| Toro. Kiek mokančių skaityti? |
Apie autorių >>>>>
Didžiųjų poetų darbai dar nėra perskaityti, nes tik dideli poetai gali juos skaityti. Jie buvo perskaityti tik taip, kaip minia skaito žvaigždes - geriausiu atveju astrologiškai, bet ne astronomiškai.
Dauguma žmonių išmoksta skaityti tik dėl patogumo, taip pat, kaip išmokstama skaičiuoti, kad žinotum išlaidas ir kad tavęs neapgautų, tačiau apie skaitymą kaip kilnų intelektualinį užsiėmimą jie beveik nieko nežino; tačiau būtent tai ir yra skaitymas aukštąja šio žodžio prasme - ne tai, kas užliūliuoja kaip prabanga ir migdo mūsų kilnesnius sugebėjimus, o tai, link ko mes stiebiamės ant pirštų galų ir kam paskiriame savo budriausias ir gyvybingiausias valandas.
Aš manau, kad išmokę pažinti raides, turėtume skaityti tik tai, kas geriausia literatūroje, o ne kartoti iš naujo ir iš naujo abėcėlę ir vienskiemenius žodžius, ir visą gyvenimą praleisti žemiausioje, pradinėje klasėje.
Dauguma žmonių tenkinasi perskaitę (ar klausydamiesi, kaip skaitoma) vieną gerą knygą - Bibliją, ir gal net įtikėjo jos išmintimi, o visą likusį gyvenimą vegetuoja ir eikvoja savo sugebėjimus vadinamajam lengvajam skaitymui. Yra tokių, kurie kaip rajūnai ir stručiai virškina tokį šlamštą netgi pavalgę sočiausius pietus iš mėsos ir daržovių, nes jie negali pakęsti, kad kas nors prapuola. Jei vieni yra mašinos, gaminančios tokį pašarą, tai kiti - jį ryjančios mašinos.
Jie skaito devynitūkstantąjį pasakojimą apie Zabuloną ir Sofroniją, jų nepakartojamą meilę ir, žinoma, ne visuomet lygų kelią, kuriuo jie ėjo ir klupo, kėlėsi ir vėl ėjo! Apie tai, kaip vienas nelaimingasis įsiropštė į patį špilį, nors būtų geriau, jei jis net varpinės nebūtų bandęs šturmuoti. <...> Kai romanistas kitąkart vėl suskambins varpais, aš nepajudėsiu iš vietos, nors iki pamatų sudegtų maldos namai. <...> Rezultatas - atbukęs žvilgsnis, gyvybiškai svarbių medžiagų apytakos apstingimas, bendras visų intelektualių sugebėjimų nunykimas ir netekimas. Šitokie meduoliai kepami kasdien beveik visose krosnyse uoliau nei gryna kvietinė, ruginė ar kukurūzų duona, ir jų rinka labiau garantuota.
Geriausios knygos nėra skaitomos net tų, kurie vadinami gerais skaitytojais. Kas gi yra mūsų Konkordo kultūra? <...> Aš pažįstu vieną medkirtį, kuris skaito prancūzišką laikraštį, pasak jo, ne dėl naujienų, - pastarosios jo nedomina, - bet "dėl praktikos", mat jis kilimo kanadietis; o kai paklausiau, ką jis dar labai norėtų padaryti, jis man atsakė: patobulinti savo anglų kalbą.
Maždaug tą patį daro ar šito siekia koledžų auklėtiniai ir šiam tikslui skaito anglišką laikraštį. Ar tas, kuris ką tik perskaitė vieną geriausių angliškų knygų, ras daug tokių, su kuriais galėtų apie ją pakalbėti? Arba tarkime, jis ką tik baigė skaityti originalo kalba kokį nors graikų ar lotynų klasiką, apie kurio garbinimą žino netgi vadinamieji beraščiai, - toks apskritai neras su kuo pakalbėti ir paprasčiausiai privalės tylėti. <...>
Daugelis žmonių nežino, kad kitos tautos, - ne tik hebrajai, - turėjo savo Raštus. Bet kuris žmogus nepatingės išsukti iš kelio ir paimti nuo žemės sidabrinį dolerį, o štai čia - auksiniai žodžiai, kuriuos išmintingiausi žmonės ištarė senovėje. <...>
Mūsų skaitymas, mūsų pokalbiai ir mąstymas yra tokio žemo lygio, kuris
pritinka tik pigmėjams ir manekenams. Nejaugi man lemta tik girdėti
Platono vardą ir niekada neperskaityti jo knygų?
Kiti Toro tekstai:
Kraštas be kiškių
H. Toro. Gyvenimas be principų
Tegu upės teka plaštakių lapais
Kaip pažinti pupas?
Su pergale!
Gamtos muzikos garsams pavaldûs
Laukinė prigimtis mane žudo
Odė kurmiams
Kas išmokys lakštingalą čiulbėti?
Pedagogika
Toro: Mano sielos šnabždesys
Taip pat skaitykite:
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
Filosofijos skiltis