Naršyklių karai ir FireFox krizė. Vartiklis: Internet, browsers war

Būtent taip! „Microsoft“ naujoji naršyklė (browser) keičia įprastą darbo terpę. Pati idėja nėra niekuo ypatinga. Jei jau atėjo laikas, kai be Interneto jau esi nepilnavertis; jei be naršyklės jau negali gauti naujausios techninės pagalbos, - tai kodėl jos nepanaudoti diskų ar tinklo peržiūrai. Katalaguose gali būti įrašyti HTML formatu (kalba) juose esančių bylų aprašai ir kita naudinga informacija.

Pirmoji šią idėją išbandė (kaip ir daug ką, kas susiję su Voratinkliu) „Netscape“ firma pasiūliusi „Netcaster“ priedą „Navigator“ naršyklei. Ir tada tą idėją pasičiupo (ką jau seniai įpratusi daryti) „Microsoft" firma. Dabar tiek „Netscape“, tiek „Microsoft“ firmos kompiuterio ekraną gali paversti „Java“ ir „ActiveX“ komponentų sangrūda, t.y. įvairiausių naujienų „bėgančiomis eilutėmis“ ir kitais nuolat kintančiais objektais.

Tad sąlytis su Internetu tebesivysto, bet dabar tie pokyčiai yra susiję su ekrano darbalaukio sąsajos elementais. Spragtelite bylų segtuvą, o jis į jus prabyla balsu tariamais žodžiais. Jis net žino jūsų vardą ir tas bylas, dėl kurių, tikėtina, jį atsivertėte.

Tai privalumas, bet yra ir juodų dėmių (juk sako, kad nete Saulė turi jų). Visi žino auksinę taisyklę, - kompiuterių diskai nemėgsta tuštumos. Ir kokio dydžio jie bebūtų, juose niekad nėra laisvos vietos. Šie nauji „žaisliukai“ (t.y. papildomų aprašų bylos su garso ir net animacijos įrašais) dar labiau padidina diskų atminties poreikius. Juk visi puls juos naudoti jas visur, - kur reikia ir kur nereikia. Taip jau buvo su spalvomis, taip buvo su šriftais - daug vandens nubėgo, kol didžioji dauguma išmoko skoningai juos derinti.

Tai bus ir papildomas krūvis tinklams. „Java“ (tiksliau NC, tinklo kompiuterio) laiko išbandymų, atrodo, (nieks dar nėra garantuotas, bet jau yra tokių simptomų) neišlaikė. Dabar išbandymą vario dūdomis turi patirti jau kiti. Geri buvo Viduramžių laikai - tada „raganas“ bandydavo vien vandeniu ir ugnimi.

O kokie privalumai? Anksčiau vartotojai turėjo įprasti prie dviejų sąsajų - operacinės sistemos ir naršyklės. Ir nors, net įdiegę IE 4.0 ar „Memphis“, vis dar galėsite naudoti „Netscape Communicator“, jums kils kitas klausimas: o kurią iš tų dviejų naršyklių pasirinkti? Ir šiuo atveju, „Microsoft“ pranašumas akivaizdus - „Explorer“ yra tarsi pačios operacinės sistemos dalis ir dalijamas „dykai“ (ar žinote patarlę: „dovanotam arkliui į dantis nežiūri“? Nieko šiame pasaulyje nėra dykai). O „Netscape“ naršyklę reikia nusipirkti - atsisiųsti ją galima tik pabandymui.

