Vorutos kalendorius Gruodžio mėn. 1-5 d. 1 d. 1793 m. Lockau, net. Zeburgo, gimė Pranas Tydigas, kunigas, rel. raštijos darbuotojas. Baigė Varšuvos un-tą, Pultusko katalikų dvasinę seminariją. Pastoracinį darbą dirbo M. Lietuvoje: Įsrutyje, Gumbinėje, Ragainėje ir kt. Buvo vienintelis kat. kunigas, mokąs lietuviškai. 1853 m. paskirtas Franenburgo kapitulos nariu. Mirė 1861 06 24 (Aleksandrynas, III, 29). 1841 m. Šakynoje (Šiaulių r.) gimė Pranas Lipšas, mokslo populiarintojas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Mirė 1900 m. 1870 m. Antupių k. (Giržų vls., Vilkaviškio aps.) gimė kun. Juozas Skinkys, poetas, švietėjas, publicistas, kraštotyrininkas. Mirė 1943 m. Žemojoje Panemunėje. 1882 m. Peterburge gimė Levas Karsavinas, filosofas, medievistas, kultūros istorikas. 1901-1906 m. Peterburgo un-te studijavo istoriją. Žinomo rusų medievisto prof. I. Grevso mokinys. Profesorius (1916). Peterburgo dvasinė akademija (Romos katalikų) suteikė teologijos daktaro laipsnį. 1922 m. sovietų ištremtas iš Rusijos. Gyveno Berlyne. 1927 m. pakviestas dėstyti Kauno un-te. 1928-1940 m. Kauno, 1940-1946 m. Vilniaus un-to prof., Visuotinės istorijos katedros vedėjas. 1944-1949 m. Vilniaus dailės muziejaus direktorius. 1949 m. sovietų nuteistas ir ištremtas. Lietuvoje parašė darbą, apibendrinantį visą jo kūrybą - "Europos kultūros istorija" (5 t.). L. Karsavino rel. filosofijos išeities taškas - "visa ko vienovės" idėja, reiškianti ontolginę kūrėjo (Dievo) ir kūrinio (pasaulio) vienybę. Mirė 1952 07 12 Abezėje (Rusijoje, Komijos ATR) (LFMIŠ, II, 155-156). 1901 m. Vyžuonose (Utenos r.) gimė Povilas Gaučys, vertėjas, dirbęs diplomatinį darbą. Po 1940 m. pasitraukė į JAV. 2 d. 1612 m. Papilyje (Biržų r.) gimė Janušas Radvila, LDK val. ir kar. veikėjas. Kristupo Radvilos sūnus. LDK evangelikų reformatų globėjas. Studijavo Leipcigo, Leideno (Olandijos) un-tuose. 1646-1653 m. LDK lauko etmonas ir Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. Vilniaus vaivada, o 1654 m. dar ir LDK etmonas. Kėdainiuose 1649 m. perorganizavo m-lą į gimnaziją, įsteigė spaustuvę, popieriaus f-ką. 1654-1655 m., per 1654-1667 m. Respublikos karą su Rusija vadovavo LDK kariuomenei. 1655 08 vadovavo LDK feodalų grupei, kurie sudarė Kėdainių sutartį su Švedija. Už tai seimas nusavino jo valdas. Mirė 1655 12 31 Tikocine (Lenkijoje). 1661 m. Vilniaus pilyje kapituliavo rusų įgula, vad. kunig. D. Mišeckio (Vitkus, 268). 1776 m. Jurkovščiznoje gimė Angelas Daugirdas, filosofas, pijoras. 1793-1796 m. studijavo Lietuvos vyriausioje m-loje. 1796-1807 m. dėstė Lydoje, Ukmergėje, Vitebske, Lužkose, Ščiučine lotynų klb., matematiką, teologiją ir kt. 1818-1823, 1824-1832 m. VV filosofijos profesorius. Nuo 1822 m. Mokslo bičiulių d-jos Varšuvoje narys korespondentas. 1833 m. tampa Vilniaus kanauninku. Mirė 1835 04 26 Vilniuje (LFMIŠ, I, 66-67). 1828 m. Balbieriškyje (Prienų r.) gimė Augustinas Zeicas, vertėjas, vienas pirmųjų liet. knygų leidėjų JAV. Mirė 1914 m. Teotopilyje (JAV). 1857 m. caras Aleksandras II pasirašė reskriptą Vilniaus generalgub. V. Nazimovui dėl gubernijų bajorų komitetų įsteigimo valstiečių reformai parengti (Aleksandravičius, 322). 1883 m. gimė Mykolas Banevičius, lit. tyrinėtojas. Mirė 1963 m. 1884 m. Viekšniuose gimė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas. Mirė 1956 01 02 Voterberyje (JAV). 