Rugsėjo mėn.
Vorutos kalendorius
- 6 d.
- 1503 m. DK Aleksandras privilegija atleido Vilniaus miestą nuo karinės prievolės ir įsakė visą miestą apjuosti mūriniais įtvirtinimais (Vitkus, 150)
- 1865 m. Vilniaus generalgubernatorius K.Kaufmanas galutinai uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis
- 1906 m. buvo panaikintas įstatymas dėl slaptųjų mokyklų persekiojimo (Aleksandravičius ir Kulakauskas, 325)
- 7 d.
- 1622 m. Polocke mirė Jonas Komperskis, lietuvių kilmės jėzuitas filosofas, gimęs apie 1570 m. Mokėsi Vilniaus akademijoje, kur 1594 m. įgijo filosofijos magistro laipsnį. 1594 m. įstojo į jėzuitų ordiną. Išvyko į Romą studijuoti, kur gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs buvo gramatikos mokytoju Kališe ir Vilniuje. Pultuske (Lenkija) dėstė filosofiją, buvo konsultantu. Paskui Vilniuje dėstė hebrajų kalbą ir kurį laiką dirbo Kražių kolegijos rektoriumi. Paskirtas Smolenske naujai įkurtos jėzuitų kolegijos rezidencijos superioru, kurią reorganizavo į kolegiją (Aleksandrynas, I, 228-229)
- 1625 m. švedams antrą kartą apgulus Biržų pilį, ši pasidavė. Pirmą kartą Lietuvos žemė tapo karo su švedais lauku dėl Livonijos ir Baltijos jūros (Vitkus, 223).
- 1669 m. Vilniuje mirė Gotardas Jonas Tyzenhauzas, Smolensko vyskupas, 1655 m. rusų antplūdžio metu globojęs katedros archyvą. Nuo 1662 m. priklausė komisijai, kuri rūpinuosi Verkiuose įrengti kalvarijas. 1665-1668 m. Vilniaus vyskupijos valdytojas (LE, XXXI, 263)
- 1714 m. Dzitrikuose gimė Mykolas Korickis, filosofas jėzuitas. 1736 m. baigė Vilniaus Filosofijos, 1743 - Teologijos fakultetus. Varšuvoje, Minske ir Slucke dėstė poetiką, retoriką. 1750-1753 m. Vilniaus universitete dėstė filosofiją, 1753-1754 m. universiteto sekretorius, studijų prefektas ir bibliotekos direktorius. Nuo 1754 m. dirbo Varšuvoje, nuo 1767 m. Varšuvos kolegijos rektorius. 1770 m. Lenkijos jėzuitų provinciolas. Panaikinus jėzuitų ordiną, buvo Minsko mokyklų rektorius. Išleido poezijos kūrinių ir panegirikų. Mirė 1781 03 10 Minske (LFMIŠ, I, 156)
- 1764 m. elekcinis seimas Varšuvoje DLK ir karaliumi išrinko "Piastą", t.y. vietinės kilmės Čartoriskių giminaitį ir prorusiškos orientacijos šalininką Stanislovą Augustą Poniatovskį,, kuris Žečpospolitos karaliumi buvo iki 1795 m. (LTI 1, 216)
- 8 d.
- 1380 m. į Kulikovo mūšį kartu su rusais ėjo Algirdo sūnūs Andrius ir Dimitras, o Jogaila su savo kariuomene vyko į pagalbą Mamajui. Pagelbėti nesuspėjo (Vitkus, 94)
- 1420 m. rugsėjo 8-11 d. Veliuonoje Vytautas, susitikęs su didžiuoju ordino magistru, atsisakė Klaipėdos (Gelžinis, 557)
- 1430 m. DLK Vytautas paskyrė karūnacijos terminą Vilniuje, nors lenkai suėmė imperatoriaus pasiuntinius su karūnacijos dokumentais ir karūna (Dundulis, 82)
- 1514 m. 30 tūkst. LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio ties Orša sutriuškino 80 tūkst. Maskvos kariuomenę, vad. Ivano Čeliadino. Pergale nebuvo iki galo pasinaudota, bet ji leido pasijusti tvirtesne sprendžiant unijos klausimą.
