Nr.22 prisistatymas
Ryžausi šiais naujais metais (daugelis juos vadina Tigro, bet man labiau patiktų vadinti juos Katytės - tos pačios rūšies gyvūnėlis, angliškai "pet", bet daug maloniau aplink tave glostosi - uodegą pakėlęs... Mums patinka švelnumas...
Prieš pat Kalėdas į nieką buvo suėjęs mano diskas, kuriame buvo visa darbinė medžiaga, archyvai ir t.t. teko po to trupinėlius iš jo parankioti, bet nedaug ką išlesioti pavyko. Kitų medžiagų buvo dubliai kitame kompiutryje, o "Vartiklio" žaliava - tik tame vienintelyje... Bet laikas - geriausias gydytojas - ir štai, dar nepasibaigus sausiui, "Vartiklis" vėl pakedeno plunksneles.
Į šį numerį suėjo daugelis per "pereinamąjį" laikotarpį paruoštų tekstų, kuriuos, panikos apimtas, karštligiškai publikavau "Naujienose". Tačiau jis nėra vien jų rinkinys. Rasite ir naujų straipsniukų, nemažai smulkių ir didesnių pataisymų ir papildymų mitologijos, taip pat skaitinių ar "Fuko švytuoklės" komentarų... Ir kitur... Žvakė dar nesudegė, tad netrukus šiame numeryje dar gali būti ir papildymų... Pvz., patarimų kai kuriais sveikatos reikalais... Tad užsukite kartkartėmis, palinksminkite paniurusią širdį...
Prieš pora savaičių buvau pasiskelbęs (tekste, kuris yra šio prisistatymo pagrindas, smalsiukai vis dar gali paskaityti ir originalą), kad yra pasiruošęs pakeisti darbą. Nors ir nebuvo ypatingų pasiūlymų, jis dar galutinai neatsisakė tos minties ir tebelaukia pasiūlymų...
Nekeldamas ypatingų sąlygų (nei apmokėjimo, nei kitų) sutinku svarstyti įvairiausius pasiūlymus... Pasiryžęs priimti įvairiausias sąlygas kuo įmanoma lanksčiau ir... be jokių kaprizų... Už save garantuoju... Jei kas pakankamai smalsus ir nori sužinoti tokių minčių pagrindus, taip pat parašykite - gal suprasite paaiškinimą.
Tad jei turite (žinote) apie reikalingas darbo rankas arba planuojate, kad tokių reiks ateityje - tiesiog praneškite pasiryžęs svarstyti bet kokius pasiūlymus (darbui, konkrečiam užsakymui ar kokiam bendram projektui)... Kad ir kokie keisti jie galėtų pasirodyti (nėra niekingų darbų, gal tik yra žmonių, kurie jų nenori daryti ar kai kuriomis sąlygomis nenori daryti), siūlyti galima viską... Nesu labai išrankus ir, ko gero, neišgąsdins joks pasiūlymas... Dėl visko galima kalbėti ir susikalbėti... Kad tik noro būtų...
Tad rašykite laiškus ir šiuo klausimu, - Laukiu jei ne su konkrečiu pasiūlymu, tai bent su geru (ar ir nelabai geru - tyla yra daug baisesnė) žodeliu. Mano el.pašto adresas vis dar tas pats: j.skendelis@elnet.lt.Praūžė šventės, išėjo trys karaliai, o mes sau išrinkome VIENĄ. Kaip niekad buvau tylus prieš rinkimus, nieko nekritikavau, bet nieko negyriau. Mat vieną vakarą staiga man kilo klausimas: "O kaip konkrečiai kiekvienam atskirai paimtam Lietuvos asmeniui atsilieps, kad bus išrinktas tas ar kitas kandidatas?"
Su didžia nuostaba atsakiau, kad "geriau gyventi" jam tikriausiai nebus. Gal būt tai gali turėti įtakos vienam ar kitam politikui, vienam ar kitam aukšto rango valdininkui, ir, BE ABEJO, kandidatų štabams. Dar - gali būti šiokie tokie skirtumai tarp įtampos ore - bet tai irgi viršūnėse, iki paprasto žmogelio tik maži ratilai atsiris...
