Trumpa JAV naikintuvų istorija. Vartiklis

Trumpa JAV naikintuvų istorija
Kuriamas F-47 pajėgus vykdyti misijas tolimais atstumais ir bus „robotiniai sparnai“. Iki to vedė 5-ios ankstesnės naikintuvų kartos, kurių bendra savybe buvo reaktyviniai varikliai. Jie leido pasiekti neįtikėtiną efektyvumą, viršyti garso barjerą, nešti bombas iki tol prieinamas tik sunkiesiems bombonešiams ir skrosti orą ties kosmoso riba.

1942 m. Pirmoji karta
1941 m. slapta JAV kariškiams buvo pademonstruotas britų Gloster E.28/39 ir JAV pramonei buvo nurodyta sukurti savąjį reaktyvinį naikintuvą. Pagreitintu tempu ir slapta „Bell Aircraft“ sukūrė vienvietį dviejų variklių P-59 Airacomet, pakilusį 1942 m. spalį, bet niekad nedalyvavusį mūšiuose ir 1946 m. liautasi jį eksploatuoti.
Netrukus pasirodė ir „Lockheed“ vienvietis P-80 Shooting Star (Krentanti žvaigždė), pirmą skrydį atlikęs 1944 m. Jis pirmą kartą viršijo 500 mylių/val. greitį. Jis suplanuotas kaip aukštai skrendantis (virš 14 km) perėmėjas, galintis pakilti virš propelerinių lėktuvų užpuldamas juos iš viršaus. Jis buvo ginkluotas 6-iais 0,50 kalibro kulkosvaidžiais, įtaisytais priekyje ir 8-iomis nevaldomomis raketomis; galėjo nešti ir dvi 400 kg bombas. Galėjo nuskristi iki 1250 km. Viso pagaminta 1715 lėktuvai (dviejų variantų: T-33 ir F-94). Karo metais dislokuotas Ramiojo vandenyno bazėse ir spėjo atlikti kelis kovinius skridimus, bet su priešu nesusidūrė. Tad intensyviai panaudotas tik Korėjos kare. Buvo tiekiamas ir Lotynų Amerikos šalims.

1958 m. Antroji karta
F-86 Sabre tapo pirmuoju, ginkluotu oras-oras raketomis. Jų nuo 1949 m. pagaminta apie 10 tūkst. ir juos naudojo apie 30 šalių (Australija gamino labai panašų CAC CA-27, dar vadintą Avon Sabre). Paskutinis naudotas iki 1980 m. Greitis - apie 1000 km/val. (neriant žemyn - ir didesnis; 1948.04.26 George Welch'as taip pirmasis skrido greičiau už garsą). Ginkluotė: 6-i kulkosvaidžiai, 4-ios pakabinimo vietos, 2400 kg naudinga apkrova.
1958 m. Kinijos respublikos (Taivanio) F-86 Sabre naikintuvai „AIM-9B Sidewinder“ raketomis numušė apie 25-is Kinijos Išsilaisvinimo armijos Mig’us (apie šį atvejį yra parengtas atskiras straipsnis).

1961 m. Trečioji karta
1961-96 m. naudotas F-4 Phantom buvo modernaus reaktyvinio variklio įsikūnijimas; eksponentiškai galingesnis už radialinį variklį, jis leido kurti greitesnius naikintuvus, galinčius gabenti didesnius bombų kiekius. F-4 buvo daugiafunkcis orlaivis, galintis įgauti pranašumą ore, smogti, paremti ore, vykdyti žvalgybos ir oro gynybos slopinimo uždavinius. Pagaminta apie 5200 lėktuvų. JAV jį naudojo 1960-96 m., o kitos NATO šalys net ir 21 a.
Išvystydamas 2750 km/val. greitį, jis buvo 4 k. greitesnis už legendinį P-51D Mustang ir galėjo skristi dvigubai aukščiau, iki 18 km aukščio. Gebėjo nešti iki 8000 kg bombų, raketų ir įrangos, įskaitant ir atominę bombą. Kulkosvaidžių neturėjo ir itin dideliu manevringumu nepasižymėjo, tad artimoms kautynėms JAV buvo linkę naudoti F-8. Jo ekipažas tebuvo 2 žmonės.

