Copyleft ir freeware; Linux ir Rust. Vartiklis

1970-ųjų pabaigoje AT&T leido be apribojimų naudoti Unix pradinį tekstą universitetuose ir vyriausybės laboratorijose. Tai paskatino Bill Joy ir „Sun Microsystems“ pateikti kitus garsius „atvirus“ gaminius: „sendmail" ir BIND (Berkeley Internet Name Domain). Per du dešimtmečius „Unix“ pagrindu išaugo kelios garsios firmos: Sun, HP, IBM ir SCO. „Unix“ ir dabar „atsakingas“ už Interneto atsiradimą, skatino CAD/CAM programinės įrangos vystymą, elektroninių plokščių projektavimą ir kitas technologijas.

Po 20 metų „Linux“ kartoja „Unix“ sėkmę (įdiegta daugiau kaip 7,5 mln kompiuterių - tai 3,4% rinkos). Jis gali net pralenkti savo pirmtaką, nepaisant to, kad Windows NT dalis rinkoje viršija visas „Unix“ atmainas (tačiau neseniai „Netscape“, IBM ir kitos firmos pradėjo dalinti savo produktų pradinius tekstus.]

Didelis „Open source“ privalumas - milžiniškas testuotojų kiekis. Jie nemokamai skiria laiko PĮ tobulinimui. Net ir sudėtingos klaidos ištaisomos ne po mėnesio, o po kelių valandų. Tad padėtis gerokai skiriasi nuo juodvarnių kranksėjimo.

„Linux“ atveju 1000 asmenų (dirbdami tik laisvu laiku) pateikia pataisymus ir patobulinimus, o apie 200 asmenų tiesiogiai prižiūri sistemos branduolį. „Apache“ WWW serverį prižiūri tik 20 „tikrųjų“ narių. Microsoft firmoje dirba 400 profesionalių programuotojų ir 250 testuotojų. Kas geriau?

Plintant freeware ir kuriantis tarpinėms firmoms (tokioms, kaip „Red Hat“) tenka didinti išlaidas programuotojams, darbui su klientais, pardavimo skyriui, dokumentacijos ruošimui. Pvz., Larry Wall'as, kuris sukūrė „Perl“ kalbą, dabar dirba „O Reilly & Associates“ leidykloje, spausdinančioje knygas apie „Perl“ kalbą.

Paprasta organizacija yra pajėgi valdyti tik nesudėtingą produktą. Linus Torvalds turi ribas. „Linux“ sistemai plečiantis L. Torvalds'as pradėjo didelius „gabalus“ perduoti pagalbininkams, o šie, savo ruožtu, atskiras dalis perdavė dar kitiems. Varsijų atnaujimai sulėtėjo, nes „Linux“ kodo apimtis ėmė viršyti Linus galimybes... ir palaipsniui „Linux“ „springsta“.

Daugelis linksta į „Linux“, nes mano, kad tik jis pajėgus „paspausti" „Microsoft“. Bet tai tėra saviapgaulė. Juk „Microsoft“ turi daugiau galimybių, pvz., tiesiog „įsiurbti“ ir išvystyti „Linux“ (juk „Linux“ dar trūksta daugelio funkcijų). Be to MS nėra prasmės konkuruoti su Linux, nes „Unix" dalis rinkoje nykstamai mažėja. „MS Office“ sukūrimas „Linux“ terpei atneštų Redmondui dar daugiau pinigų (bet jis vargu ar tai darys, nes MS neskiria dėmesio „pasmerktoms“ terpėms). Žinoma, „Linux“ (kaip dabar „Macintosh“) išgyvens užėmęs 5-10% rinkos - o tai nekelia grėsmės Bilui Geitsui.

Bet kas bus, jei „Linux“ taps komerciniu gaminiu, o „Caldera“, „Red Hat“ ir kitos firmos iškils į viršų? Tai gali sukelti kito „Next Computer“ istorijos sukūrimą, nes duomenų apdorojimo vadivai nemėgsta blaškytis. Jie ir toliau rinksis „Windows“, „Solaris“ arba HP-UX terpes. Ir net jei Linus įrodys, kad tai yra tobulesnis gaminys, „Microsoft“ visada galės „atsikirsti“ aplikacijomis - kam gi skirti visi tie COM+, „Transaction Server“, „Message Queue Server“, „Active Directory“ ir IE (o dabar „Edge“)?