Kas laimėjo? Na taip, Prezidentas (bet dar nėra aišku, kiek tai "džiaugsmo" jam suteiks prabėgus kažkiek laiko ir išsisklaidžius pirmajam prezedentavimo gurkšniui. Vėl gi, manau daugiausia laimėjo V.Andriukaitis - susikraudamas tikrai didelį politinį bagažą.
Labiausiai nustebino A.Paulausko rinkėjai. Kodėl už jį labiau balsavo kaimas ir, tarkim, senyvo amžiaus piliečiai dar galiu suprasti (dalis jų "blogiau gyventi jau nebegali"), bet sakykit, kuo jis galėjo patraukti jaunimą? Kad jaunas? Na atleiskit, jei 18-iniui penkiasdešimtmetis senis yra draugas ir bendramintis, su kuriuo galima patraukti pas mergas ar paplėšti "žolytės"... Čia mano nieko nesuprasti... Gal jūs apie tai ką nors žinote ar turite kokią nuomonę? Parašykite man laiškelį. Jei atsiras, kas nori nuomonę pareiškia, savo poziciją šios politikos atžvilgiu prižadu parodyti ir pats...
Praeitais metais pirmajame 1997 metų "Vartiklio" numeryje buvo paieškota,kas gi vyko prieš apvalią krūvytę metų. Visad noris atsigręžti atgal ir apsidairyti. Tada žiūrėjau, kas gi vyko prieš 750 metų (t.y. 1247-aisiais, pačiame Viruramžių žydėjime). Jei toji data nieko nesako, tai priminsiu, kad XIII a. buvo pats Kryžiaus karų už šventąją žemę ir kitus netikratikius (Egipte, Afrikoje ir netgi į pagoniškąją Lietuvą pasidairant).
Ir nors šiemet kažkaip trukdėsi su naujo numerio (bei tekstinės el.pašto versijos) išleidimu kad išlaikyčiau vieną kartą pradėtas tradicijas, užmečiau meškerę dar toliau - o kas gi vyko prieš tūkstantį metų?. Kol kas aprašyta tik keletas faktų, bet šis puslapiukas bus tęsiamas - tik duokite kas nors man sveikatos... O tuo tarpu - ratai, kad ir pagirgždėdami, rieda toliau....
O kartu neužmiršau ir 750 metų skirtumo ir, nors ir nepilną, pažiūrėjau į tokio senumo įvykius...
- Liudvikas IX 1248 metais organizavo pirmąjį savo kryžiaus žygį į Egiptą. Tai buvo jau šeštasis 13 a. Kryžiaus žygis:
1218, Andrėjaus Vengro;
- 1218-21, penktasis žygis;
- 1228-28, Fridricho II;
- 1239, Tibo Navari;
- 1240-41, Ričardo Kornvalio;
- 1248-54, Šv. Liudviko IX;
- 1270-72, Eduardo II iš Anglijos;
- 1270, antrasis Liudviko IX.
Jame dalyvavo ir Žanas de Džoivilis (gyv. 1224-1317), tapęs geriausiu karaliaus draugu ir dalyvavęs žiauriame mūšyje prie Mansuro (ten karalius gavo 6 žaizdas) ir buvo įkalintas kartu su karaliumi. juos išpirkus, palydėjo karalių į Palestiną ir 1254-ais grįžo į tėvynę, kur, panorėjus Filipo de Belo žmonai Žanai de Navari, parašė memuarus "Šv. karaliaus Liudviko IX, 44-ojo Prancūzijos karaliaus, istorija ir kritika", vieną geriausių Viduramžių literatūros kūrinių. Jame ne tik minimas minėtas Kryžiaus žygis, bet yra ir Egipto, Nilo potvynių, beduinų, mameliukų aprašai.
