Mažosios gudrybės kompiuteriams: Prailginkime akumuliatorių tarnavimo amžių. Vartiklis

1998.02.01. Atidarome naują skyrelį - „Mažosios gudrybės". Jame bent kartą per savaitę rasite bent po vieną patarimą, kaip kūrybingiau ir efektyviau panaudoti savo kompiuterį ir greičiau atlikti įprastus darbelius. Taip pat kiekvienąkart bus duodama kokia nors nuoroda į vertingą programą su trumpu jos paskirties aprašymu. Greičiau važiuosi - daugiau laiko „Vartikliui" skaityti turėsi!

2018.10.01. Pabandysime atnaujinti šį 1998 m. pradėtą, tačiau trumpai gyvavusį skyrelį (dalis papildomų patarimų dar buvo hot.lt svetainėje, tačiau joje juos sunku surasti), papildydami jį jau „šiuolaikiniais“, t.y. šiuo metu aktualesniais patarimais.

Prailginkime akumuliatorių tarnavimo amžių

Akumuliatorius yra prasmė laikyti šaldytuve. Taip įprasto noutbuko akumuliatorius, pabuvęs metus 25^o temperatūroje, netenka 20% įkrovimo, o buvęs 10^o temperatūroje, tiek praras tik per 2 m. Tačiau tai negalioja įprastinėms vienkartinėms baterijoms...
Taip pat neverta palikti telefono ar nešiojamo kompiuterio krautis naktį. Ličio-joninio akumuliatoriaus ilgaamžiškumą galimą pratęsti kraunant trumpai ir ne pilnai, iki 80-85%, - ir neleisti išsikrauti žemiau 20%.

Geriausias 2018 m. nemokamas slaptažodžių tvarkytojas

Kadangi toliau minėta žymeklių programa yra mokama, šįkart pasiūlysime nemokamą tvarkyklę. Icecream Password Manager, skirta „Windows“ (nuo XP iki 10 versijos) gavo puikius atsiliepimus. Ji leidžia saugoti svetainių registracijų, kredito kortelių ir bankų sąskaitų ir pan. Slaptažodžius užrakintus savu (master) slaptažodžiu. Be to ji turi formų užpildymo komponente, leidžiančia užpildyti pasikartojančias internetines formas. Be to galima pridėti savo pastabas, prikabinti failus ir automatiškai kurti atsargines kopijas. Beje, jei norite, duomenis galite saugoti ir „debesyje“. Galite parsisiųsti lokalią kopiją (zip; 12.6 MB).

whois ir jwhois komandos Linux‘e (2021.12.28)

Jos pateikia išsamią informaciją apie domenus, - registraciją, statusą, atsakingas organizacijas, jų lokacijas... – kartais netgi daugiau, nei galėjome įsivaizduoti.

Pradžioje paminėsime nslookup (kui yra ir „Windows“), kurią įvykdžius gauname kažką panašaus į:
nslookup delfi.lt

Server:  dns3.fastlink.lt
Address:  78.158.13.23

Non-authoritative answer:
Name:    delfi.lt
Addresses:  91.234.200.110
          91.234.200.111
          91.234.200.112
          91.234.200.113
          91.234.200.114

nslookup apklausia vardų serverius ir užklaustam domenui pateikia IP adresus ir patikrina, ar domeno vardas yra teisingas. Tuo tarpu whois ir jwhois pateikia išsamesnę informaciją. jwhois yra naujesnė, labiau konfigūruojama ir, greičiausia, greičiau veikianti už whois, nors abi veikia labai panašiai (kai kuriose sistemose tėra tik viena jų arba viena yra nuoroda į kitą). Jų pateikiamos infornacijos pavyzdys:

whois delfi.lt Elgeta

Domain:                 delfi.lt
Status:                 registered
Registered:             1999-09-13
Expires:                2022-09-13
%
Registrar:              Telia Lietuva, AB
Registrar website:      http://www.hostex.lt
Registrar email:        domains@hostex.lt
%
Contact organization:   Telia Lietuva, AB
Contact email:          domains@hostex.lt
%
Nameserver:             ns1.delfi.lt    [91.234.200.251]
Nameserver:             ns2.domreg.lt
Nameserver:             ns3.delfi.lt    [185.20.100.138]

