Kalbos pamoka su istoriniais intarpais. Vartiklis

Atgimimo pradžioje ėmėme žiūrėti amerikietišką krepšinį, o modernūs sporto komentatoriai, kai tik šneka apie rungtynes, vis kartoja žodį „nebijai“, tik kažkodėl sukeičia garsus „n“ su „e“, sakydami enbijai.

Neseniai seimūnų kalboje gimė naujadaras otkatas. Visi klauso, jaunimas nesupranta, o kalbininkai tyli, nes užimti kirčiavimo taisymu arba užsieniečių pavardžių ir pavadinimų rašymu originalo raidėmis. Tačiau sovietinio mentaliteto piliečiams šio žodžio prasmė aiški – kažkas atrieda arba nurieda: vienam - atrieda, kitam – nurieda, tai ir sakykime: atriedis arba nuoriedis (kaip nuolydis).

Visą mėnesį vyko futbolo batalijos, bet mūsų kalbininkai, pasirodo, dešimtmečius miega, nes vėl girdėjome seniai įkyrėjusį podkatą (net iš Leonido Donskio³⁾ lūpų). Tai gal sakykime polindis, nuo žodžių „palįsti, palenda“, o gal tiktų poriedis, nuo „pariedėti“.

O mūsų modernaus ir laisvo jaunimo šneka troleibuse, gatvėje! Girdime vis besikartojantį žodį bliad?! Iš kur visa tai?

Buvo taip: senieji baltai, gyvenantys nuo Baltijos iki Maskvos, garbino vyriausiąją deivę Ladą¹⁾. Su kardu įvedus stačiatikybę, senoji deivė Lada buvo paniekinta, jai suteikta neigiama, bloga šlovė – ji tapo ištvirkusia moterimi, arba šiuolaikiškai – prostitute. Suslavėję baltai sakydavo: „Bila Lada, bila Lada“ (buvo Lada), vėliau vienas skiemuo išnyko, liko tik bliad ir taip virto keiksmažodžiu. Turbūt vyrai dar ilgai garbino deivę Ladą. Net dzūkai išsaugojo keiksmažodį liadokas. Peach Tattoo

Nuo šio keiksmažodžio mus išgelbėjo stebukladarys, atvykęs iš Archangelsko, kurį į valdžią išrinko lietuviai, beveik visi save kildinantys iš bajorų! Jis pakeitė bliad į blyn, ir dabar jau beveik visi taip keikiasi.

O buvo šitaip: Maskvos kunigaikštis Ivanas Rūstusis su kariauna apgaulės būdu buvo įleistas į Naugardą. Tuomet Naugardo respubliką, LDK sąjungininkę, valdė elitas, vadinamoji „Lietuvių partija“. Tai Rūstusis elitą išpjovė (Volchovo upė krauju plaukė), o pirklius ir miestelėnus ištrėmė į Archangelską... Tai gal blyn autorius kilęs iš senųjų baltų.

Supermodernus jaunimas pasistvėrė laukinių salelių čiabuvių madą – kabinti blizgučius į įvairias kūno vietas. Tai vis nepasotinamas egzotikos ilgesys. Tačiau kalbant konceptualiai – išvešėjus žemabambei kultūrai, mūsų kalbininkai pasiliko uodegoje, nes visus kūno vėrinius vadina „auskarais“, Neskurdinkite seniausios kalbos pasaulyje! Auskaras – tik į ausį, į nosį – noskaras, į lūpas – lūpkaris, į bambą – bambakaris, o į by..į – bybokaris ir t.t.

Kokie modernūs mūsų verslininkai! Priveisė restoranų lietuvos erotikos deivės Piza²⁾ vardu: „Pizza Jazz restoranas“, „Pizza italiana“, „Mambo pizza“. Na, šokiai mambo, samba gal ir dera su erotikos deive Piza, ypač prisižiūrėjus Rio de Žaneiro karnavalų, bet Piza ir džiazas be jokių erotiškų patiekalų – abejotina. Dabar modernūs lietuviai, o ypač elitas, gerbdami Japonijos salą, nekantriai laukia ir japoniškų patiekalų „Shikoten“ (lietuviškai Šikoten) restorano atidarymo. Tai puiki mūsų senosios kultūros integracija į dabartį, tiesiog interaktyvūs ir atraktyvūs projektai.

Vacius Galindas, Nemunas, 2006 m. spalio 26 – lapkričio 1 d., Nr. 37 (125-566)

Dirbtinių kalbų įvairovė

Sukurtos kalbos linkę tapti fantazijos dalimi. Tačiau kalbų kūrimas taip pat gali paaiškinti ir tai, kaip veikia mūsų smegenys.

Kai kurios kalbos kurtos specialiai. Viena tokių yra Dž. Tolkieno elfų kalbos; kaip patyręs kalbininkas, jis sukūrė kalbų gramatiką, istoriją ir garsus dar prieš parašydamas kūrinius. Jis norėjo, kad jos atrodytų tokios pat įtikinamos kaip visos tikros kalbos (pvz., „Elen sila lumenn' omentielvo“ – „Žvaigždė spindi mūsų susitikimo metu“).

