Jehovos liudytojai protestantiškos pakraipos sekta, pirklių šeimos atžalos Č. Raselo (1852- 1916) įkurta 1872 m. JAV Pensilvanijos valstijoje. Jehovizmui būdinga griežta centralizuota organizacija, pritaikyta bendruomenių veiklai pogrindyje, nes daug kur veikia pusiau legaliai ar nelegaliai. Vadovaujama iš Centrinio biuro Niujorko Bruklino priemiesčio. Vyriausias vadovas prezidentas, kuriam pavaldūs apie 100 filialų įvairiose šalyse, kuriems vadovauja Kraštų biurai. Reikalaujama, kad eiliniai tikintieji besąlygiškai paklustų valdžiai. Pagrindinė grandis susirinkimas arba grupė, kuriai vadovauja 5 seniūnų taryba, Mažesniems
būreliams (rateliams) vadovauja būrelio tarnas. Kelios grupės jungiamos į apygardas, vadovaujamas prižiūrėtojo,
Garbinamas judaizmo dievas Jehova (Jahvė) visagalis pasaulio kūrėjas. Pripažįstamas ir Jėzus Kristus su šventąja dvasia, tačiau šiedu nelaikomi lygūs Jehovai. Norint būti išganytu, Kristumi reikia tikėti. O šv. dvasia viena iš dieviškos galios apraiškų, kuri dalyvavo pasaulio tvėrime, Jėzaus gimime, padėjusi šiam daryti stebuklus. O dabar ji žadina žmones tarnauti dievui ir skelbti gerąją naujieną, t.y jehovistų mokymą. Pasaulyje nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos šaltinio (Jahvės) ir šėtono. Kartu kovoja ir jų šalininkai: angelai bei tikintieji su demonais bei kitais Jahvės priešininkais. Kova baigsis lemiamu Armagedonu, kai bus nugalėtas blogio įsikūnijimas šėtonas su tarnais. Nesantys Jehovos liudininkais žūsią, o tikratikiai bus prikelti iš mirusiųjų ir apgyvendinti atnaujintoje žemėje, o 144 tūkst. ypatingai išrinktųjų bus paimti į dangų, kur džiausis amžina laime. Siekdami pranašystėms apie Armagedoną suteikti didesnio patikimumo, bandoma gamtos stichijas ir socialinius neramumus aiškinti kaip artėjančios pasaulio pabaigos ženklus žemės drebėjimus, sausras, potvynius, pasaulinius karus, branduolinio karo grėsmę, aplinkos užterštumą, vėžio ir kitų ligų plitimą. Jehovistai neigia socialinę pažangą, nes visuomenė visapusiškai ir nesulaikomai smunka, rieda į pražūtį. Juk žmogus silpna būtybė, priklausoma nuo antgamtiškų jėgų, ir negali savo pastangomis pasiekti pergalių prieš blogį, nes šio sėjėjas šėtonas. Todėl tikintiesiems neverta rūpintis savo gyvenimo gerinimu, siekti išsilavinimo, ir pan, nes tai dievo karalystėje neturės jokios reikšmės. Vienu svarbiausių uždavinių laikoma kova su materializmu jam reikia priešintis, jei norima išlikti gyviems. Ir ypač daug jėgų skiriama savo religinių idėjų propagavimui kiekvieno nario pareiga būti uoliu liudytoju, misionieriumi, į savo tarpą įtraukti savo šeimos narius ir kitus aplinkinius, o ypač jaunimą. Ypač stengiamasi į savo pusę palenkti išgyvenančius sielvartą, patyrusius nesėkmes, turinčius materialinių sunkumų. Mielai užverbuojami nusikaltėliai ir asocialai, neretai tampančiais aktyviais išpažinėjais. Propagandai plačiai naudojama žiniasklaida, leidžiamos knygos, brošiūros, žurnalai daugybe kalbų. Svarbiausias teorinis žurnalas Sargybos bokštai kas mėnesį leidžiamas apie 10 mln. tiražu. Panašiu tiražu ir propagandinis žurnalas Pabusk!
Dievas Molochas |
o šios sudaro aptvarus, pavaldžius Krašto biurui, vadovaujamam krašto tarnui. Kas mėnesį
žemesnės grandys atsiskaito aukštesnėms, atiduoda surinktus pinigus bei gauna literatūros ir instrukcijas.2