Celuloidas – plastmasių prosenelis. Vartiklis

Be celuloido, nebūtų buvę tokio kino, kokį turime. Tai kaip jis atsirado? Pasirodo, kad kaltas … biliardas.

19 a. viduryje biliardas buvo labai populiarus, o jį supanti pramonė nešė dideles pinigų sumas. Michael Phelan’as^*) tuo metu buvo bene garsiausias šio žaidimo pramonininkas ir žaidėjas. Tačiau jo kamuoliukų gamybai reikėjo tokio didelio dramblio kaulo kiekio, kad 1867 m. „The New York Times“ netgi perspėjo, kad tas poreikis gali kelti riziką tų gyvūnų išnykimui. Ir M. Felanas pasiūlė 10 tūkst. tam, kas ras pakaitalą dramblio kaului.

Ir tą Niujorko firmos „Phelan and Collander“ skelbimą perskaitė amerikietis tipografijos darbininkas Džonas Chejetas¹⁾ apie 10 tūkst. dolerių premiją už dirbtinės medžiagos biliardo rutuliams, galinčios pakeisti deficitinį dramblio kaulą, išradimą. Džonas prisiminė neseną atvejį, kai nusiplėšęs piršto odą, nuėjo į vaistinę, kad ant žaizdos užsidėtų kolodijaus^**) plėvelę. Atsitiko taip, kad buteliukas nuvirto, o iš jo išsipylęs kolodijus^*) sukietėjo. Ir Džonas pagalvojo, ar tos medžiagos negalima panaudoti rutulių gamybai? Ir ėmėsi ieškoti tvirtą medžiagą sudarančio nitrotirpalo. Kartu su broliu dėmesį atkreipė į kamparą – ir jiems pavyko.

Jie įsigijo A. Parkes‘o²⁾ „parkesino“ patentą, o jau 1869 m. Dž. Chejetas¹⁾ užregistravo celuloido patentą, o po dviejų metų brolių įkurtas fabrikas pradėjo gaminti pirmąją pasaulyje plastmasę. O Džonas tebetęsė išradimus. Po 34 m. jis jau turėjo per 200 patentų, tarp kurių buvo vandens valymo, cukraus gamybos iš cukranendrių, ratukiniai padai. Vis tik celuloidas boliardo kamuoliams buvo naudojamas gana trumpai ir celuloidas žvilgsnį nuo biliardo nukreipė į fotomeną.

1881 m. F. Furtjė³⁾ pasiūlė gaminti celuloidines fotojuosteles. 1887 m. H. Gudvinas⁴⁾ gavo gamybos patentą, o 1888 m. D. Istmenas⁵⁾ panaudojo iš celuloido pagamintą kinojuostą. Ir jau 1889 m. jis kartu su pagalbininku H. Raichenbachu⁶⁾ sukūrė technologiją masinei kinojuostų gamybai. Po kurio laiko gimė ir kinematografas (1895 m., brolių Liumierų dėka).

1880 m. verslininkas George Eastman’as, tuo metu gaminęs fotoaparatus, aplankė Dž. Chejetą su aiškiu pasiūlymu - jis norėjo pakeisti gremėzdiškas fotografinio stiklo plokšteles lengvesne medžiaga. Jam celuloidas atrodė idealus pasirinkimas. Jis leido Eastmanui uždėti fotografinę emulsiją ant ilgų, lanksčių ritinėlių, todėl tuo pačiu kompaktišku fotoaparatu buvo galima padaryti daug nuotraukų. Pirmasis „Kodak“ fotoaparatas buvo išleistas 1888 m. Jis išpopuliarino fotografiją ir pakeitė tai, kaip žmonės fiksavo savo kasdienį gyvenimą.

O vos po kelerių metų, daugiausia Hannibal W. Goodwin’o dėka, celuloidinė plėvelė atvėrė duris kino plėtrai. Tačiau kartu jis kėlė ir dideles rizikas – nitroceliuloidinė juosta buvo labai degi ir degdama skleidė toksiškas dujas. Tai sukėlė nemažai gaisrų, dėl kurių nemažai ankstyvojo kino paveldo buvo negrįžtamai prarasta (išliko mažiau nei 50% iki 1950 m. susuktų, ir dar mažiau ankstyvųjų begarsių filmų). Kai kurie incidentai buvo ypač dramatiški. 1897 m. Paryžiuje vykusioje „Bazar de la Charite“ mugėje filmo rodymo metu užsidegė nitroceliuliozės plėvelė. Šis įvykis nusinešė daugiau nei 100 gyvybių ir išryškino šios technologijos keliamus pavojus.
Kino pramonė netrukus rado sprendimą. 20 a. pradžioje „Kodak“ sukūrė alternatyvią medžiagą celiuliozės acetato pagrindu- ir tas pokytis žymėjo celuloido naudojimo kine pabaigos pradžią.

Celuloidas suvaidino savo vaidmenį ir technikos vystymesi. 1905 m. buvo užpatentuotas saugaus stiklo metodas kai du įprastinius stiklus sujungia celuloido lapas. 1912 m. E. Benediktusas⁷⁾ (Spinozos palikuonis) pradėjo pramoninę „tripleksų“ gamybą. Pagrindinis nitroląstelienos trūkumas – labai lengvai užsiliepsnoja. Anglų chemikai E. Bivenas⁸⁾ ir Č. Krosas⁹⁾ nusprendė to išvengti ir pasinaudojo celiuliozės acetatu (acto rūgšties eteriu) ir jau 1894 m. sukūrė patogų ląstelienos acetilizavimo procesą. Jo dėka vokiečių chemikas A. Eichengriunas¹⁰⁾ sukūrė „nedegų celuloidą“ – celoną. Celuloido laku per Pirmąjį pasaulinį karą buvo padengiami „Albatroso“ firmos lėktuvų fiuzeliažai.
Taip nuo celuloido prasidėjo įvairiausių plastmasių ir plastikų gamyba.

Taip pat skaitykite:
Popieriaus paslaptys
Popierius – civilizacijos atrama