Kažkas panašaus buvo su esperanto kalba, L. Zamenhofo⁴⁾ sukurta 1887 m. siekiant turėti tarptautinę lengvai išmokstamą, su paprastomis taisyklėmis ir be išimčių kalbą. Dabar egzistuoja pasaulinė esperanto kalbą mokančių bendruomenė (0,1-2 mln.).
Klingonų rašmenys: kerštas
Kerštas–geriausias šaltas patiekalas (pažodžiui: Kerštas–šaltas patiektas visada geriausias patiekalas)

Visiška priešingybėe jai yra klingonų kalba. Sukurta 9-me dešimtm. kalbininko Mark Okrand‘o⁵⁾ teleserialui „Žvaigždžių keliu“ (nuo 1966 m.) siekiant, kad skambėtų kaip nežemiška kalba. Tam panaudoti nestandartiniai garsai ir gluminanti objektas-veiksmažodis-subjektas sakinio (pvz., „Heghlu'meH QaQ jajvam“ („mirčiai gera šiandiena“) - „Šiandien tinkama diena mirti“) struktūra. Klingonų kalba yra ypatinga, nesukurta konkrečiai išgalvotai istorijai remiantis scenarijaus reikalavimais. Tad sukurts kalbos gali turėti skirtingus tikslus.

Vis tik dauguma naujų kalbų atsirado ne mokslininkų ar rašytojų galvose, o kelių kultūrų sankirtoje. Kai dvi bendruomenės kalba skirtingomis kalbomis, komunikavimui, prekybai arba tiesiog bendram buvimui atsiranda supaprastinta kalba, arba pidžinas. Pats žodis pidžinas pasirodė 1876 m. ir prieš jį buvo pidgeon English, tikėtina kilęs iš kinietiško business tarimo. Tokios „kontaktinės“ kalbos daugumą žodžių perėmė iš labiau socialiai ir ekonomiškai dominavusios bendruomenės, tačiau turėjo supaprastintą gramatiką.

Daugelį metų nebuvo aišku, kaip smegenys reaguoja į išgalvotas kalbas. Tad 2025 m. MIT atlikti magnetinio rezonanso tyrimai. Rezultatai parodė, kad kai kalbama sukurtomis kalbomis (pvz., esperanto, navių kalba iš „Avataro“ ar kuria noes kalba i6 „Sostų karų“), smegenys aktyvina tuos pačius neuronų tinklus kaip ir natūralios kalbos atveju – taigi smegenyse nėra jokio skirtumo tarp natūralios ir išgalvotao kalbos.

Tačiau norint, kad smegenys suvoktų šias kalbas kaip tikrą kalbą, jos turi išreikšti prasmę apie pasaulį, kitus žmones ir mūsų pačių psichines būsenas. Dėl šios priežasties programavimo kalbos, nepaisant aiškių taisyklių ir struktūros, neaktyvuoja tų pačių smegenų sričių.

¹⁾ P. Dundulienė. Pagonybė Lietuvoje: Moteriškosios dievybės: monografija. – V.:Mintis, 1989

²⁾ L. Lasickis. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus (paruošė J. Jurginis), 1969

³⁾ Leonidas Donskis (1962-2016) – žydų kilmės lietuvių filosofas, visuomenės veikėjas, politologas, eseistas. 1997-2002 m. dėstė ir dirbo tyrėju užsienio universitetuose ir tyrimų centruose, nuo 2002 m. dirbo VDU. 2009-14 m. buvo Europos Parlamento nariu. Jo tyrimų sritys - civilizacijų analizė, sąmoningumo istorija, politinių idėjų istorija, Rytų Europos idėjų istorija, Baltijos studijos, istorijos filosofija, kultūros filosofija, literatūros filosofija. Daug dėmesio skyrė „takiosios postmodernybės“, kritikai. Didžiausią pavojų žmonijai įžvelgė technokratijos, informacijos pertekliaus (hiperkomunikacijos), technologijų skverbimęsi į žmogaus gyvenimą. Kritikavo kapitalistinį vartotojiškumą, nuolatinės kaitos, raidos skatinimą, kas neleidžia žmogui „likti pačiam sau“. Daug dėmesio skyrė tarptautinei ir vietos politikai - liberalizmą jis suprato ne kaip ekonominę rinkos laisvę, o kaip žmogaus orumą, pasirinkimą ginančią laikyseną.

⁴⁾ Liudvikas Lazaras Zamenhofas (Ludoviko Lazaro Zamenhof, 1859-1917) – žydų kilmės lenkų oftalmologas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas. Apie esperanto kalbą paskelbė 1887 m. (Lingwe Uniwersala), nors idėjas turėjo jau 1873 m. Bet tėvas susdegino jo sąsiuvinius su užrašais, nes norėjo, kad sūnus užsiimtų tik studijomis, 1885 m. Liudvikas baigė studijas Varšuvos un-te, įgijo daktaro laipsnį, o kadangi Veisiejuose gyveno jo vyriausioji sesuo Fani, jis persikėlė gyventi pas juos, kur baigė kurti esperanto kalbą. Tačiau gydytojo darbas Veisiejuose nebuvo labai pelningas, tad jis nutarė tapti akių gydytoju ir galiausiai 1886 m. Varšuvoje pradėjo gydytojo praktiką. 1887 m. L. Zamenhofas ėmė ieškoti leidėjo savo tarptautinės kalbos vadovėliui, tačiau niekas nedrįso leisti galimai nepelningos knygos. Galiausiai 1887 m. išleista knyga „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis“. 1905 m. pavasarį išleido Fundamento de Esperanto - oficialųjį Esperanto kalbos šaltinį.

⁵⁾ Markas Okrandas (Marc Okrand, g. 1948 m.) - ameriikiečių kalbininkas, tyrinėjantis indėnų kalbas, tačiau labiau žinomas kaip klingonų kalbos sukūrėjas „Žvaigždžių kelio“ teleserialui, pradedant 1979 m. Vėliau 2001 m. sukūrė atlantų kalbą animaciniam filmui „Atlantida: dingęs pasaulis“, kuri turėjo pro-indoeuropietiška. Paskutiniu metu vadovauja subtitrams tiesioginėse transliacijose.