1964 m. Besikeičiantis sparnas (Swing Wing)
Vienas įspūdingiausiu Šaltojo karo laikų aviacijos išradimų buvo kintamos geometrijos sparnas (angl. swing wing). Lėktuvas su į priekį pakreiptais sparnais pasižymėjo geresnėmis valdymo savybėmis esant mažesniam greičiui, o atgal pakreipti sparnai buvo pranašesni skrydžiams dideliu greičiu. Pirmuoju tokiu lėktuvu tapo naikintuvas bombonešis F-111 Aardvark, skirtas bombardavimui žemame aukštyje. O antruoju - legendinis dviejų variklių dvivietis F-14 Tomcat. kilęs ir leidęsis sparnais į priekį, o puldavo priešo lėktuvus atlenkęs sparnus atgal. Ginkluotė: 6-vamzdė 20 mm kalibro patranka M61A1 Vulcan, keli raketų (nuo 7 iki 9) variantai. bombos MK-83 ir MK-84. Tačiau dėl savo svorio ir mechaninio sudėtingumo tokio tipo lėktuvai pamažu prarado populiarumą ir juos pakeitė kompiuterizuotas valdymas (JAV 2006 m. juos pakeitė naujesniais F/A–18E/F Super Hornet).

1971 m. Vertikalus pakilimas ir nusileidimas
1971 m. Jūrų laivynas gavo pirmąjį vertikalaus pakilimo ir nusileidimo naikintuvą AV-8A Harrier (pavadintą plėšraus paukščio lingės vardu), sukurtą JK „Hawker Siddeley“ ir su „Rolls-Royce“ „Pegasus“ varikliu. Jis buvo labai manevringas oro mūšyje. Jų buvo dvi kartos. Vėliau jį pakeitė pajėgesnis AV-8B Harrier II. Tačiau netruko išryškėti ir trūkumai - mažas skrydžio atstumas ir maža nešamoji geba. Jūrų pajėgos taip troško vertikaliai kylančių naikintuvų, kad reikalavo specialios F-35 Lightning II versijos, t.y. F-35B, pasižyminčios panašiomis savybėmis.

1978 m. Ketvirtoji karta
Vietnamo karas skaudžiai kirto JAV naikintuvų aviacijai: dideli, gremėzdiški trečios kartos naikintuvai vizualiojo nuotolio oro mūšiuose pasirodė prastai. Tai nulėmė tokių naikintuvų, kaip „General Dynamics“ sukurto F-16 Fighting Falcon atsiradimą 1978-ais. F-16 derino didelį traukos ir svorio santykį su išskirtiniu manevringumu, todėl jam nebuvo lygių. Jo skrydžio nuotolis - 4200 km. Ginkluotas 6-vamzde 20 mm kalibro patranka M61A1, įvairionis oras-oras ir oras-žemė raketomis, turi JDAM bombų komplektą. Jį naudoja 25-ių pasaulio šalių karinės pajėgos ir jis populiariausias karinis lėktuvas.
Patobulinti ketvirtos kartos lėktuvai išliko aktualūs daug ilgiau nei ankstesnės kartos – ir net dabar, praėjus 45 m. nuo pirmojo F-16A, orlaivis vis dar gaminamas, kaip ir F-16V.
1983 m. „Nematomukai“ (Stealth)
Prieš 40 m. lėktuvas, kurio neaptiktų radarai, buvo tik „žydra“ svajonė. Tačiau fideli orlaivių nuostoliai Vietnamo karo metu iškėlė klausimą: ar galima sukurti lėktuvą, kurio neaptinka radarai? Toks orlaivis su lazeriu valdomomis bombomis galėtų pasiekti ne tik aukštą bombardavimo tikslumą, bet ir išgyvenamumą.
Tačiau 1983 m. svajotojai dar neįtarė, kad jau skraidė slapta „Lockheed“ korporacijų sukurtas sunkiai pastebimas F-117A Nighthawk, išbandytas Tonopos bandymų poligone Nevadoje. Buvo pagaminti 59 tokie lėktuvai, krikštą gavę įsiveržimo į Panamą metu 1989-ais. Vėliau jie dalyvavo „Audros dykumoje“ operacijoje 1991-ais ir kitur. Oficialiai prarasti 7-i l4ktuvai. 2008 m. jų naudojimas oficialiais nutrauktas ir juos pakeitė efektyvesni F-22 Raptor.

