Amramo vizija. Gnosticizmo publikacijos. Vartiklis

„Amramo vizija“ (dar nurodoma kaip 4Q543-549) yra 5-ių labai fragmentuotų kopijų, rastų Kumrano oloje nr.4, rinkinys. Jis taip pavadintas dėl jame aprašomos vizijos. Reikšmingą jų fragmentą 1972 m. paskelbė Jozef T. Milik’as¹⁾ nuo nuo tada aplink šį dokumentą nenustoja suktis kontraversijos. Bandoma šį kūrinį priskirti testamentų žanrui. Ir nėra užtikrintumo, kad jis išverstas tiksliai.

Jis turi kelias išskirtines savybes, jį išskiriantį tarp kitų Negyvosios jūros rankraščių, rastų Kumrano olose. Pirmiausia, jis parašytas aramėjų kalba, kai dauguma kitų tekstai yra hebrajų kalba. Tai leidžia jį spėti esant iš 2 a. pr.m.e., tikriausiai iki čia rankraščius slėpusios sektos laikų. Dėl kelių kopijų, jo supratimas yra dvejopas: a) kelios kopijos leidžia atkurti visumą, dar mažiau suprantamą; b) fragmentai yra persikloję ir sumaišyti, tad sunku atstatyti tikrą visumą.

Jo turinys
Prieš mirtį, būdamas 136 m. amžiaus, Amramas (Mozės tėvas) ištekina savo 30-metę dukrą už savo brolio Uzielo. Vestuvės trunka 7 d. Po tos šventės jis sukviečia savo vaikus ir pradeda pasakoti apie savo gyvenimą Egipte. Jis su tėvu Kohatu nuvyko į Kanaaną, kad pastatytų kapus, žuvusiems Egipte. Amramas liko Kannane, o Kohatas, dėl karo grėsmės, išvyko į Egiptą. Vėliau Amramas negalėjo, kol nesibaigė karas, 41-ius metus grįžti į Egiptą pas žmoną ir savo šeimą.

Toliau Amramas pasakoja apie savo viziją, kai matė dvi besikaunančias figūras dėl jo sprendimo. Šios paskelbia savo valdžią žmonijai ir jam pasiūlo pasirinkimą. Vienas jų Belialis²⁾, Tamsos valdovas, ir Melkiriša, Blogio valdovas. Kitas Melchizedekas³⁾ – Šviesos ir Teisingumo valdovas. Amramas aiškina apie šviesą ir tamsą: Šviesos sūnūs taps šviesiais ir bus pasmerkti šviesai ir džiugesiui, o Tamsos sūnūs – tamsiais ir pasmerkti mirčiai ir tamsai. Todėl kūrinyje išreiškiamas dualizmas, kuris buvo esminiu Kumrano bendruomenės tikėjime.

4Q543, fr. 1 (4Q545, 546)

Amramo, Kehato sūnaus, Levito sūnaus, regėjimų knygos kopija, visko, [ką jis] išsakė savo sūnums [savo] mirties dieną, 137-ais metais, jo mirties metais, 152-ais Izraelio išvarymo į Egiptą metais … pašaukti Uzielą, savo jauniausiąjį brolį, ir jį apvesdinti su Mirjama. [savo] dukra, pasakant [jai]: „Tau 30 metų“. Ir jis surengė puotą, trukusią 7 dienas. Ir puotos metu jis valgė ir gėrė, ir linksminosi. Kai puota baigėsi, jis pasiuntė, kad pakviestų savo sūnų Aaroną, o jam buvo apie 20-mt metų, ir jam paliepė: „Sukviesk, mano sūnau, šauklius, savo broliams iš namų ...“

4Q544, fr. 1 (4Q543, 545-7)

Kahatas [nuvyko] ten, kad pasiliktų, gyventų ir statytų kartu … žmogus, nes mūsų darbas buvo labai svarbus, kol mirusieji nepalaidoti [ tuščia ] Mano pradžios metais, kai žinios apie karą tapo neraminančios, man sutikus, mūsų kompanija grįžo į Egipto kraštą, o aš likau juos palaidoti, o jie nestatė kapų mūsų tėvams. Ir mano tėvas Kahatas, ir mano žmona Jochebedė paliko mane, kad likčiau ir statyčiau bei aprūpinčiau juos viskuo iš Kanaano krašto. Ir mes likome Hebrone, kol statėme [ tuščia ] Prasidėjo karas tarp filistinų ir egiptiečių; ir filistinai su kanaaniečiai nugalėjo egiptiečius ir uždarė sienas su Egiptu. Ir tapo neįmanoma [mano žmonai atvykti iš Egipto] 41 metus. Ir mes negalėjome sugrįžti į Egiptą. Todėl mes ne[galėjome] ...[karas] tarp Egipto ir Kanaano bei filistinų. Ir visą tą laiką mano žmona …. ji buvo [ne] su manimi. Ir aš [ne]vedžiau [kitos] žmonos [ tuščia ] Moterys … viskas, ko aš norėjau, tai grįžti į ramiai grįžti į Egiptą ir išvysti savo žmonos veidą.