- Abu Muhhamad Abdalah Ahmad Ibn Al-Baitar Dhiya al-Malaqi (1188 ? - 1248) buvo vienas didžiausių islamiškosios Ispanijos ir Viduramžių botanikų ir farmakologų. Gimęs Malagoje, jis mokėsi botanikos pas Abu al-Abbas al Nabati ir visoje Ispanijoje rinko augalų pavyzdžius. 1219-ais jis paliko Ispaniją ir keliavo šiaurės Afrikos ir Azijos pakrante. Manoma, kad jis aplankė Bugia, Qastantunia (Konstantinopolį), Tunisą, Tripolį, Barqa ir Adalia. Po 1224-ųjų jis stojo į al-Kamil'io, Egipto valdytojo, tarnybą kaip vyriausiasis žolininkas. 1227-ais al-Kamilis išplėtė savo valdžią Damaskui ir Abu al-Baitaras nuvyko ten, kad surinktų Sirijos žolynus. Iš ten rengė ekspedicijas į Arabiją ir Palestiną. 1248-ais mirė Damaske.
Jo pagrindinis veikalas "Kitab al-Jami fi al-Adwiya al-Mufrada" yra didžiausias Viduramžiais arabų kalba parašytas veikalas apie medicinoje naudojamus augalus (aprašyta apie 1400 skirtingų augalų rūšių, iš kurių apie 200 anksčiau nebuvo žinomos). Knygoje yra apie 150 nuorodų į kitų (dažniausiai arabų kalba) autorių kūrinius ir apie 20 graikų mokslininkų citatų. 1758-ais išversta į lotynų kalbą.
Jis taip pat parašė "Kitab al-Mlughnifi al-Adwiya al-Mufrada", skirtą medicinai. Vaistai joje išvardijami pagal jų svarbą. Apie 20 skyrių aprašo augalų naudojimą galvos, ausų, akių ir kitų organų ligų gydymui. joje dažnai naudoja Abul Qasim Zahrava citatas.
- 1248-ais lapkričio 23 d. po 2 m. trukusios sunkios apsiausties Ferdinandas III užėmė Seviliją. Tūkstančiai muslimų paliko miestą (bet jų įtakoje dar su šimtmečius liko Grenada). Tai buvo pirmoji kastiliniečių karinė operacija.
Islamo Ispanija buvo pasienio valstybė, kurioje buvo šešios skirtingos etninės religinės bendrijos: arabų, muvaladunų (vietinių iberų, priėmusių islamo tikėjimą), berberų, mustakribunų (arabizuotų krikščionių), žydų ir "slavų" (europiečių - karo belaisvių ir jų palikuonių). Islamiškoje Ispanijoje Rekonkvistos (711-1248) laikotarpiu bujojo al-Andalo (Umajyjado emirato) kultūra.
- Alfonso I, padedamas templierių ir kitų ordinų, prisiekusių sumušti maurus, išplėtė karalystės ribas iki Taguso upės. Jo sūnus Sančo (valdęs 1185-1211) ragino krikščionis apgyvendinti nukariautas sritis. Sisteriečių vienuoliai naudojo efektyvius žemės dirbimo būdus. 12 a. pabaigoje Almohadai, muslimų dinastija iš šiaurės Afrikos, laikinai pristabdė krikščionių skverbimąsi į pietus - iki jų pralaimėjimo 1212-ais prie Las Navas de Tolosa Kastilijoje. Karalius Alfonso III (valdęs 1248 - 1279) išvijo maurus iš Algarve ir Portugalijos sostinę perkėlė iš Koimbros į Lisaboną. Jis irgi pradėjo valdyti su Kortekso (atstovų asamblėja) pagalba. Į ją įėjo didikų, bažnyčios ir miestiečių luomų atstovai. Jo sūnus Diniz'as, pavadintas Valstiečiu už jo nuopelnus vystant žemės ūkį, Koimbroje įsteigė pirmąjį Universitetą. 1294-ais pasirašė komercinę sutartį su Anglija pradėdamas daug aljansų tarp dviejų šalių. Alfonso IV susivienijo su Kastilijos Alfonso XI, kad 1340-ais prie Salado upės galutinai sumuštų maurus.
"Vartiklio" redaktorius
Dėl kompiuterinio raštingumo
Kas ten žiūri į mano miegamąjį?
Vartiklis