2005 m. Penktoji karta
9-o dešimtm. „Advanced Technology Fighter’ programa nukreipta į „F-15 Eagle“ pakeitimui. Naujas naikintuvas turėjo tapti „oras-oras“ klasės orlaiviu su nepastebimumo sistema su radarais, leidžiančiais iš toli pastebėti priešą. Pasibaigęs „šaltasis karas“ sulėtino kūrimą ir F-22 Raptor pasirodė tik 2005 m. Pagrindinė jo paskirtis – oro erdvės užvaldymas ir kontrolė prieš valstybes, turinčias galingas oro pajėgas. Jis taip pat turi bombardavimo, elektroninio karo bei žvalgybos perimant radijo signalus įrangą. Ginkluotė: 61A2 Vulcan 6-vamzdė 20 mm kalibro patranka, oras-oras ir oras-žemė raketos, bombos, radaras APG-77-1A (200-240 km). Jis savo charakteristikomis nulėmė visą kartą: sekė kinų „Chengdu J-20 Mighty Dragon“, rusų „Sukhoi Su-57“ ir amerikiečių „F-35 Lightning II“. Viso F-22 pagaminta tik 195-i.

2020 m. Šeštoji karta
F-22 ir F-35 buvo sukurti santykinės taikos laikotarpiu, todėl kiekvienam iš jų prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol jie pasiekė angarą. Padidėjusi konkurencija su Rusija ir Kinija, kurios abi sukūrė savo penktosios kartos naikintuvus, paskatino Karines oro pajėgas ir Karinį jūrų laivyną pradėti kurti pirmuosius šeštosios kartos naikintuvus. Šios tarnybos projektuoja savo atskirus naikintuvus, abu vadinamus „Next Generation Air Dominance“ (NGAD).
2020 m. rugsėjį Karinės oro pajėgos atskleidė, kad suprojektavo, išbandė ir pilotavo NGAD naikintuvo prototipą. Po 5 m. atsirado F-47, kurtas pagal sutartį su „Boeing“. Tačiau kol kas dar per anksti sakyti, kaip jis atrodo, tačiau labai tikėtina, kad jis bus gana stambus ir galės vykdyti ilgus skrydžius, kas būtų idealu Ramiojo vandenyno rajone. Prie kitų jo ypatybių paminėtina daugiatiksliai perderinami radarai, galingesni procesoriai ir adaptyvūs varikliai. F-47 lydėtų autonominiai reaktyviniai „robotiniai sparnai’, nors patį F-47 pilotuotų gyvi pilotai.

Laivai iš ledo
Garo tramdytojas
Akiniai nuo saulės
Senovės mechanika
Langų stiklas Lietuvoje
Dirbtinis intelektas kare
Žygiuojam į Saulės amžių
Prakeikti nematomi dalykai
Šarvuotų automobilių pirmeiviai
Elektra, kol dar nebuvo vartotojų
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Degtukai: trumpas, bet svarbus gyvenimas
„Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui“
Celuloidas – plastmasių prosenelis
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Senas, bet mielas dviratis
Transportas fantastikoje
H. Velso „pranašystės“
Tai matėte ne kartą...
Robotų iškilimas
Stikliniai laidai
Vartiklis
NSO.LT