4Q545, fr. 4 (4Q543a, 546d)

VI. … Ir aš paaiškinsiu jums jūsų vardus [, kuriuos] jis užrašė Mozei. O taip pat apie [Aaroną] … paaiškinsiu jo šlovinimo paslaptį. Jis [yra] šventasis kunigas [ir] visa jo šeima bus šventa visose kartose [amžinai] … Septintasis iš žmonių [Dievo] malone bus pašauktas ir bus pasakyta … bus išrinktas kunigu amžiams [ tuščia ]

4Q544, fr. 1 (taip pat fragmentas cituojamas Stebėtojai: Dievo sūnūs)

[Ir mačiau Stebėtojus] savo vizijoje, sapne [ tuščia ] Du [vyrai] ginčijosi dėl manęs, sakydami ... ir smarkiai bardamiesi dėl manęs. Paklausiau jų: ‚Kas esate, kad taip susi[kovėte dėl manęs]?‘ Jie atsakė: ‚[Mes tapome] valdovais ir įgalioti valdyti visą žmoniją‘. Jie man sakė: ‚Kurį mūsų [renkiesi …]?‘ Pakėliau akis ir pamačiau vieną jų. Jo išvaizda buvo bauginanti, [tarsi] gyvatės, jo drab[už]iai buvo spalvingi ir jis buvo labai tamsus... [Ir vėl pažvelgiau], ir ... jo išvaizdoje veidas buvo tarsi angies, ir [padengta...] kartu, ir visa virš jo akių …

4Q544, Fr. 2

[Paklausiau:] ‚Kas šis [Stebėtojas]?‘ Jis atsakė: Šis Steb[ėtojas] [ ir jo trys vardai yra Belialis ir Tamsos princas], ir Melkireša‘. [ tuščia ] Ir aš tariau: 'Mano Viešpatie, ką valdo ...?' [Ir jis atsakė:] [... ir visi jo keliai yra] tamsos ir visi jo darbai yra tamsos ... kaip matai. Ir jis valdo visą tamsą ... ir valdo visą šviesą ir visą [....]

4Q548

… ir nurodau jums tvirtą [kelią]. Aš tikrai pranešiu jums … Nes visi Šviesos sūnūs spindės ir visi Tamsos [sūnūs] bus tamsūs. [Visiems Šviesos sūnums] … ir visomis savo žiniomis jie bus … Ir Tamsos sūnūs bus … Ir Tamsos sūnūs bus pašalinti. … Nes kiekvienas kvailas ir negarbingas bus tamsus, o kiekvienas [protingas] ir sąžiningas bus spindės. [Nes visi Šviesos sūnūs eis prie šviesos, o visi Tamsos sūnūs eis į mirtį] ir pražūtį. …. Žmonės turės šviesą … ir jie paaiškins [jiems].

¹⁾ Jozefas Milikas (Józef Tadeusz Milik, 1922-2006) – lenkų dvasininkas ir Biblijos ir Negyvosios jūros rankraščių tyrinėtojas ir vertėjas, išvertęs „Enocho knygą“ (1976, fragmentus). Kartu su Roland de Vaux’u kasinėjo olas prie Negyvosios jūros. 1969 m. metė kunigystę, vedė ir apsigyveno Paryžiuje, kur dirbo Centre National de la Recherche Scientifique (iki 1987 m.). Paminėtina publikacija „Écrits préesséniens de Qumran : d’Hénoch a Amram“ (1978).

²⁾ Belialis (iš ivrito „neturintis pasigailėjimo; Ryto žvaigždė“) - terminas Senajame testamente ir jo apokrifuose, vėliau Naujajame testamente ir krikščionių raštuose įgavęs velnio prasmę. Jį naudojo su tuo, kas paleistuvinga, nedora, bloga; sieta su tokiomis sąvokomis, kaip „sumaištis“, „niekas“. Pvz., Kn 19:22 „Įsismaginus jų širdžiai, žiūri, miesto vyrai, šlykštūs niekšai, [pažodžiui, „Belialio sūnūs“] apsupo namus ir ėmė belstis į duris“ (Kn 19:22) arba “Kurie manęs nekenčia, tarp savęs šnibždasi, linkėdami man to, kas blogiausia: 'Mirtina liga [Belialio žodis] yra jį apėmusi' ir: 'Šitaip paguldytas, daugiau nebekels'” (Ps 41:9). Negyvosios jūros tekste „Šviesos sūnų kova su Tamsos sūnumis“ Belialis yra Tamsos sūnų vadas. Tapo mėgstamu personažu kompiuteriniuose žaidimuose.

³⁾ Melchizedekas (iš hebr. „teisingumo karalius“) – Senojo testamento veikėjas (minimas Pr.14), Salemo karalius, gyvenęs tuo pat metu kaip ir Abraomas. Kai Abraomas sugrįžo nugalėjęs Kedorlaomerą ir jo bendrininkus, Melchizedekas atgabeno duonos ir vyno – ir jis įvardijamas Aukščiausiojo kunigu. Tai paslaptinga ir miglota asmenybė. Kai kurie krikščionys jame įžvelgė Dievo sūnaus apreiškimą. Jis minimas ir Naujajame testamente. Apie jo gimimą mirusio Nojaus brolio Niro kape pasakojama „Antrojoje Enocho knygoje“. Negyvosios jūros rankraštyje 11Q13 („Melchizeko dokumente“) laikomas dieviškąja būtybe ir apibūdinamas kai „El“ arba „Elohim“ (t.y. „Dievas“ arba „dievai“). Kumrano rankraščiuose jis naudojamas kaip arkangelo Mykolo vardas. Jis Paulo Coelho „Alchemike“ (1988) pataria piemeniui Santjagui už tai iš to paėmęs jo bandos dešimtą dalį.