Biblija apie Halloween'a. Vartiklis

Išsiaiškint ir suprask, ką apie tai sako Biblija.
Neapkęsk blogio – nesižavėk juo. Biblija raganavimą bei kitokį okultizmo praktikavimą laiko blogiu. Keletas eilučių apmąstymui:

„Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite žynių, kad per juos nesusiteptumėte. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas“ (Kunigų 19, 31).

„Jei kas kreiptųsi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius ir su jais paleistuvautų, Aš atsigręšiu į juos ir išnaikinsiu iš jų tautos“ (Kunigų 20, 6).

„Jis leido savo vaikus per ugnį Hinomo slėnyje. Be to, jis žyniavo, būrė iš ženklų, kerėjo ir laikė mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius. Jis darė daug pikto Viešpaties akyse, sukeldamas Jo rūstybę“ (2 Kronikų 33, 6).

„Kūno darbai aiškūs - tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai,piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės“ (Galatams 5, 20).

Vaiduokliai neaplenkė ir Švedijos

Vaiduokliai Švedijoje!? Atrodo keista juos sieti su šalimi, kurioje gyvena sveikos proto besirūpinantys ir pragmatiški žmonės. Tačiau, nors švedai noriai priima modernumą, jų populiarioji kultūra byloja apie kai ką kita.

Iš šalies žiūrint Švedija atrodo kaip sekuliari valstybė: čia itin daug netikinčiųjų, kurie dalyvauja religinėse tradicijose ir su jomis tapatinasi labiau kultūriniu, o ne dvasiniu požiūriu. Pvz., jie mielai puošia Kalėdų eglutę ir ruošia tradicinę Kūčių vakarienę, tačiau į pamaldas gali ir neiti.

Vis dėlto iš tikrųjų ir čia paplitusios įvairios dvasingumo formos, įskaitant tikėjimą vaiduokliais. Net 41% gyventojų prisipažįsta tikintys tam tikrais paranormaliais reiškiniais. Pasakojimai apie vaiduoklius persipina su liaudies tikėjimais, modernybe ir žiniasklaida – ir tai galima pastebėti visoje Švedijos visuomenėje. Netgi atrodo, kad technologinė pažanga didina susidomėjimą liaudies tikėjimais.

19 a. industrializacijos laikotarpiu atitinkamai išaugo susidomėjimas spiritualizmu, pagausėjo mediumų ir spiritizmo seansų.A trodo, kad nauja mašinerija ir naujas, racionalus požiūris į pasaulį žmonėms gyvenimą iš tiesų padarė sunkiau suprantamą. Baisus vaiduoklis

Susiformavo tam tikras stereotipas, kad švedams būdinga „švara, santūrumas, darbštumas ir modernumas“. Ir iš tiesų švedams patinka apie save taip galvoti. Pvz., jiems patinka laikytis moksliškai pagrįstų tendencijų fizinio aktyvumo ir mitybos srityse. Be to, jie laiko save pasaulietiškais žmonėmis: prietarus čia pakeitė pagrįsti moksliniai patarimai.

Visgi kažkas sukruto paviršiuje, ir šmėklos sugrįžo į tautos sąmonę. Suomių folkloristas Lauris Honko^*) pateikė įdomią įžvalgą: pasirodo, šmėklos, iš esmės, yra empirinis reiškinys. Juk išgirsti kokį nors garsą, pajunti šaltą oro srovę ar pamatai šešėlį. Šie empiriniai pojūčiai galėjo suteikti švedams pasitikėjimą priimti dokumentines laidas apie paranormalius reiškinius. Šiame žanre vaizduojama, kaip mediumai stoja į kovą su nerimą keliančiomis šmėklomis, o šiuolaikinės istorijos apie vaiduoklius pasakojamos per televiziją, taip supažindinant žiūrovus su antgamtinių reiškinių idėja. Žiūrovai mato, kaip su tokiais reiškiniais susiduriama įprastuose švedų namuose.

Švedų dokumentinis serialas „Det Okanda“ („Nežinomybė“) yra vienas iš tokių pavyzdžių. Jame mediumai keistus garsus, galvos skausmus ir išsigandusius vaikus pavertė loginiais modeliais ir racionaliais paaiškinimais. Serialas buvo rodomas 29 sezonus ir buvo iš 318 serijų.

Žinoma, populiarioji kultūra yra svarbus visuomenės nuotaikos barometras, o TV dokumentiniai filmai apie paranormalius reiškinius yra pasaulinis reiškinys. Tačiau Švedijos televizijos laidos apie vaiduoklius supažindina paprastus piliečius su nerimą keliančia dvasia ir įvairiais profesionaliais mediumais, kurie gali su ja susidoroti. Siūlomi bendravimo su negyvaisiais kursai.

Vaiduoklių istorijos turi prasmę. Jos gali būti pramoga, bet jos taip pat rodo, kad liaudies įsitikinimai, kurie turėjo išnykti, rado naujų būdų išlikti. Mistiniai susitikimai suteikia galimybę rasti tai, ko trūksta. Jie taip pat žada kontrolės elementą žmonių baimėms, kurių modernumas nepaaiškino. Švedai nekvestionuoja modernumo ar mokslo, o papildo juos savo inžinerine paranormalių reiškinių versija. Švedų vaiduokliai, regis, atstovauja viskam, kas nekontroliuojama kasdienybėje.

^*) Lauris Honko (Lauri Olavi Honko, 1932-2002) - suomių folkloristas, Turku un-to profesorius (nuo 1971 m.), lyginamosios religijos atstovas. 1959 m. daktarinėje disertacijos sukūrė specialią tipologją liaudies medicinai, nagrinėjo primityvius ligų priežasčių aiškinimus. 8-9 dešmtm. atliko populiarių tradicijų palyginimus ir išvystė jų tyrimų metodologiją. 1998 m. įsteigė Kalevalos ins-tą. Vėlesniuoju gyvenimo laikotarpiu L. Honko intensyviai tyrinėjo žodinius epus visame pasaulyje. Buvo kelių žurnalų redaktoriumi. Įtakinga jo knyga „Tikėjimas dvasiomis Ingrijoje“ (1962); joje pritaikė vaidmenų teoriją ir žanrų analizę, aiškindamas, kaip žmonės išgyvena ir interpretuoja susidūrimus su antgamtinėmis būtybėmis.