Sunkus posūkis link „Rust“, bet Linus Torvalds’as jį palaiko (2024.09.05)

Atrodo, kad „Linux” yra kryžkelėje ties pasukimu su branduoliu į „Rust“. Tačiau neseniai W.A. Filho, buvęs vienu iš „Microsoft“ inžinierių palaikiusių „Rust“ naudojimą „Linux“ branduoliui, paliko projektą, nes nusprendė, kad „jam jau pakanka“, o C atstovai aršiai gina savo teritoriją. Jis pastebėjo:
„Nuoširdžiai tikiu, kad branduolių ateitis priklauso atminčiai saugioms kalboms. Nesu aiškiaregys, bet jei ‘Linux’ to neįsisavins, bijau, kad kažkas su juo padarys tą patį, ką jis padarė su ‘Unix’ “. Pingvinas

Ir visad įdomu išgirti, ką apie tai mano Linus Torvalds’as. „Open Source Summit“ renginyje Kinijoje jis davė interviu. Po kažkiek kalbėjimo apie senus laikus ir kitką, buvo pereita prie klausimo, kodėl taip lėtai adaptuojama „Rust“:
„… didele dalimi tai susiję su tuo, kad senieji vystytojai tiek priprato prie C ir iš tikro nežino ‘Rust’ – ir jie visai nesusižavėję nuo būtinybės mokytis visiškai naujos kalbos, kuri kai kuriais atžvilgiais visiškai kitokia. Tad dėl šios priežasties ‘Rust’ kiek nustumiamias“.

Jis taip pat mano, kad iki šiol įrankiai tam nebuvo parengti, tačiau dabar jie tvarkoje. Žinant L. Torvalds’o prisirišimą prie C (ko gero tiek, kad jis net mąsto šia kalba!), jo palaikymas „Rust“ kalbai – drąsus, bet būtinas žingsnis.

Interviu galite perklausyti https://youtu.be/nJMEuBwMD18 (apie „Rust“ kažkur nuo 16:00 min.)

Sukilimas prieš „Rust“ numalšintas?! (2025.02.27)

„Rust“ kalbos įtraukimas į „Linux“ branduolio anklavą negalėjo nesukelti priešpriešos, tad anti-rustinis sukilimas 2025 m. pradžioje siautėja jau keletą savaičių, tačiau šalininkai ardo jo barikadas. Ir nėra nieko asmeniškesnio šalčiu spiginančiame programuotojų pasaulyje nei kalba, kurią jie naudoja. Juk nepaisant to, kiek jų bežinote, visad tarp jų atsiras viena tokia, kuria tiesiog mąstote. Ir daugumai „Linux“ bendruomenės tai C. Tik štai joje labai lengva privelti klaidų, todėl kai kurie iš jos veržiasi prie „Rust“. Ir kai kurie nustebo, kad į „Linux“ branduolį ją įsileido pats Linus Torvalds, kuris, kaip rašiau anksčiau, iš tikro mąsto C ir daug metų priešinosi C++ panaudojimui. Tačiau bendruomenė nerija šios piliulės ir netęsia vystymo.

Dar praeitų 2024 m. rugsėjį, kaip jau rašiau, vienas „Rust“ projekto šalininkų pasitraukė, aiškindamas neigiamu C rėmėjų požiūriu į jo darbą. Tada viskas aptilo, kol neseniai Christoph Hellwig’as, DMA (tiesioginės prieigos prie atminties) sistemos mainteineris, pasiskundė rustistais, kad jie panaudojo jo kodą:
„Jei norite padaryti Linux nepalaikomą dėl kros-kalbinės bazės, darykite tai savo draiveryje, … vietoje to, kad platintumėte tą votį į pagrindines posistemes“.

Taigi, Ch. Helvigas pasisakė ne prieš „Rust“, o kalbų mišrainę – „Kiekvienas bitas, kuris įsibrauna į kitą, radikaliai mažina baranduolio palaikomumą… Vienintele priežastimi, leidusia Linux išsilaikyti taip ilgai, yra vidinių apribojimų nebuvimas – ir kitos kalbos įtraukimas galutinai tai sugriauna… Padarysiu viską, kad tai sustabdyčiau“.

