Pasaulio kūrimas Biblijoje

Pradžios knygos pirmasis skyrius labai svarbus aiškinantis pasaulio sandarą. Jis leidžia atsakyti į kai kuriuos pagrindinius klausimus. Pavyzdžiui, pagal ją galima spręsti, kad ją parašė asmuo, Visatą stebintis nuo Žemės, - taigi lyg ir argumentams jos nelaikantiems Dievo žodžiu.

Juk pasakyta (Pr.1:16): "Taip Dievas sukūrė du stambesnius šviesulius, - didėlesnį dienos metui, o mažesnį - nakties, o taip pat žvaigždes".

Taip gali atrodyti tik Žemės gyventojui. Juk žvaigždės didesnės už Mėnulį, o daugelis - ir už pačią Saulę. Tokia proporcija - tik žemiečiui. Tačiau dar didesnį nustebimą sukelia mintis, kad Dievas - Elohimas - pasaulį kuria ne vienas! Pr.1.26:
"Tada Dievas tarė: 'Sukurkime žmogų pagal atvaizdą savo, - panašų į mus;'..."
Į ką jis kreipiasi, jei tėra Vienas? Anksčiau sukurtus gyvulius, paukščius žuvis? Bet negi pagal jų atvaizdą jis kuria žmogų? Greičiausiai - į kitus Dievus-kūrėjus. Gal ir kiti Elohim pokalbiai - tai pokalbiai su žemesniaisiais dievais: kūrėjais ir vykdytojais? O Elohim, kaip Aukščiausias, tik paskirsto darbus? O Viešpačiui, t.y. Jahvei, kuris pradeda veikti tik antrame skyriuje, kliūva sukurti žmogų, - ir net pasakyčiau, šis darbas jam sekasi labai ne kaip. Be to Viešpats atrodo nelabai gaudosi aukštesnioje kosmologijoje, nes kūrimo tvarka antrajame skyriuje labai jau neatitinka pirmojo....

Pasaulis buvo kuriamas šešias dienas. Tad prieš nagrinėjant toliau, paklauskime savęs, - kokia tos dienos trukmė? Tai kas verčiama "diena" (o "Diena" Elohim, - priminsiu, kad būtent tokiu vardu dievas veikia pirmajame skyriuje, - pavadino tik šviesią paros dalį, žr. Pr.1.5); taigi kūrimo periodas Biblijoje vadinamas "jom".

Žodis "jom" gali reikšti įvairius laiko tarpus. Jo galimos reikšmės: "Diena: dažnai vartojama šiaip laikui arba ilgesniam laiko tarpui nurodyti... Taip pat įvardinti laikotarpiui arba metų laikui, kai įvyksta kas nors svarbaus."

Biblijoje ir kitose vietose diena panaudojama ilgesniam laikotarpiui nei para nurodyti, pvz., Zakarijo 14.7-8: "Bus viena diena, žinoma Viešpačiui, kuri bus nei diena, nei naktis; vakaro metu bus šviesa. Aną dieną bus taip: gyvas vanduo ... tekės vasarą ir žiemą" arba Patarlių 25.13: "sniego šaltumas pjūties dieną", kalbant apie visą laikotarpį.
Psalmėse tūkstantis metų - viena diena: "Nes tūkstantis metų tavo akyse yra kaip vakarykštė diena" (Ps. 89.5) O ir "teismo diena" apima daug metų.

Pirmoji diena

Tad nėra būtinybės tapatinti "kūrimo dienos" su "žemiškąja diena". Taigi, - pirmoji diena! Jau sukurta "dangus ir žemė" (Erdvė ir Materija?). Neaišku, kas buvo iki tol, iš kur atsirado Dievas Kūrėjas, ir kaip jis tai padarė, tačiau reikia apgyvendinti "žemę-motinėlę", nes ji "buvo beformė ir tuščia, o tamsa dengė gelmę, - ir tik dieviškoji Dvasia sklandė virš vandenų" (Pr. 1.2)

Pr.1.3-4:
Ir Dievas tarė: "Tebūnie šviesa!". Ir atsirado šviesa.
Dievas matė, kad tai yra gerai ir atskyrė šviesą nuo tamsos.