Kitas komandos panaudojimo pavyzdys – pateikti, koks WHOIS serveris atsakingas už domeną:
jwhois delfi.lt | head -2

[Querying whois.domreg.lt]
[whois.domreg.lt]

Jei jūsų „Linux“ sistema neturi, ją galite instaliuoti, pvz. (dėl konkrečios komandos pasitikslinkite savo sistemos vadovą): sudo apt install whois (Ubuntu ir kt.)
arba
sudo yum install whois (RedHat, Fedora, CentOS ir kt.)

„Windows 95“ (o dar anksčiau „Word“ ir kitos programos) įpratino mus spragsėti ne tik kairiuoju, bet ir dešiniuoju PELĖS mygtuku, kurio paspaudimas pateikia su pasirinktu objektu galimų (dažniausiai naudojamų) veiksmų sąrašą. O ar kada pagalvojote, kad failą, katalogą ar nuorodą „Windows 95“ ekrane galima galima tampyti irgi nuspaudus dešinį pelės klavišą? Tada pabandykite!

Nutempus objektą į pasirinktą vietą gausite meniu:
Move Here - perkelk į čia;
Copy Here - padaryk kopiją čia;
Create Shortcut(s) Here - čia sukurk nuorodą (nuorodas) į objektą;
Cancel - nereikia.

Kas čia tokio? - ims ir paklaus tūlas. O ar dažnas jūsų atsimena, kad tempiant (pvz., „Windows 95“ darbalaukyje) objektą su nuspaustu „Ctrl“ (o ne „Shift“, kuris naudojamas grupei objektų pažymėti) klavišu padaroma jo kopija? O jeigu su kita ranka aš tuo metu laikau žiaumojamą sumuštinį? Be to, šis tempimas „su dešiniąja pakraipa“ suteikia daugiau galimybių, o ne vien tą vienintelį įprastinį. Ir kartais tai jus apsaugo nuo atsitiktinių klaidų, pvz., kai vietoje to, kad kopijuotumėt objektą, - perkeliate. Tenka sugaišti laiko atstatant „teisybę“.

Pavargote nuolat knisdamiesi savosiose WWW svetainių atžymų (bookmarks) be tvarkos sumestose krūvose? Tada pabandykite šią 32-bitų (taigi skirtą „Windows 95“) Alert Bookmarks programą, pažymėtą 4-iomis „Ziff-Davis“ „aukso“ žvaigždėmis (deja, jos kaina $29.95). Ji leidžia įsiminti iki 75 tūkst. nuorodų (ne tik į WWW puslapius, bet ir el. pašto adresus, nuorodas į garso įrašus ir kitką) kartu su jų komentarais naudojant ratu besisukančius „smagračius“, kurie išnyksta iš akiračio, kai nėra naudojami. Greitosios paieškos (Speed Search) ir „paimk-ir-numesk, kur reikia“ galimybės leidžia greitai surasti ir sutvarkyti jūsų nuorodų sąrašą. Iš vienos programos susikalbėsite tiek su „Internet Explorer“, tiek su „Netscape Navigator“ naršyklėmis. Išsaugoti jas galite tiek paprastu tekstiniu, tiek sudėtingu hypertekstiniu formatais.

Pastaba: Visi tekstai pateikti „Vartiklyje“ yra autorinė „Vartiklio“ nuosavybė, kuri negali būti spausdinama, platinama ir kitais būdais atgaminama be „Vartiklio“ redaktoriaus asmeninio leidimo. Jūs teturite teisę juos perskaityti ir įsirašyti į savo neuronų tinklus.