Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos
istorija

   

Neįmanoma paneigti, kad egzistuoja šiuolaikinė krikščioniška muzika. Prasidėjusi kaip kelių religinių maištininkų spontaniškas judėjimas, šiandien ji virto 450 mln. dolerių vertės industrija. Tačiau dar ir dabar muzikos apžvalgininkai nesutaria dėl vieno klausimo—kaip viskas prasidėjo? Tad ir norisi pakalbėti ne apie tai, kas pradėjo, bet kaip gimė krikščioniškos muzikos judėjimas.

I dalis

Kai kurie sako, kad krikščioniškos muzikos pradžią galime laikyti 1972 m. vykusį renginį Explo’72 Dalase (JAV), kai tūkstančiai žmonių susirinko į pirmąjį masinį krikščioniškos muzikos koncertą. Tačiau tuo pat metu kiti jau klausėsi grupės “Love Song” to paties pavadinimo debiutinio albumo. Ši grupė kartu su kitomis: “Children of the Day”, “The Way ir Gentle Faith” 1971-aisiais pasirodė “The Everlasting’ Living JESUS Music” koncerte, kuris buvo užfiksuotas magnetinėje juostoje ir vėliau įrašytas ką tik gimusioje “Maranatha! Music” įrašų studijoje. Tais pačiai 1971-aisiais MCA/Decca įrašų studija muzikos mylėtojų auditorijai pristatė kolektyvo “Glass Harp” diską “Synergy”. Jame, be kitų atlikėjų, skambėjo ir neseniai atsivertusio Filo Kegio (Phil Keaggy) krikščioniškas išpažinimas “The Answer” (“Atsakymas”).

Kai kurie sako, kad pirmasis tikras “Jėzaus roko” albumas (tuo metu dar nebuvo prigijusi sąvoka šiuolaikinė krikščioniška muzika, ją vadino paprasčiausiai Jėzaus muzika) buvo Mailono LeFevro (Mylon LeFevre) albumas “Mylon”, išleistas Atlantic/Cotillion. Šis sūnus palaidūnas, kilęs iš muzikinės dinastijos, grojančios nuo 1920-ųjų metų, iš visų plaučių traukė savo paties kūrybos giesmes: “Old Gospel Ship” (“Senas Evangelijos laivas”) roko versijas ir tokias originalias giesmes kaip “Searching for Reality” (“Ieškant realybės”),—akompanuojant “Atlanta Rhythm Section” nariams.

Tačiau daugiausia ekspertų mano, kad šiuolaikinės krikščioniškos muzikos revoliucija prasidėjo 1969 m., kai studija “Capitol” išleido laibo, ilgaplaukio paslaptingo dainininko ir autoriaus Lario Normano (Larry Norman) debiutinę plokštelę. Žurnalas “Times” jį pavadino Jėzaus judėjimo “poetu laureatu”, o “New York Times” jį įvertino kaip inteligentiškiausią krikščioniško roko muzikos atstovą ir didžiausią lobį.

Normanas gimė San Chose mieste (Kalifornijos valstija). Ten prisijungė prie muzikinės grupės “People” ir su daina “I Love You” 1968 m. pateko į žurnalo “Billboard” Top 20 (geriausių albumų dvidešimtuką). Tačiau užuot vaikęsis šlovės, jis paliko grupę. Tuo metu jam buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jis būtų galėjęs palikti ryškų pėdsaką ne tik krikščioniškos, bet ir apskritai muzikos istorijoje. Kiek vėliau grupės “The Beatles” narys Polas Makartnis sakys: “Laris Normanas būtų viena žymiausių muzikos asmenybių, jei tik mažiau dainuotų apie Jėzų”. Tačiau jis pasirinko savitą kelią, dėl kurio vieni juo žavėsis, kiti (netgi krikščioniškos stovyklos atstovai) nekęs ir prasimanys įvairiausių nepagrįstų istorijų. Visai neseniai, vieno koncerto Olandijoje metu, Laris Normanas kalbėjo: “Kai kurie žmonės kalba, kad aš paleistuvauju, vartoju narkotikus. Bet tai netiesa. Jėzus sakė: ‘Dėl mano vardo jus persekios ir melagingai šmeiš’ ”. Laris Normanas yra naujo krikščioniškos muzikos stiliaus, jungiančio rock, folk, pop ir romantines balades, kūrėjas.

1978 m. išėjusiame pirmajame CCM žurnalo numeryje apžvalgininkas Donas Kusikas (Don Cusic) pateikė kitą tikėtiną versiją apie tai, kurgi slypi dabartinės krikščioniškos muzikos ištakos, teigdamas, kad “pirmasis šiuolaikinis gospel muzikos įrašas buvo Elvio Preslio albumas “His Hand in Mine” (“Jo ranka manojoje”) , kurį 1960 m. išleido įrašų studija RCA.

Preslio religingumas buvo įvairių tikėjimų kratinys, tačiau vėliau jis sugrįžo prie Evangelijos, RCA studijoje įrašydamas dar du albumus: 1967-aisiais “How Great Thou Art” (“Koks didis Tu”) ir 1972-aisiais “He Touched Me” (“Jis palietė mane”). Tuo metu per radiją buvo transliuojamos dainuškos apie įvairias dievybes ir kosmines jėgas, kaip antai: bitlų atlikėjo Džordžo Harisono (George Harrison) odė Krišnai “My sweet Lord” (“Mano brangus Viešpats”); Normano Grynbaumo (Norman Greenbaum) universalistinis hitas “Spirit in the Sky” (“Dvasia danguje”); grupės “The Byrds” daina“Jesus is Just Alright” (“Jėzus yra gerai”) (vėliau ją perdainavo “Doobie Brothers” ir grupė “dcTalk”); ir dainos iš Andre Loido Veberio (Andrew Loyd Webber) ir Timo Raiso (Tim Rice) Brodvėjaus roko opera “Jesus Christ Superstar” (Jėzus Kristus—superžvaigždė).

(Skaitykite straipsnio tsinį)

Eladijus Kirijanovas

Paruošta pagal Styvo Rabei “Age to age” straipsnį iš žurnalo “CCM Magazine” (1998 m. liepa)

Apie Velykas
Ir atėjo trys karaliai
Fokso kankinių knygą: Kruvinoji Meri
Apie Šv.Trejybės paieškas
Pasaulio sukūrimo puslapis
Mitologijos puslapis
Biblijos pagrindinis puslapis
Globalusis lietuviškas tinklas
Vartiklis