Sigitas Geda
Gyvenimas kaip sunkiai suvyta virvė
Ir tik tai retais atvejais, kai jausdavau nemeluotą gailesį, širtgėlą, prieraišumą ir širdies skausmą, gyvenau bėgdamas, vengdamas, ironizuodamas ir ciniškai pats save pašiepdamas, - bet buvo labai sunku, o gyvenau; bent akimirksnį GYVENAU. - Dabar tik tai ir beliko man atsiminti. - ...kad 1962 metų rudenį, vėlų šalnotą spalį (ar jau lapkritį) netoli Jurbarko (regis, Šilainėj) sunkiai bridau naktį per purvyną, dar pastumdamas ir klimstantį bulvių vežimą. Traukė arklaiai... ...aš tik stūmiau, basnirčia, nugraužtom kojom, kosėdamas bei užsikirsdamas. Suvalkietiškai. --------------- ----------------------------- ... ir kai numirsiu, labiausiai pritiktų man žodžiai, kuriuos sakydavo vienas žmogus, 32-ius išsislapstęs ant kluono: "Paimk už kojų, nutrauk ir užkask. Kad nieks nematytų!" Mano daina, nors joks partizanas.1997.XI.30
Jonas Šiožinys. Eilės
Vis tiek ateis pavasaris...
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Bitė Vilimaitė. Juoda Dėmelė
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
Skaitinių, poezijos ir fantastikos puslapis
Vartiklis