Voldenas
Šiame WWW puslapėlyje pamėtoma keletas pamąstymo H.D. Toro temomis. Gal būt, teksto visuma atrodys šiek tiek eklektiška ir nevientisa, bet ką padarysi, - koks gyvenimas, tokie jo atspindžiai. Manau, kad susirankiosite patys siūlelius, o jei bijote, kad bus per sunku, - iš pradžių paskaitinėkite keletą ištraukų iš Toro "Voldeno arba gyvenimo miške":
Kraštas be kiškių
Tegu upės teka plaštakių lapais
Kaip pažinti pupas?
Su pergale!
Gamtos muzikos garsams pavaldûs
Laukinė prigimtis mane žudo
Odė kurmiams
Kas išmokys lakštingalą čiulbėti?
Pedagogika
Kiek mokančių skaityti?
Toro: Mano sielos šnabždesys
"Ryto vėjas amžinasis pučia, sukūrimo daina nenutrūksta, bet nedaug ausų ją girdi..."
"Greit ledai išplauks ir juodasis strazdas pragys prie upės, kurią pamėgo lankyti. Tokia pat amžinoji palaima nušvies Dievo veidą, - ir mes daugiau neliūdėsime, jei tik nesustos..."
- "Aš myliu vyrus taip pat kaip ir moteris - tarsi mano draugas būtų kažkokios trečiosios lyties - kitaip ir keisčiau, ir vis dar likdamas draugu. Atrodo, kad Toro "neturėjo gundymų".
- Toro santykiai su žmonėmis, - ypač moterimis: atrodo, kad daugeliui, jei ne visiems, jis sukeldavo mintis apie draugystę, jei ne meilę (ar tarp jų yra skirtumas?).
- Be abejo, Toro sukūrė būdus, kaip apginti save nuo kitų žmonių. Kartą jis net prasitarė, kad troško, kad nebūtų toks dygliuotas, kaip anksčiau.
Ir šis dygus žmogus turėjo begalinę kantrybę ir laiko tiems Konkordo žmonėms, kuriems joks kitas žmogus iš Harvardo išvis neturėjo laiko.
[ "Aš negaliu surasti jokių potraukių jokiai konkrečiai moteriai ar vyrui, kuriuos jis minėjo. Bet galima lengvai įsivaizduoti, kad jis galėjo turėti kokių nors jausmų kurioms nors savo laikotarpio moterims. Aš jau senas, bet atsimenu, kaip vertinau moteris, kurios nenaudojo pudros ir lūpdažių, t.y. man patinka moterys tokios, kokios yra - ir su plaukais pažastyse. Bet ar tai pagrindas mane laikyti seksualiu? ]
- Apie pakeitimus ir egoizmą...
Nušvitimas yra pakitimas, ir tas pakitimas yra chaosas. Žmonės nėra egoistai, - jie tik mėgsta komfortą. kam jo atsisakyti ir leisti pasikeitimus (nežinomus, bauginančius). geriau likti žinomoje terpėje. Be to, ką nors keičiant, reikia papildomų pastangų, o kas jų nori, jei jos nėra būtinos? Tik "dideli vaikinai" (girdėjote, 'dideli pinigai" ir t.t.) gali panorėti ką nors keisti.
Apatija ar suvokimas?
Manau, kad nėra tikrų egoistų ar jaučiančių, kad "gyvena gerai". Ne tokia yra žmogaus prigimtis. Dauguma žmonių negali matyti "didelių erdvių", bet dalis mato, ir vis tiek nežengia nė žingsnio link jų tol, kol neapima neviltis.Jie savyje nemato nieko geresnio, jie sau melavo svajodami pakelėje prieš daugelį metų, jos iš jų jau pavogtos. Jie nenusibrėžė savojo kelio, nes juos, beaugant, mokė nesiklausyti vidinio balso. Žmonės dažnai skundžiasi, kad nenusisekė gyvenimas, tačiau jame nenori daryti jokių pakeitimų. Jie patys vengia "gero gyvenimo".
- Kai esu gamtoje, dažniausiai pasikliauju instinktu. Aš jaučiu aplinką ir galvoju tik tada, kai atsiranda poreikis kažkokiam praktiškam poelgiui (kur čia šiąnakt įsikūrus).
Mieste, dirbdamas ar skaitydamas raštus, aptinku, kad "mąstau", t.y. "stumdau mintis". Dar daugiau, jei susiduriu su kokia nors problema (pvz., programuodamas), aš užmingu su mintim apie ją, žinodamas, kad pasąmonė padės kitą dieną rasti sprendimą.
Kraštas be kiškių
H. Toro. Gyvenimas be principų
Tegu upės teka plaštakių lapais
Kaip pažinti pupas?
Su pergale!
Gamtos muzikos garsams pavaldûs
Laukinė prigimtis mane žudo
Odė kurmiams
Kas išmokys lakštingalą čiulbėti?
Pedagogika
Kiek mokančių skaityti?
Toro: Mano sielos šnabždesys
Vartiklis