- 1860 m. Kuronyse (Kėdainių r.) gimė Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas), lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas, filosofas, poetas, literatūros kritikas. 1880 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetą. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1888 m. gavo teologijos magistro laipsnį ir buvo paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Už dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime (gynė lietuvybės idealą, smerkė nutautusią dvasininkiją) buvo išsiųstas į Kretingos vienuolyną, o 1889 m. 5 m. ištremtas į Ustiužną. Gr5=3s gyveno Kaune, 1898-1900 m. dirbo kauno seminarijos dėstytoju, vėliau Žemaičių vyskupijos sekretorius, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. 1914 m. paskirtas prelatu. Nuo 1906 m. gyveno Kaune atsidėjęs literatūriniam darbui, redagavo žurnalus "Draugija", "Ateitis", "Garnys", esperantininkų laikraštį "Litova selo". Nuo 1926 m. Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkas. Tai vienas žymiausių Lietuvos filosofų, reiškęs nuomonę gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, gamtos mokslų, matematikos klausimais. Mirė 1938 02 19 Kaune (LFMIŠ, II, 73-74)
- 9 d.
- 1409 m. Jogaila ir Vytautas, į Vakarus išsiuntė skundus prieš ordiną (Vitkus, 117)
- 1522 m. sudarytos 5 metų paliaubos su Maskva. Smolenskas, Gomelis, Černigovas, Starodubas buvo palikti Maskvai (Vitkus, 157)
- 1572 m. mirė Grigalius Chodkevičius, LDK valstybės ir karo veikėjas, gimęs apie 1505 m. Jaunystėje gyveno Prūsijos kunigaikščio Albrechto Branderburgiečio Karaliaučiaus rūmuose, buvo Lietuvos pakamaris, Vilniaus kaštelionas, Gardino, Mogiliovo seniūnas. 1558 m. kariavo su totoriais Podolėje, su rusų valstybės kariuomene (1564 m. su Mikalojumi Radvila Juoduoju) laimėjo Ulos mūšį. Priešinosi unijai su Lenkija. Paveldėtame dvare prie Baltstogės globojo pabėgusius spaustuvininkus I. Fiodorovą ir Mstislavecą, įsteigė jiems slavišką spaustuvę. (LTE, I, 327)
- 1893 m. Butrimiškėse (Alytaus r.) gimė Vincas Kanauka, chirurgas. Mirė 1968 03 22 Niujorke, JV.
- 1900 m. Slabadoje (Ukmergės r.) gimė Juozas Jakštas, istorikas. Mirė 1989 m. Klyvlende, JAV (TLE, II, 94)
- 11 d.
- 1382 m. Liubarto žygis, kuriuo jis atėmė iš Lenkijos Kremeneco, Okslo, Lopatino, Horodlės ir Ratno miestus, kuriuos Liudvikas buvo pavedęs valdyti Vengrijai (Kučinskas, 116)
- 1421 m. popiežius Matynas V atsiuntė bulę "Mirabilis Deus", kuria patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją (Vitkus, 125)
- 1670 m. Vilniuje mirė Žygimantas Liauksminas (g. 1596/97 Žemaitijoje), filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, teologas jėzuitas. Baigęs Vilniaus u-to poetikos klasę, mokėsi Polocko kolegijos retorikos klasėje. baigė Vilniau u-to Filosofijos, o 1629 m ir Teologijos fakultetus. Polocke ir Nesvyžiuje dėstė retoriką, VU filosofiją ir teologiją, 1642-1644 m. dėstė filosofiją Braunsberge. Buvo Polocko kolegijos rektorius. Kražių kolegijos rektorius. Vilniaus laisvųjų mokslų ir filosofijos magistras, teologijos daktaras. Nuo 1665 m. VU vicekancleris. Išleido retorikos ir graikų kalbos vadovėlius, trumpą muzikos vadovėlį ir religinio turinio raštų.
"Vorutos" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" naujausias numeris
Skelbimų ir naujienų lenta