piktografija. Anapus simbolių

1. Rytas

Saulė atsistojus ant nendrės
Geria vėją ir valgo rasą.
Išvėmė nakties šešėlius,
Paliko juos po išdžiūvusiais lapais.


2. Rytai

Saulė, prikalta prie švento medžio,
Žvelgia į paslapties duris
Pavasarį, vasarą,
Rudenį ir žiemą.


3. Vakaras

Šventyklos varpo
Auksinis garsas
Atsimuša į besileidžiančią saulę,
Ir ši krūmuose pažyra liepsnom.

4. Upė

Greita srovė
Su bangomis
Perskelia mane.
Mano balsas dešinėj.
Mano kūnas kairėj.
Klajojantis vienuolis pakrantėje
Išgirdęs mano balsą
Negali rasti manęs upėj.

Iš anglų kalbos vertė Lidija Šimkutė
Šiaurės Atėnai, 2013 m. gegužės 17 d. Nr. 19 (1133)


Wong Yoon Wahas. Durianas ne tik vaisius, 2013

Šiame prisiminimų, lyriškų esė ir gamtos aprašymų rinkinyje Wong Yoon Wahas neįprastai nusisuka nuo Nanyang’o gyventojų ir nagrinėja, kas supa mus: vaisius, maistą, medžius ir gyvūnus. Pakeliui jis „meta“ kultūrines įžvalgas: kaip „griaustinio arbata“ (lei ča), kurioje nėra nei griaustinio, nei arbatos, gavo tą pavadinimą, kaip ankstyvieji persikėlėliai naudojo „lietaus medį“ (Koelreuteria paniculata, iš sapindinių šeimos) laiko nustatymui, kaip skruzdėlių elgesys parodo, kad artinasi musonai. Kartu jis panaudoja Singapūro ir Malaizijos mitus ir tropinių miškų trauką, nei vaikystės kaučiuko plantacijas, kad parodytų žmonių stiprų prisirišimą prie vietos.

Pratarmė (ištraukos)

Šiandien esė yra klestinti, populiari priemonė pateikti bet kokią įmanomą temą bet kuria įmanoma priežastimi. Jos būna trumpos, ilgos, nuo 500 iki 10 tūkst. žodžių. Noras pasisakyti yra įgimtas, pirmapradis. [ ... ] Jų paplitimas tarptautinis ir įprastas. [ ... ]

Kinų kalbos geografinis paplitimas gerokai siauresnis nei anglų. Tačiau iškart atkreipia dėmesį du aspektai. Kinų esė pasirodė beveik prieš 2500 m., kuo yra seniausia, ilgiausiai trunkanti nenutrūkstama tradicija pasaulyje. Ji vietinės kilmės, pilnai kilusi iš jos kultūrinės matricos qi, Pavasarių ir rudenų1) (770-476 m. pr.m.e.) bei Kariaujančių valstybių (475-221 m. pr.m.e.) laikotarpiais. Užkariavimai ir politiniai disputai, besivaržančios ideologijos ir filosofijos, vertybių poslinkiai ir kiti pasikeitimai vertė apginti pozicijas ar pateikti stiprius argumentus. [ ... ]

Tangų laikotarpiu matome žymų išsivystymą:
Wong Yoon Wah: Durianas ne tik vaisius Pirmiausia jie naudojo čžuan (biografiją) apie kuklius besidarbuojančius (statybininkus, aukles, gyvačių gaudytojus) – ne tiek patiems žmonėms, kiek kaip sveiko gyvenimo liudytojus... Antra, jie išvystė parabolę, Han Yu2) su jo „Maoying zhuan“ ir Liu Zongyuan3) su jo parabolėmis su gyvūnais… Trečia, Liu Zongyuan įvedė kraštovaizdžių esė kaip meno formą.

Turėdami pakankamą įtaką Han ir Liu kvietė atgaivinti prozą kaip pagrindinį įrankį gyvenimui ir valdymui. Kadangi jų kūriniai pateikė modelius, .. jų kvietimą priėmė Sungų4) įpėdiniai su panašia dvasia ir intencija. [ ... ]

Ir Malaizijoje, kur užaugo Wong Yoon Wahas, yra geriausias kinų mokymas už Kinijos ribų. Jis studijavo kinų kalbą Taivanyje ir pratęsė tai doktorantūra Viskonsino universitete. Jis rašė eiles, kritiką ir esė, kas atspindėjo jo kaip mokslininko aktyvią veiklą. [ ... ]

Įvairiose Pietryčių Azijos šalyse durianas5) laikomas vaisių karaliumi. Jis dažnai pasirodo Mingų ir Čingų dinastijų knygose, pvz., Ma Huan „Vandenyno pakrančių apžvalgoje“, Ong Ta Hae pasakojime apie Malaizijos archipelagą, Huang Czunsian „Žmonių pasaulyje“. Ma Huan, buvęs Zheng He raštininku, jį vadino „kvapniu aukščiausios rūšies vaisiumi“. Tokia reakcija yra neįprasta, nes duiranas paprastai išprovokuoją meilės ar neapykantos reakciją. Kaip nurodė Wong‘as, po Gegužės 4-ios judėjimo, atvedusio prie klasikinių pančių atlaisvinimo, atsivėrė daugiau galimybių tiesioginiai patirčiai ir stebėjimams, iš ko kilo:

Vaizdingi kūriniai, tokie kaip Xu Jie „Kokosas ir durianas“, Wu Jin (Du Yunxie) „Tropikų kraštovaizdis“, Qin Mu „Nektaras ir bičių geluonys“, Zhong Meiyin „Vakarykštė diena prie Mekongo“. Įvairių Pietryčių Azijos šalių kiniškoje literatūroje duriano aprašymai dar gausesni: „Duriano eilės“ redaguotos Tang Chengqing, Pan Šou rinkinys, Wu An „Odė durianui“, Wong Yoon Waho „Kaučiukmedis“.