O tai R4L (Rust for Linux) daro didelę įtaką, nes DMA abstrahavimas yra esminis 99% visų tvarkyklių, o be jų R4L negyvas. Tad buvo paprašyta įsikišti Linusą, - ir tas įsiterpė, tačiau ne taip, kaip tikėtasi: „Jis turi problemų, tačiau problemos yra gyvenimo faktas. Tobulybė neegzistuoja. Tačiau pasakysiu, kad kova socialiniuose tinkluose man atima bet kokį norą turėti reikalą su jūsų požiūriu… Svarbu tik techniniai pataisymai ir aptarimai“. Bet tada Linusas apjungė ginčytiną kodą, stojęs „Rust“ pusėje.

„Rust“ panaudojimą palaiko ir Greg Kroah-Hartman’as, laikomas antruoju žmogumi „Linux“ komandoje: „Kaip žmogus… [matęs beveik VISKĄ] per 15+ metų … galiu pasisakyti. Dauguma klaidų, C sukeltų kvailų nežymių ribinių atvejų, visiškai dingo Rust kalboje“.

Ne tik Rust?! (2025.07.03)

JAV CISA ir NSA agentūros ragina labiau naudoti saugias atminties valdymo atžvilgiu kalbas (MSL) dėl didesnio kibersaugumo. Nepulsime dabar stačia galva aiškinti, kodėl jos yra sprendimas – kiekvienas (čia turima omenyje - nedurnas) programuotojas tai supranta. Ir greičiausia pirma į galvą šovusi mintis yra apie „Rust“ kalbą, kuri dabar „ant bangos“ (nors ir su šiokiais tokiais pasispardymais) – tačiau ne viskas taip paprasta, kaip manoma. Agentūrų išleistas dokumentas skelbia:
„Tokios MSL kaip Ada, C#, Delphi/Object Pascal, Go, Java, Python, Ruby, Rust ir Swift siūlo vidines apsaugas nuo atminties valdymo problemų, tuo tapdamos strateginiu pasirinkimu kuriant saugesnę programinę įrangą“.

Teisingai perskaitėte! - siūloma naudoti tokias „senovines“ kalbas kaip „Delphi“ ir „Ada“, o ir „Java“ ar „Python“ nėra tokios jau „šviežutės“. Bet įsižiūrėję į sąrašą atidžiau, pamatysite, kad tai „aukštesnio lygio“ kalbos atminties valdymo požiūriu. Kai kurios jų realizuotos kaip interpretatoriai arba bent jau dažniausiai veikia virtualiose mašinose (VM).

Tačiau dokumente trūksta pripažinimo, kad problema pagrinduose (pamatuose), o ne antstatiniuose viršuje. Galite dirbti su „Java“, bet jei VM parašyta su C, vis tiek turėsite problemą. Nepakanka pripažinti kalbas saugiomis – reikia, kad ir visa grandinė būtų saugi.

Programų dalijamų veltui (kartu su pradiniais tekstais) ar už simbolinę kainą kiekis sparčiai auga. O tarp garsiausųjų - „Linux“ operacinė sistema ir populiariausias „Apache“ WWW serveris.

Programuotojai ir firmos dalija programinę įrangą skatinami įvairių priežasčių. „Netscape“ taip pasielgė, kad išsaugotų rinką, kurią užkovojo „Microsoft Internet Explorer“ (kuris irgi dalijamas veltui, bet be pradinių tekstų). Gilesnės priežastys - siekis padidinti serverių programinės įrangos pardavimus.

Kai kurie programuotojai dalija programas kaip iliustraciją to, ką jie gali sukurti. Dar kiti laikosi „programų veltui“ filosofijos manydami, kad programinė įranga turi būti prieinama visiems programuotojams, kurie gali ją naudoti, prisitaikyti ir patobulinti.

