Kęstutis Plankas. Eilėraščiai
(2 dalis, sugrįškite prie pirmosios dalies)


   Kalnai yra kalnai,
   o mergos yra mergos

   Jūs sakote, kalnai tokis dalykas,
   Kad tik kalnuos pabuvęs sužinai,
   Kad jie yra gražiau nei viskas kitas -
   Už kalnus kad geriau - tiktai kalnai.

   O aš norėčiau štai ką pasakyti:
   Kad mergos man gražiau nei tie kalnai -
   Už jas geriau nebent tik mergos kitos -
   Tos kitos, ant kurių dar nebuvai!

   Galvok apie tėvynę

   Kai taurė kupina skanios degtinės,
   Kai po pirmos nudažo veidą šypsena,
   Užkąsti neskubėk, o prisimink Tėvynę -
   Zakuskės daug... Tėvynė, Ji - viena!

   Ir po trečios, kai taps krūtinėj šilta,
   Ant stalo šoks agurkai bei kepsniai,
   Sugrįžk į Ją prisiminimų tiltu,
   Paklausk protingai, ar gyva Jinai.

   O po penktos, kada mintis - lakūnė
   Kažkur išskristi vėlei panorės,
   Gražink Tėvynėn ją, nuplėšk nuo kūno
   Parimusios pašonėj moteries.

   Na o tada, kai paskutinis lašas
   Ištirps ant tavo lūpų iškreiptų,
   Sušuk staiga: "Tėvyne mano! Ašei
   Į glėbį tavo juodvarniu krentu!"

   
iš K. Plankas, M. Vamzdeikis. Vyro Calendorius, psl.127 (parašytas kartu su asp. M. Vamzdeikiu) Pokalbis Kada širdis vaitoja, spurda, rėkia, Kada krūtinė suliepsnoja ugnimi - Imu degtinės butelį ir duonos riekę - Viens-du ir jau kalbuos su savimi. Tai kas, kad mano akys apsiblausia - Širdy užtat nelieka rūpesčių jokių. Kai pasakau ką linksmo - tai šypsausi; Kai išgirstu ką liūdno - tai verkiu... Kalbu - klausaus: kaip raganą ant sniego Nykštukai p**a, arba aukso žuvį po ledu - Kol pamatau įkyrią rožą dėdės Miego - Tada jau tašką savo pokalbiui dedu... Dabar tu viską pamiršai (Jolantos arija iš Operos "Gediminas") Dabar tu viską pamiršai, Kaip pelenai pamiršta lietų, O juk kadais eiles rašei Tu man ant sienų tualetų. O juk kalbėjai taip gražiai, Sakei esu visai tau nieko - Tu mano vardą išpaišei Gelsva čiurkšle ant balto sniego. Senai išbluko užrašai Sniege ir sienoj tualeto, Dabar tu viską pamiršai - Kaip pelenai pamiršta lietų... Nepamiršau tavęs, nepamiršau (Gedimino arija iš Operos "Gediminas": acakas į Jolantos ariją) Nepamiršau tavęs, nepamiršau... O atvirkščiai - labiau dar pasiilgau: Užmerkiu aš akis - tave matau Su suknele balta, tarp pievos smilgų. Bet atsimerkus - tuščias kambarys - Ir kaip širdis ištverti šitai gali? Akis užmerkiu - kad tave išvyst - Ir vėl regiu, šįkart jau be suknelės... Tava suknelė kabo ant šakos - Kartu ir mano kelnės, beigi švarkas... Ir niekad nepamiršiu aš tavęs tokios, Ilgai šypsosiuosi laimingas, užsimerkęs... Tai tu sakai, kad tu sugrižtum? (Jolantos baigiamoji arija pritariant angelų chorui, bei bobelėms verkiant iš džiaugsmo) Tai tu sakai, kad tu sugrižtum? Tai tu sakai, manęs nepamiršai? Man ašaros iš džiaugsmo trykšta Ir veidu liejasi akių dažai... Tekėkit ašaros, riedėkite į sriubą! Tegu vaivorykšte nušvis ji nuo dažų, Ak negaliu, balsu pagausiu sriūbaut, Taip širdžiai gera, liūdna ir gražu.

Ypač trumpos eilės
Kompiuterių haiku
Jorma Etto. Suomis
eilėraštis apie Taukšlį
Pauliaus Širvio eilės
Rimantas Klusas. Galvoju, ko nereikia
Lotta Lotass. Balsai erdvėje ir kt.
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Eduardas Mieželaitis. Tapsmas
S. Altovas. Aplink pasaulį
Atspindžiai: žemai toli
Chiromantija
Poetinės vizijos
Skaitiniai