1942 m. Pirmoji karta 1941 m. slapta JAV kariškiams buvo pademonstruotas britų Gloster E.28/39 ir JAV pramonei buvo nurodyta sukurti savąjį reaktyvinį naikintuvą. Pagreitintu tempu ir slapta „Bell Aircraft“ sukūrė vienvietį dviejų variklių P-59 Airacomet, pakilusį 1942 m. spalį, bet niekad nedalyvavusį mūšiuose ir 1946 m. liautasi jį eksploatuoti. Netrukus pasirodė ir „Lockheed“ vienvietis P-80 Shooting Star (Krentanti žvaigždė), pirmą skrydį atlikęs 1944 m. Jis pirmą kartą viršijo 500 mylių/val. greitį. Jis suplanuotas kaip aukštai skrendantis (virš 14 km) perėmėjas, galintis pakilti virš propelerinių lėktuvų užpuldamas juos iš viršaus. Jis buvo ginkluotas 6-iais 0,50 kalibro kulkosvaidžiais, įtaisytais priekyje ir 8-iomis nevaldomomis raketomis; galėjo nešti ir dvi 400 kg bombas. Galėjo nuskristi iki 1250 km. Viso pagaminta 1715 lėktuvai (dviejų variantų: T-33 ir F-94). Karo metais dislokuotas Ramiojo vandenyno bazėse ir spėjo atlikti kelis kovinius skridimus, bet su priešu nesusidūrė. Tad intensyviai panaudotas tik Korėjos kare. Buvo tiekiamas ir Lotynų Amerikos šalims.
1958 m. Antroji karta F-86 Sabre tapo pirmuoju, ginkluotu oras-oras raketomis. Jų nuo 1949 m. pagaminta apie 10 tūkst. ir juos naudojo apie 30 šalių (Australija gamino labai panašų CAC CA-27, dar vadintą Avon Sabre). Paskutinis naudotas iki 1980 m. Greitis - apie 1000 km/val. (neriant žemyn - ir didesnis; 1948.04.26 George Welch'as taip pirmasis skrido greičiau už garsą). Ginkluotė: 6-i kulkosvaidžiai, 4-ios pakabinimo vietos, 2400 kg naudinga apkrova. 1958 m. Kinijos respublikos (Taivanio) F-86 Sabre naikintuvai „AIM-9B Sidewinder“ raketomis numušė apie 25-is Kinijos Išsilaisvinimo armijos Mig’us (apie šį atvejį yra parengtas atskiras straipsnis).
1961 m. Trečioji karta 1961-96 m. naudotas F-4 Phantom buvo modernaus reaktyvinio variklio įsikūnijimas; eksponentiškai galingesnis už radialinį variklį, jis leido kurti greitesnius naikintuvus, galinčius gabenti didesnius bombų kiekius. F-4 buvo daugiafunkcis orlaivis, galintis įgauti pranašumą ore, smogti, paremti ore, vykdyti žvalgybos ir oro gynybos slopinimo uždavinius. Pagaminta apie 5200 lėktuvų. JAV jį naudojo 1960-96 m., o kitos NATO šalys net ir 21 a. Išvystydamas 2750 km/val. greitį, jis buvo 4 k. greitesnis už legendinį P-51D Mustang ir galėjo skristi dvigubai aukščiau, iki 18 km aukščio. Gebėjo nešti iki 8000 kg bombų, raketų ir įrangos, įskaitant ir atominę bombą. Kulkosvaidžių neturėjo ir itin dideliu manevringumu nepasižymėjo, tad artimoms kautynėms JAV buvo linkę naudoti F-8. Jo ekipažas tebuvo 2 žmonės. *1964 m. Besikeičiantis sparnas (Swing Wing)* Vienas įspūdingiausiu Šaltojo karo laikų aviacijos išradimų buvo kintamos geometrijos sparnas (angl. swing wing). Lėktuvas su į priekį pakreiptais sparnais pasižymėjo geresnėmis valdymo savybėmis esant mažesniam greičiui, o atgal pakreipti sparnai buvo pranašesni skrydžiams dideliu greičiu. Pirmuoju tokiu lėktuvu tapo naikintuvas bombonešis F-111 Aardvark, skirtas bombardavimui žemame aukštyje. O antruoju - legendinis dviejų variklių dvivietis F-14 Tomcat. kilęs ir leidęsis sparnais į priekį, o puldavo priešo lėktuvus atlenkęs sparnus atgal. Ginkluotė: 6-vamzdė 20 mm kalibro patranka M61A1 Vulcan, keli raketų (nuo 7 iki 9) variantai. bombos MK-83 ir MK-84. Tačiau dėl savo svorio ir mechaninio sudėtingumo tokio tipo lėktuvai pamažu prarado populiarumą ir juos pakeitė kompiuterizuotas valdymas (JAV 2006 m. juos pakeitė naujesniais F/A–18E/F Super Hornet). 1971 m. Vertikalus pakilimas ir nusileidimas 1971 m. Jūrų laivynas gavo pirmąjį vertikalaus pakilimo ir nusileidimo naikintuvą AV-8A Harrier (pavadintą plėšraus paukščio lingės vardu), sukurtą JK „Hawker Siddeley“ ir su „Rolls-Royce“ „Pegasus“ varikliu. Jis buvo labai manevringas oro mūšyje. Jų buvo dvi kartos. Vėliau jį pakeitė pajėgesnis AV-8B Harrier II. Tačiau netruko išryškėti ir trūkumai - mažas skrydžio atstumas ir maža nešamoji geba. Jūrų pajėgos taip troško vertikaliai kylančių naikintuvų, kad reikalavo specialios F-35 Lightning II versijos, t.y. F-35B, pasižyminčios panašiomis savybėmis.