Laputei su ugnine uodega – 20 m.! (2024.11.14)

Sako, kad toji suomių laputė (tulikko) savo uodega uždega šiaurės pašvaistę! O prieš 20 m. ji patraukė internautų dėmesį, kai lapkričio 9-ąją apie ją paskelbė BBS News svetainė. „FireFox” turėjo ilgą priešistorę, nes tikėtasi, kad ji taps IE varžovu, šio rinkos daliai Firefox 1.0 dėl pranešimų apie rimtas saugumo spragas nuo 95% sumažėjus iki žemiau 93%. „FireFox” yra „Netscape Navigator“ įpėdinis. Atviro kodo „Mozilla“ bendruomenė įsteigta 1998 m. pavadinimą pasiėmusi iš pradinio „Netscape Navigator“ kodinio pavadinimo. Naršyklė įtraukta į „Mozilla“ taikymų paketą, tačiau vėliau atsišakojo kaip „Phoenix“ – užuomina į prisikėlimą iš pelenų. Netrukus pervardinta į „Firebird“, o galiausiai tapo „FireFox”, atspindint naują pradžią ir dėmesį greitaveikai ir inovatyvumui.

Pagrindinėmis „FireFox” savybėmis buvo naršymas su skirtukais (tab), iššokančių langų blokavimas, prisitaikoma sąsaja ir griežta orientacija į standartus. Bet svarbiausia – ji įvedė konkurenciją naršyklių rinkoje ir metė iššūkį IE dominavimui. Populiarumo piką pasiekė 2009 m., kai kai kur aplenkė IE, tačiau vėliau ją 2011 m. aplenkė „Chrome“ (pasirodęs 2008 m.). Ir dar ji buvo atviro kodo naršyklių srityje pradininke.

Deja vėliau jos rinkos dalis traukėsi, kartu nesugebant pranikti į mobilių prietaisų rinką (galiausiai „Safari“ ir „Chrome“ nepaliko jokių šansų). Deja, kartu su jubiliejumi pasirodė ir pranešimai apie naujus, 30% „Mozilla“ darbuotojų atleidimus. Dabar vėliausia stabili versija (šio teksto rašymo metu) yra „Firefox 132.0“ išleista 2024 m. lapkričio 5 d.

Prakalbus apie „FireFox“ ateitį, ar padėtis nerodo krizės?
(2021.08.15)

Firefox nuosmukis „Mozilla“ prieš pora savaičių išleido trumpą video apie „FireFox“ atnaujinimą, skelbdama, kad ji nori „padėti vartotojam gauti kas geriausia iš interneto“ su „pasiūlymais, padėsiančiais žmonėms rasti dalykus iš jų istorijos, dažnai lankytas vietas ir jiems labiausiai tinkantį turinį“.

Jį netruko sukritikuoti kaip neaiškų marketinginį pranešimą su atkakliu nenoru priimti vartotojų atsiliepimus. Tuo labiau, kad (ir matyt neatsitiktinai) prie 2 dienas iki video pasirodymo paskelbta, kad naršyklė per 2,5 m. prarado 50 mln. mėnesio aktyvių vartotojų (MAU; t.y. naudojusių bent kartą per 28 d.). Tai apie 23%, t.y. beveik ketvirtis, o tai labai daug naršyklei, kurios vartotojų bazė be kaulų. Ir tas nuosmukis nėra netikėtumas. Jau daugelį mėtų vyksta įnirtinga kova naršyklių rinkoje, kurioje „Mozilla“ dalis palaipsniui mažėja (dabar ji apie 5,5%). Jei ta tendencija išliks, 2022 m. jos dalis nesieks ir 4%.

Tiesa, ir kitoms naršyklėms ne pyragai - štai „Safari“ po staigaus šuolio 2020 m. antros pusės 12 mėn. kilusi vėl grįžo į ankstesnę vietą. Tai „FireFox“ ypatingas atvejis, nes tai vienintelė iš 4-ių populiariausių, vienaip ar kitaip nesusijusi su „Chrome“ palaikančiomis technologijomis. Yra besibaiminančių, kad pasitraukus „FireFox“, „Chrome“ laimės karą (jau dabar užimant per 73%).

http://www.lithuanian.net/math/ai_paradox.htm Kritikos sulaukė ir konkretumo nebuvimas apie video formatų atnaujinimą, tačiau užsiminta kai kuriuos naršyklės dirbtinio intelekto panašumą turinčius patobulinimus ir papildymus (kaip minima šios žinutės pradžioje).