Ir to pasekmė - nepaisant nuolatinių paburbėjimų apie dėl nepatogių vartotojo sąsajų, sunkaus įdiegimo ir serviso nebuvimo dauguma ne tik smulkių firmų, bet ir didelių kompanijų tebenaudoja programas veltui. Ir aš šventai įsitikinęs, kad daugeliu atvejų Lietuvoje jų ir užtenka. Nes programuotojai myli savo kūdikius ir daugiau ar mažiau juos nuolat tobulina.

Dideli programinės įrangos kūrėjai (pvz., „Oracle“ ar IBM) tik dabar ima „pastebėti“ augančią programų veltui rinką. Vis daugiau firmų į savo komercinius produktus įtraukia nemokamus produktus ir užtikrina jiems servisą (kaip JSB firma į „MultiView“ įtraukė „Samba“). Dar kitos firmos gauna pajamų už programų veltui priežiūrą. Kai kurias firmas skatina noras užimti naujas nišas - pvz., ne tik „Corel“ pateikė nemokamą „WordPerfect“ versiją „Linux“ terpei, bet tą patį daro ir daugelis kitų firmų. Jos pajuto, kad „Linux“ yra svarbi platforma, ir jos nereiktų pražiopsoti. Pirmas įžengęs - laimi.

O programų veltui ištakos yra toli. Dar 1984-ais Richard Stallman sukurdamas GNU, nemokamą „Unix“ versiją, pradėjo šį judėjimą. Vėliau jis įkūrė FSF (Free Software Foundation).

Savo vizijose freeware šalininkai laikosi copyleft principų (jų nuomone autorinė teisė (copyright) atima iš vartotojų laisvę). Pagal ją tie autoriai, kurie platina freeware neturėtų drausti patiems vartotojams drausti jos platinti ir keisti jos kodą. Tad copyleft iš esmės yra tas pats copyright, bet su specialiomis platinimo teisėmis.

Freeware dažnai kaltinama netikusia vartotojo sąsaja ir priežiūros nebuvimu. Tačiau šalininkai atrėžia, kad programuotojai nuolat tobulina sąsajas, o vartotojai gali gauti nemokamą konsultaciją specialiose naujienų grupėse (newsgroups). Tai įrodo ir dviejų lyderių („Linux“ ir „Apache“) sėkmė.

Neretai priekaištaujama, kad veltui platinamos programos negali būti tokios išbaigtos, kaip komercinės. Bet nėra stebuklų - ir ant komercinių programų dėžučių neretai perskaitysite: „ši (programa) duodama tokia, kokia yra [su visomis klaidomis] neatsakant už pasekmes ją naudojant“. Tad natūraliai kyla klausimas - o kuo ji pranašesnė? Negi ji saugesnė?

Tuo negalime įsitikinti neatplėšę dėžutės. Belieka patikėti gamintojo „garbės“ (?) žodžiu arba paieškoti testavimo rezultatų (kuriuos ne visada leidžiama publikuoti be gamintojo leidimo). Ir jei komercinės programos tokios geros. tai kodėl nuolat girdime, kad „klaidos bus ištaisytos kitoje versijoje“. O pasirodžius naujai versijai vėl traukiama ta pati dainelė.

„Linux" yra „Unix“ daugiavartojiška ir daugiaprogramė operacinė sistema, kurią GNU rėmuose 1991-ais sukūrė 21 m. amžiaus suomis Linus Torvalds. Ji pasižymi greičiu, stabilumu, pritaikymu ir išplečiamumu. O tradiciškai pakritikuojama už ne kokią vartotojo sąsają ir klaikią instaliaciją. Ir dabar jau nereiktų jos kaltinti dėl programinės įrangos stokos, nes daugelis firmų išleido arba ruošia savo programų versijas šiai terpei. Tarp jų matome tokius garsius pavadinimus kaip „Informix“, „Corel“. „Apple“ firma kartu su „PowerPC“ kompiuteriais jau siūlo „Linux“, o „Sun“ mato „Linux“ kaip „Solaris“ pakaitalą.

Sužavėtos „Linux“ sėkme (IDC duomenimis pasaulyje įdiegta apie 5 mln. „Linux“ kopijų - o tai daugiau nei liūdnai pagarsėjusos OS/2) kelios firmos (tarp jų ir „Caldera“ bei „Red Hat“) paruošė komercines „Linux“ versijas su daugeliu papildomų programų ir įrankių. Jos taip pat parduoda priežiūros kontraktus. Šios firmos ir toliau pateikia OS pradinius tekstus (bet ne pagalbinių programų).

