Algis Markevičius


Prisistatymas

Nesu poetas,
nei artojas,
nors esu aręs,-
anuomet,
sodžiuje gimtajam,
bet išėjau,
į miestą nykų, -
kur daug žmonių,
bet maža dvasios,
kur tvaikas keiksmo
ir popso vėjai, -
išpusto sielas,
tiems, kur vaikštinėja,
ritmu, diktuotu
sanklodų senųjų...
ir tvyro alkis, -
vidinio saiko,
nesustyguoto,
pertvarkų naujųjų...
ir eiti noris,
kažkur nuo laiko, -
prarasto, bet,-
galbūt reikėto...

2010.01.21

Skiriu išėjusiems tėvams, seneliams

Įstrigęs žodis

Kai juodo dalgio ašmenys šalti,
tavus pečius palinkusius paliečia,
nuo tos sunkios gyvenimo naštos,
ir kai juoda ranka akis tau merkia,
įstringa žodis tavo gerklėje,
taip ligi galo ir nebe ištartas...

Šį žodį tarti tu pradėjai,
kai pajutai po kojom žemės vėsą,
kai rankute putlia pilis iš smėlio statinėjai,
ir pievoj, tarp žiedų bėgiodamas,
margus drugius sugaudyti norėjai,
ir jis skambėjo, - krykštavimu tavo nekaltu...

Tu jį tarei, kai pirmą vagą,
arimuos tėviškės varei,
ir gaivinais garuojančia drėgme velėnos,
tu jį tarei,kai pirmą grūdą,
smagia ranka į dirvą bėrei,
ir krito žodis tas į žemę, - prakaitu sūriu...

Tu jį šnibždėjai, kai duonos kasdieninės riekę,
ranka kaulėta laužydamas dalinai,
už vakarienės stalo susėdusiems vaikams,
tu jį kuždėjai, kai prie krūtinės,
švelniai, priglaudęs, glostei anūkėlio galvą,
mes skaitėm jį, - tavoj kaktoj raukšlėm raižytą...

Ir štai, - įstringa jis, žmogau, tavoj gerklėj,
lyg paskutinis kąsnis badmečio dienos,
nutyla,gražiausią savo skambesį pasiekęs,
kai tau taip norisi, kad net miškai išgirstų jį,
ir aidas atkartotų jį virš tėviškės arimų,
juk žodis paprastas, tas žodis, - GYVENU...

1988.11.06

Randu

Netikrume, -
tikrumo
ieškau...
randu, -
vienatvę,
tikrą,
bet nuolat
trypiamą...
randu, -
pavydą,
tikrą,
bet vis
liguistą...
randu, -
skausmą,
tikrą,
tik menkai
atjaučiamą...
randu, -
blogį,
tikrą
ir juodą,
mus visus
tepantį...
randu, -
ir gėrį,
tikrą...
graibstomą...
bandau
užgriebt...

2011-07-14


Trankomės

Atsimušam
žmonės,
tiesiog, -
į gyvenimą...
dūžta
vitrinos,
jausmų
netikrų...
lyg prekės
sugedę, -
mintys
pabyra
nevykę...
graibstom
šukes, -
iš pavydo,
it prekėm,
sugedusiom
mintam...
ir skubam, -
pasiekti,
aplenkti,
užkopti...
tik vis, - atsitrenkiam,
tiesiog, -
į vitriną, sublizgusią...
ir šukių, -
daugėja...

2011-08-15


Girdim?

Liūdesio
žvakes
žodžiais
beverčiais
gesinam, -
negęsta...
jausmų
žarijas
posmais
puriais
žarstom, -
neįsidega...
ilgesio
vėsai
gaubiant,
ašara
vilties
į nerimo
palangę
krinta, -
ar girdim?...

2011-10-16


Ėjimas

Atėjau,
nesusipratęs...
einu,
pusaklis...
išeisiu,
užsimerkęs...
viską,
matantis...

2013.03.29

Išsaugojimas

Norėtūs,
vitražą
kasdienybėj
įsistiklint,
tyrų
spalvų,
kilnių
formų,
šukes
prasmingas,
gijomis
tauriomis
lipdant...
tik...
nežinau,
kaip
reiktų jį
išsaugot,
nuo vis
užklystančių
beprasmių
akmenų...

2012-01-09


Šalta giesmė

Slėnyje
šaltų
pelenų,
rožės
juodosios
stiebias,
verias
jų lūpos
skausmingos,
pelenais
prigesintos
šaltais...
slenka
į slėnį
šešėliu,
dirigentas
palinkęs
dienos, -
giesmę
rožės
eilinę
giedos...
skęsiu,
josios
šaltuose
aiduos...

2012-02-04


Dulkelė

Saulėje
amžinumo,
lietuje
trapumo,
vėjuose
lemties,
teęsu, -
dulkelė,
dabarties...

2012-03-11


Valkata

Valkata
esu,
gyvenime
Didžiam...
konteineriuos
kuičiuos,
'Didžiųjų'
pildomuos, -
atsirūšiuoju
peną,
vis dar
egzistuoju...

2012-06-24


Kasdienėjant

Nusiprausiu
dulkėmis kelio,
nusišluostysiu
vejais laukų,
ir pažvelgęs,
į temstančią
saulę,
aplankyt
dar norėsiu,
klajojančius,
slėnių
rūkus...

2012-11-25

Gėlės kalba

Liūdnai
gėlė
prakalbo,
žiede
juodam,
perlu
sužibo
ašara...
kalbėjo,
tyliai ji,
apie
paklydusius
žmonių
žvilgsnius...

2014.02.08


Aidai

Kalbėjimuos
jausmų
klausytojai
apkurtę,
dėlioja
lego
dužusių
aidų,
ir skirstos,
susižeidę...

2014.07.25


Alkis

Po lempa
kuklia
vilties,
ant stalo
dulkėto
būties,
riekė
eilinė
lemties...
išalkai?...

2014.12.11


Verksmas

Pravirksta
obelys
baltai,
kai vėjai
glosto
jas švelniai,
prausiuosi
ašaromis
jų šiltom,
ir noris
verkt,
kartu
su jomis…

2017-05-22


Nata

Laiptais,
krintančiais,
žingsniai
groja
be garso,
dirigentas, -
už uždangos,
tamsos
šviesoje,
partitūrą
sudeginęs,
žarsto
pelenus,
ieškodamas
skiautés,
su nata,
paskutine...

2013.06.29

Papildomi skaitiniai:
Tukaramas. Gimęs šudra
Algirdas Markevičius. Smėliadėžė
Lietuvių literatūros tendencijos
P.R. Liubertaitė. 100 haiku Vilniui
Salomėja Nėris. Vėjas ir kitos eilės
A. Ališauskienė. Iš "Sustok, pavasari!"
Henriko Heinės eilėraštis apie rojaus guolį
B. Brazdžionis. Aleliuja ir Hosanna ir kt.
Jorge Luis Borges. Liaupsė tamsai
Kornelijus Platelis. Kelios eilės
K. Plankas. Pristatymas ir eilės
Arthur Rimbaud. Blogas kraujas
J. Vaičiūnaitė. Mėlynoji paukštė
A. Zalatorienė. Zodiako eilės
Omaras Chajamas. Rubajatai
Czeslaw Milosz. Ulro žemė
Sulpicia elegijos
Lietuviskos vizijos
V. Gėtė. Faustas
Filosofijos skiltis
Vartiklis