[Šio rinkinio] esė yra suskirstytos į tokius skyrius: i) tropinių vaisių karalystė; ii) kinų maistas po Cheng Ho; iii) tylieji kaučiukmedžiai; iv) gyvūnų karalystė. [ … ]

1) Pavasarių ir rudenų laikotarpis (Čunsiu) - 722-481 m. pr.m.e. laikotarpis Kinijoje, atitinkantis „Čunsiu“ (Pavasariai ir rudenys) rankraštį, kurio sudarytoju laikomas Konfucijus. Šis laikotarpis siejamas su Rytų Čžou dinastijos pradžia. Apie jį daugiausia žinoma iš „Czo-čžuan“, išplėtotų „Čunsiu“ komentarų. Jo metu susilpnėjo Čžou vano valdžia, o stiprėjo Ci karalystė, sostinė buvo perkelta į rytus į Lohės upės slėnį.

2) Han Yu (768-824) - kinų istorikas, poetas, valdininkas, stipriai paveikęs neo-konfucionizmo vystymąsi. Buvo aršus budizmo ir daosizmo priešininku, smerkė prietarus, reikalavo sunaikinti vienuolynus, deginti „netinkamas“ knygas. Kartu su Liu Zongyuan vadovavo judėjimui už sugrįžimą prozoje prie „senojo stiliaus“ (guven), tačiau jo esė buvo ne senojo stiliaus imitacija, o naujas stilius senųjų idealų temomis. Kūrė besiužetinę ritminę prozą ir rašė eilėraščius. 11 a. jo idėjos veikė Oujan Siu reformų politiką. Jo garbei pavadinta Hanczian upė.

3) Liu Zongyuan (773-819) – kinų rašytojas, poetas, politikas, klasikinės prozos judėjimo pradininkas. Trys jo eilėraščiai įtraukti į 300 Tangų eilėraščių rinkinį. Iš literatūrinių kūrinių žinomiausio jo padavimai, peizažo aprašymai, kelionių užrašai. Filosofinės pažiūros išdėstytos „Klausimuose dangui“, „Apie aukas dvasioms“ ir kt. Buvo teistinio „Dangaus mandato“ (dangaus suteiktą teisę valdyti) priešininku.

4) Songų (Sunų) dinastija - Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 960–1279 m., dalijamas į Šiaurės (960-1127) ir Pietų Songų (1127-1279) laikotarpius. Dinastijos pradininku buvo Džao Kuangjinas. Kadangi karine prasme Songai nebuvo labai stipri valstybė, tad su grėsmę kėlusiomis kaimynėmis ji stengėsi palaikyti daugiau mažiau taikius santykius. Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Songų laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos „renesansu“: jis pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Toliau stiprėjo universalaus intelektualo idealas: išsilavinęs vyras siekė vienu metu būti mokslininkas, poetas, tapytojas, valdininkas. Filosofai neo-konfucionistai rašė komentarus senoviniams kanonams. Įtakingiausias to laikmečio filosofas buvo Džu Si (1130–1200).
Taip pat skaitykite >>>>>

5) Durianas (durijus, lot. Durio) - bombakmedinių šeimos augalų genties medis, jo vaisius. Tarptautinėse rinkose parduodamas tik Kvapusis durijus (Durio zibethinus);kitos rūšys yra parduodamos lokaliose rinkose. Durijaus vaisius atpažįstamas pagal didelį dydį, unikalų kvapą ir dygliuotą žievelę. Jo vardas kilęs iš malajų kalbos žodžio duri (dyglys). Pietryčių Azijoje durijus dažnai vadinamas vaisių karaliumi. Vaisius užauga iki 40 cm ilgio ir 30 cm diametro, paprastai sveria nuo 1 iki 5 kg. Turi stiprų, išskirtiną kvapą: kai kam šis kvapas yra kvapnus, kai kam - labai bjaurus.

Papildomi skaitiniai:
Tukaramas. Gimęs šudra
W. Szymborska. Eilėraščiai...
Lietuvių literatūros tendencijos
Jorge Luis Borges. Liaupsė tamsai
Salomėja Nėris. Vėjas ir kitos eilės
Edgaras A. Poe: grožio kūrimas ritmu
Kinų literatūra po Kultūrinės revoliucijos
Bianca Lamblin. Pasimetusios merginos memuarai
Bernardas Brazdžionis. Aleliuja ir Hosanna ir kt.
Henriko Heinės eilėraštis apie rojaus guolį
Kornelijus Platelis. Kelios eilės
K. Plankas. Pristatymas ir eilės
Arthur Rimbaud. Blogas kraujas
J. Vaičiūnaitė. Mėlynoji paukštė
Omaras Chajamas. Rubajatai
Armėnų literatūros atšvaistai
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Sulpicia elegijos
Lietuviskos vizijos
V. Gėtė. Faustas
Filosofijos skiltis
Vartiklis