1886 m. Runkių k. (Marijampolės aps., Višakio Rūdos vls.) gimė Pranas Dovydaitis, valstybės ir visuomenės veikėjas, 1918 02 16 Akto signataras, ateitininkų vyr. vadas, LKDP narys, filosofijos daktaras (1935). Mirė 1942 11 04 Severomalsko lageryje Nr. 35 (Banevičius, 54). 3 d. 1813 m. Pakievyje, Vaiguvos vls., gimė Liudvikas Adomas Jucevičius, vienas pirmųjų lietuvių etnografų, mokytojas, kunigas. Mirė 1846 03 24 Lepelyje (Aleksandrynas, III, 225). 1860 m. Jurbarke gimė Oskaras Vydemanas (Wiedemann). vok. kalbininkas lituanistas. Mirė 1917 m. Leipcige (TLE, IV, 500). 1864 m. Degėsių k., Utenos aps., Užpalių vls., gimė Jonas Galvydis-Bykauskas, gen., 1920 04 09-07 07 ėjęs vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. Savanoris. Parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. I pulko steigiamo Alytuje vadas. Karo m-los viršininkas. Generolas (1926). Dalyvavo Katalikų veikimo centre. 1941 m. sovietų areštuotas, bet, karui prasidėjus, vokiečių išlaisvintas. Mirė 1943 07 16 Kaune (Surgailis, 57-75). 1885 m. gimė Antanas Aleksandravičius, skulptorius. Mirė 1970 m. 1898 m. gimė Robertas Antinis, skulptorius. Mirė 1981 m. 1903 m. gimė Pranas Meškauskas-Germantas, lietuvių švietimo ir kultūros veikėjas. Mirė 1930 m. 4 d. 1415 m. Žemaitijos delegacijos iškilmingas priėmimas Konstancos katedroje (Ivinskis, 350). 1522 m. Žygimantas Augustas pripažintas Lietuvos sosto paveldėtoju po tėvo mirties (Trimonienė, 104). 1591 m. Nesvyžiuje gimė Žygimantas Karolis Radvila, LDK valst. veikėjas, Maltos ordino kavalierius (1611). Dalyvavo kare su turkais prie Chotino. 1632 m. aktyviai palaikė V. Vazos kanditatūrą karaliaus rinkimuose. 1642 m. suteiktos Naugarduko vaivados pareigos. Mirė 1642 11 05 Asyžiuje (Italijoje). Palaidotas šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Šinkūnaitė, 104). 1627 m. Varšuvoje mirė Jonas Gurskis (g. 1576 m. Lentvaryje), filosofas, teologas jėzuitas VU studijavo filosofiją ir teologiją (LFMIŠ, I, 113). 1820 m. Uogšilyje (Kupiškio r.) gimė Valerijonas Ažukalnis-Zagurskis, poetas, vertėjas. Mirė 1874 m. 1834 m. Vilniuje gimė Aleksandras Strausas, tapytojas, fotografas. 1864 m. Vilniuje įsteigė fot. atelje. Prisidėjo prie Vilniaus parkų ir skverų tvarkymo, šv. Jono ir šv. Jokūbo bažnyčių restauravimo, įv. parodų apipavidalinimo. Mirė 1896 12 18 (TLE, IV,113). 1905 12 04-05 Vilniuje įvyko lietuvių suvažiavimas, vėliau pavadintas Didžiuoju Vilniaus seimu. Suvažiavimas suteikė papildomą impulsą jau prasidėjusiai tautinei revoliucijai Lietuvoje. Lietuvos kaimas kuriam laikui išsprūsta iš caro valdžios rankų (Aleksandravičius, 324-325). 5 d. 1829 m. Čiuoderiškėse (Marijampolės aps.) gimė Mikalojus Akelaitis, visuom. veikėjas, rašytojas. 1863 m. sukilimo dalyvis. 1864 m. emigravo, apsigyveno Paryžiuje. Bendradarbiavo lenkų spaudoje, "Aušroje", "Gazietoje lietuviškoje" (JAV). Parašė elementorių (1860). Valstiečių švietėjas. Rinko liet. tautosaką, įsteigė lietuviškų knygų leidimo fondą. Mirė 1887 09 27 Paryžiuje (TLE, I, 26). 1911 m. Mikuiškių k. (Lazdijų r.) gimė Antanas Patackas, teisininkas, pedagogas, rašytojas, "Vorutos" laikraščio bendradarbis.

"Vorutos" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" pagrindinis puslapis
Skelbimų ir naujienų lenta