1978 m. Ketvirtoji karta Vietnamo karas skaudžiai kirto JAV naikintuvų aviacijai: dideli, gremėzdiški trečios kartos naikintuvai vizualiojo nuotolio oro mūšiuose pasirodė prastai. Tai nulėmė tokių naikintuvų, kaip „General Dynamics“ sukurto F-16 Fighting Falcon atsiradimą 1978-ais. F-16 derino didelį traukos ir svorio santykį su išskirtiniu manevringumu, todėl jam nebuvo lygių. Jo skrydžio nuotolis - 4200 km. Ginkluotas 6-vamzde 20 mm kalibro patranka M61A1, įvairionis oras-oras ir oras-žemė raketomis, turi JDAM bombų komplektą. Jį naudoja 25-ių pasaulio šalių karinės pajėgos ir jis populiariausias karinis lėktuvas. Patobulinti ketvirtos kartos lėktuvai išliko aktualūs daug ilgiau nei ankstesnės kartos – ir net dabar, praėjus 45 m. nuo pirmojo F-16A, orlaivis vis dar gaminamas, kaip ir F-16V. *1983 m. „Nematomukai“ (Stealth)* Prieš 40 m. lėktuvas, kurio neaptiktų radarai, buvo tik „žydra“ svajonė. Tačiau fideli orlaivių nuostoliai Vietnamo karo metu iškėlė klausimą: ar galima sukurti lėktuvą, kurio neaptinka radarai? Toks orlaivis su lazeriu valdomomis bombomis galėtų pasiekti ne tik aukštą bombardavimo tikslumą, bet ir išgyvenamumą. Tačiau 1983 m. svajotojai dar neįtarė, kad jau skraidė slapta „Lockheed“ korporacijų sukurtas sunkiai pastebimas F-117A Nighthawk, išbandytas Tonopos bandymų poligone Nevadoje. Buvo pagaminti 59 tokie lėktuvai, krikštą gavę įsiveržimo į Panamą metu 1989-ais. Vėliau jie dalyvavo „Audros dykumoje“ operacijoje 1991-ais ir kitur. Oficialiai prarasti 7-i l4ktuvai. 2008 m. jų naudojimas oficialiais nutrauktas ir juos pakeitė efektyvesni F-22 Raptor.
2005 m. Penktoji karta 9-o dešimtm. „Advanced Technology Fighter’ programa nukreipta į „F-15 Eagle“ pakeitimui. Naujas naikintuvas turėjo tapti „oras-oras“ klasės orlaiviu su nepastebimumo sistema su radarais, leidžiančiais iš toli pastebėti priešą. Pasibaigęs „šaltasis karas“ sulėtino kūrimą ir F-22 Raptor pasirodė tik 2005 m. Pagrindinė jo paskirtis – oro erdvės užvaldymas ir kontrolė prieš valstybes, turinčias galingas oro pajėgas. Jis taip pat turi bombardavimo, elektroninio karo bei žvalgybos perimant radijo signalus įrangą. Ginkluotė: 61A2 Vulcan 6-vamzdė 20 mm kalibro patranka, oras-oras ir oras-žemė raketos, bombos, radaras APG-77-1A (200-240 km). Jis savo charakteristikomis nulėmė visą kartą: sekė kinų „Chengdu J-20 Mighty Dragon“, rusų „Sukhoi Su-57“ ir amerikiečių „F-35 Lightning II“. Viso F-22 pagaminta tik 195-i.
2020 m. Šeštoji karta F-22 ir F-35 buvo sukurti santykinės taikos laikotarpiu, todėl kiekvienam iš jų prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol jie pasiekė angarą. Padidėjusi konkurencija su Rusija ir Kinija, kurios abi sukūrė savo penktosios kartos naikintuvus, paskatino Karines oro pajėgas ir Karinį jūrų laivyną pradėti kurti pirmuosius šeštosios kartos naikintuvus. Šios tarnybos projektuoja savo atskirus naikintuvus, abu vadinamus „Next Generation Air Dominance“ (NGAD). 2020 m. rugsėjį Karinės oro pajėgos atskleidė, kad suprojektavo, išbandė ir pilotavo NGAD naikintuvo prototipą. Po 5 m. atsirado F-47, kurtas pagal sutartį su „Boeing“. Tačiau kol kas dar per anksti sakyti, kaip jis atrodo, tačiau labai tikėtina, kad jis bus gana stambus ir galės vykdyti ilgus skrydžius, kas būtų idealu Ramiojo vandenyno rajone. Prie kitų jo ypatybių paminėtina daugiatiksliai perderinami radarai, galingesni procesoriai ir adaptyvūs varikliai. F-47 lydėtų autonominiai reaktyviniai „robotiniai sparnai’, nors patį F-47 pilotuotų gyvi pilotai.