„Apache“ būdamas populiariausiu Web serveriu „netcraft“ duomenimis „skraidina“ per 50% visų Voratinklio svetainių - t.y. daug daugiau nei „Microsoft“ ir „Netscape“ kartu sudėjus. „Apache“ naudoja tokie kompiuterinio pasaulio lyderiai kaip „Digital“, UUNet (stambus Interneto paslaugų tiekėjas) ir „Yahoo“ (geriausia paieškos sistema-katalogas). IBM firma naudoja „Apache“ kaip „WebSphere“ elektroninės komercijos sistemos kertinį akmenį. Ir sekdami tradicija „Apache“ kūrėjai nepaprašė pinigų iš IBM. O IBM tvirtina, kad užtikrins įmonės lygio „Apache“ serverio priežiūrą. „Oracle“ firma planuoja įtraukti „Apache“ palaikymą į savo „Web Application Server“.

Kaip ir „Linux“, taip ir „Apache“ tradiciškai sulaukia paburnojimų dėl nepatogios vartotojo sąsajos ir nelengvo įdiegimo. ne visos programos dera su „Apache“, tačiau tai nėra didelė bėda, nes tai nėra darbo vietos sistema.

„Apache“ 1994-ais sukūrė 8 NCSA programuotojai, kurie turėjo užkamžyti HTTP serverio spragas. Jų darbo rezultatas buvo „a patchy server“ (sulopytasis serveris), kuris vėliau buvo perkrikštytas į „Apache“. „Apache“ priežiūra dabar užsiima 30 programuotojų konsorciumas. Keletas firmų (pvz., C2Net) platina komercines „Apache“ versijas. Jos pradžioje uždirbo pinigų už jo priežiūrą ir papildomas programas.

Tarp kitų sėkmingų produktų verta paminėti „FreeBSD“ (viena patikimesnių „Unix" operacinių sistemų), „Sendmail“ (Interneto žinučių maršrutizavimo programa, valdanti apie 80% viso srauto), „Perl“ programavimo kalba (ją naudoja apie 95% interaktyvių WWW svetainių ) PGP šifravimo sistema, kurią galima naudotis veltui nekomerciniams tikslams ir kurios patikimo lygio iki šiol dar nepasiekė nė vienas komercinis produktas.

Freeware stipri jėga yra ta, kad pradinis tekstas nežus kokios nors firmos gniaužtuose. Tarkim, kas nors pamėgintų nupirkti visą „Apache“ programuotojų grupę. Jis dau nelaimėtų, nes „Apache“ kodą turi daug kitų rankų, kurios gali ir toliau jį savarankiškai vystyti. Taip pašalinama priklausomybė nuo vieno šaltinio (kaip yra „Windows“ atveju).

Akivaizdžiai matosi, kad nepaisant kai kurių duobių, freeware įsibėgėja vis greičiau. Šių metų CEBIT parodoje „Linux“ praėjimas buvo nuolat užkimštas žmonių - retai kitur tokį vaizdą galėjai išvysti (nebent prie "Microsoft“ - gal tikintis dovanų, gal iš nesveiko smalsumo).

Šis principas suteikia galimybę gauti šimtų ar tūkstančių programuotojų pagalbą, greičiau ir efektyviau testuoti programą. Net didžiausios firmos negali pasigirti tokiais resursais. Komercinė programinė įranga vis dar dominuos daugelyje sričių, tačiau nemokamos programos vis labiau užpildys daugelį nišų. Ypač įtakingos jos bus elektroninės komercijos ir mokslinių tyrimų rinkose.

Tačiau kas moka už veltui platinamas programas? Jei programuotojai tai daro laisvu metu, - jie apmoka savo laiku. Jei jie tai daro darbo metu, - apmoka arba firma (jos akcininkai) arba klientai. Be to „atviras kodas“ yra parazitinis komercinių programų kūrėjams, t.y. tiems, kuriems apmokama už PĮ kūrimą. Kodėl jiems reikia konkuruoti su nemokamomis programomis?