Buvo dangus, buvo Žemė, tačiau nebuvo šviesos? Todėl labai panašu, kad iš pradžių buvo sukurta Erdvė (dangus) ir Materija (Žemė). O dabar šioje Erdvėje Materija įžiebia šviesą (Didysis sprogimas?). Šviesa pavadinama žodžiu "or", kuris reiškia "šviesą" bendrąja prasme ("švytėjimas") skirtingai nuo konkrečių ketvirtos dienos dangaus šviesulių "maor" šviesos. Gal todėl kai kada šis sakinys išverčiamas: "Ir pamažu atsirado švytėjimas"?

Antroji diena

Pr.1.6:
Ir Dievas tarė: "Tebūnie tvirtas skliautas tarpu vandenų, ir tegu jis atskiria vandenis nuo vandenų".
Taip Dievas sutvėrė kietą skliautą ir perskyrė vandenis, - tuos, kurie apačioje, ir tuos, kurie viršuje - ir buvo taip.

Daugelyje vertimų minimas kietas pagrindas (skliautas). Tačiau yra pagunda rašyti "erdvė", nes žodis "rakija" turi tąsos ir ištempimo reikšmes. Tuo labiau, kad per šitą "kietą" skliautą galėjo skraidyti paukščiai (Pr.1.20)

Trečioji diena

Pr.1.9-11:
Ir Dievas tarė: "Tegu vandenys žemiau dangaus susirenka kartu ir atsiranda sausuma", - ir taip įvyko.
Dievas pavadino sausumą - Žemė, o vandenų sankaupas - Jūros, - ir Dievas matė, kad tai yra gerai.
Tada Dievas tarė: "Tegu Žemė išaugina žolę, žolynai brandina sėklas, kiekvienas savo rūšies, o vaismedžiai - vaisius, kiekvienas savo rūšies kuriuose kiekvieno jų sėkla.", - ir buvo taip.

Dievas "stato" Žemę tarsi gyvenamą namą. Šiuo atžvilgiu įdomi Jobo knyga (38 skyrius):

Kur buvai, kai aš dėjau žemės pamatus?

Ant ko pastatyta tvirtai jos ramsčiai?
   arba kas įleido jos kampinį akmenį?

Kas uždarė jūrą durimis,
   kai ji veržėsi lyg kai išeidama iš motinos įsčios.

Kada aš daviau jai debesį kaip apdarą
   ir vyniojau ją tamsybe kaip kūdikystės vystyklais.

Aš apstačiau ją mano ribomis
   ir padariau jai užkaištį ir vartus.

Vanduo sukietėja kaip akmuo
   ir susitraukia gelmės paviršius.

Ketvirtoji diena

Pr. 1.14-15:
Ir Dievas tarė: "Tebūnie šviesuliai dangaus skliaute, kad atskirtume dieną nuo nakties ir tegu jie būna metų laikų, dienų ir metų ženklai.
Ir tegu šviesuliai dangaus skliaute skleidžia šviesą virš žemės", - ir buvo taip.

Labai įdomu, kad pirma buvo sukurta žolynai, kurie auga fotosintezės principu, o tik po to šviesuliai, duodantys konkrečią šviesą augalams. Sunku patikėti, kad augalai naudojo anksčiau sukurtą šviesą "kaip tokią" ("or"), - tai daugiau reiškia, kad buvo sukurta pati šviesos sąvoka, o ne konkreti šviesa.

---

Komentarai Biblijos "Pradžios knygai:
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Tikroji išvarymo priežastis
Abraomo ankstyvasis gyvenimas
Pirmosios nuodėmės ir mesijo klausimas
Zep Tepi - pirmasis laikas
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Filipinų tvėrimo mitai
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Kaip jie mus darė
Biblijos puslapiai
Mitologijos puslapis
Vartiklis